Pasauliui pamažu atsigaunant po šoko, kurį ekonomikos ir sveikatos sektoriams sukėlė pandemija, imama vis aiškiau įžvelgti ir kitus šios neeilinės padėties bruožus, kurie gali lemti ilgalaikius pokyčius. Vienas tokių – pasaulinės sveikatos krizės išryškintos robotizacijos galimybės. Tyrimai atskleidė, kad įmonės, kuriose didelė dalis veiklos robotizuota ir automatizuota, pandemiją įveikė kur kas lengviau.
Tarptautinė vadybos konsultavimo įmonė McKinsey&Company pernai atliko 400 kompanijų apklausą apie pandemijos įtaką jų veiklai ir tolesnes galimybes. 94 proc. apklaustųjų teigė, kad veiklos automatizavimas padėjo krizės metu tęsti darbus, 56 proc. technologijas įvardijo kaip labai svarbias.
Tarptautinė robotikos federacija, kasmet skelbianti robotizacijos procesų duomenis iš viso pasaulio, sako, kad pramonės ir gamybos sektoriuose dirbančių robotų skaičius kasmet didėja – naujausiais duomenimis, per penkerius metus nuo 2014 iki 2019 m. pasaulyje jis pakilo beveik 85 proc. Neabejojama, kad pandemija tapo jau kurį laiką vykstančių robotų lenktynių pradininke – augančios paklausos ženklai stebimi ir sektoriuose, kurie anksčiau šiuo klausimu buvo atsargūs.
Renkamasi tarp „dabar“ ir „vėliau“
Pasaulyje vidutiniškai 10 tūkst. darbuotojų tenkantis robotų skaičius siekia 113, labiausiai robotų tankumu išsiskiriančioje Vakarų Europoje – net 225 robotai. Deja, Lietuva šioje srityje kol kas nelabai turi kuo pasigirti – pas mus 10 tūkst. darbuotojų tenka apie 5 robotus. Skaičius nedidelis, tačiau nuo 2017 metų jis padidėjo net 150 procentų!
Didžiausia Baltijos šalyse SBA priklausanti baldų įmonių grupė, nepaisant pandemijos iššūkių, 2020 m. instaliavo 10 naujų robotų šalia 50 jau įdiegtų anksčiau ir tai, ko gero, yra vienas didžiausių skaičių šalyje. „Robotex“ pernai įdiegė 20 robotizuotų sistemų įvairiuose pramonės sektoriuose, nors neišnaudotų galimybių matome kur kas daugiau.
Pandemija dalį įmonių mūsų šalyje privertė rinktis tarp dviejų krypčių – „dabar“ ir „vėliau“. Įmonės turėjo susitelkti į „dabar“ – žmonių išlaikymą, žaliavų tiekimą, gamybą. Investicijos į procesų automatizavimą tapo „vėliau“ sprendimu.
Įžvelgti robotizacijos naudą neįdarbinus nė vieno roboto – sudėtinga. Tačiau būtent pirmieji robotai tampa lūžio tašku, juos įsidiegusios įmonės lengviau priima sprendimus dėl plėtros. Pandemijos metu įmonės, kurios buvo bent iš dalies robotizavusios darbą, pastebėjo, kad automatizuoti sektoriai nukentėjo mažiau.
Robotizuojamų sričių daugėja
Dažnu atveju aktyvesnį domėjimąsi robotizacija mūsų šalyje stabdo ne tiek lėšų klausimas, kiek senamadiškas požiūris į naujoves ar žinių stoka. Dėmesys robotizacijai turėtų būti daugiau rodomas ir valstybės lygiu – juk modernios technologijos augina ne tik įmones, bet ir šalies ekonomiką.
Pandemija paskatins robotizacijos bangą Lietuvoje ir pasaulyje. Visiems įprasta matyti robotus baldų, medienos, maisto ar medicinos pramonėje, tačiau vis užtikrinčiau jie žengia ir į kitus sektorius nei juose įsitvirtina. Dideliu greičiu robotizuojasi logistikos ir e. prekybos sektorius – vien „Amazon“ yra įdarbinusi apie 30 tūkst. robotų, kad spėtų patenkinti klientų poreikius. Spėjama, kad netrukus robotizuoti sprendimai įsišaknys ir žemės ūkyje – čia atsiras savaeigiai traktoriai ir pasėlius laistantys dronai. Robotai pasitelkiami net ir tokiose srityse kaip psichoterapija.
Vis dėlto, robotai niekada nepakeis žmonių. Technologijos neišstumia žmonių, o skatina juos įgyti naujų gebėjimų. Tą liudija ir daugybės įmonių pavyzdžiai, rodantys, jog net ir gamyboje diegiant robotus, įmonėse dirbančių žmonių skaičiaus toliau didėja. Robotus valdo ne kas kitas, o žmonės, kurie robotų „bendradarbių“ dėka taip pat gali dirbti ne tokį nuobodų ar fiziškai sunkų darbą. Dėl to klausimas turi būti ne „ar“ reikia automatizuoti procesus, o „kada“, ir tai daryti kuo greičiau.
Autorius yra SBA bendrovės „Robotex“ vadovas
Anksčiau buvo virėjas, dabar – šefas. Anksčiau buvo meno saviveikla, dabar – eurovizija. Anksčiau buvo kpSS ck propagandos ir agitacijos skyriaus instruktoriai, dabar – politologai. Anskčiau buvo vagis, dabar – ilgapirštis. Anksčiau buvo kgbistas – dabar buvęs žurnalistas. Anksčiau buvo tiekimas, dabar – logistika. Visiška metamorfozė.
Aha, visgi atsiradote? Baisu, kad lankymosi dienyne pravaikštą įrašysiu?
Beje, nesidomėjau, nežinau, kaip yra, bet klausimas pasistojo: ar dar turime terminologus prie įv. aukštųjų mokyklų? Prieš porą dešimtmečių dar buvo prie GTU, kauniečiai turėjo savo stiprius specialistus. Jų sukurti aiškinamieji įv. technikos sričių sąvokų žodynai buvo tikra atgaiva.
Kaune sovietų okupacijos metu jautėsi gaivi lietuviškumo dvasia techniniuose moksluose, įskaitant, aišku, ir terminologiją.