Prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį susitikęs su Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriumi Dariumi Vedricku, aptarė viešųjų pirkimų sistemos problemines sritis ir pagrindinius iššūkius.
„Viešųjų pirkimų sistema Lietuvoje nėra pakankamai efektyvi ir kuria prielaidas korupcijai. Nepateisinama, kad ypač sveikatos priežiūros srityje per pastaruosius metus iki 40 proc. išaugo pirkimų iš vieno tiekėjo rodikliai. Tai rodo arba negebėjimą, arba nenorą tinkamai naudoti viešąsias lėšas. Todėl būtina siekti, kad viešieji pirkimai taptų skaidrūs ir profesionalūs, paaiškėjusios nusikalstamos veikos būtų išaiškintos, o atsakingi asmenys patraukti atsakomybėn“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas pabrėžė, kad viešųjų pirkimų būdu valstybė kasmet išleidžia itin didelę sumą – 5–6 mlrd. eurų, todėl privalo užtikrinti, kad šios lėšos būtų panaudotos tikslingai ir atsakingai. Vis dėlto prieš kelerius metus paskelbta Valstybės kontrolės ataskaita ir kasmet VPT teikiami pranešimai rodo, kad padėtis viešųjų pirkimų sistemoje yra nepatenkinama: pirkimus dažnai vykdo tam pakankamos kompetencijos neturintys darbuotojai, neišnaudojamos visos galimybės siekti kuo geresnio kainos ir kokybės santykio, per dažnai vykdomi nekonkurencingi pirkimai.
Susitikime aptartas dabartinis VPT vaidmuo vykdant Viešųjų pirkimų įstatymo priežiūrą. Prezidentas su VPT vadovu sutarė, kad, siekiant efektyvios viešųjų pirkimų sistemos, būtina daugiau dėmesio skirti pažeidimų prevencijai, didinti viešųjų pirkimų duomenų prieinamumą. Atkreiptas dėmesys, kad vien VPT pastangų neužtenka siekiant efektyvios viešųjų pirkimų sistemos.
„Kad ir kiek pastangų šiuo metu dėtų VPT, vien jos indėlio nepakanka. Būtina esminė visos sistemos pertvarka, nukreipta į viešųjų pirkimų centralizavimą ir kompetencijos sutelkimą centrinėse perkančiosiose organizacijose. Tenka apgailestauti, kad, nepaisant įvairių politikų ir institucijų viešai reiškiamo palaikymo, parengti Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai sunkiai skinasi kelią Vyriausybėje ir Seime“, – teigė šalies vadovas.
Pasak Prezidento, valstybė kaip pirkėja privalo elgtis atsakingai ir racionaliai, nustatydama strateginius prioritetus, ko siekiama viešaisiais pirkimais. Viešieji pirkimai – itin svarbus valstybės įrankis, siekiant nuoseklaus Lietuvos žmonių gerovės augimo, – jais turi būti skatinamos socialinės, aplinkosaugos iniciatyvos, inovacijos.
