Vasario 22 d. paminėtas vieno svarbiausių Lietuvos kariuomenės kūrimo žingsnis – Mokomojo junginio įkūrimo – 30-metis. Šio junginio kariai tarnavo karo sąlygomis ir padėjo tvirtus pamatus Lietuvos kariuomenės reguliariosioms pajėgoms.
„Lygiai prieš trisdešimt metų jauni, drąsūs ir už ką tik atkurtą nepriklausomą Lietuvą kovoti pasiryžę vyrai būrėsi į kuriamą karinį vienetą – Mokomąjį junginį.
Sudėtingais 1991 metais, Sovietų Sąjungos grėsmių akivaizdoje, Mokomojo junginio vyrams buvo iškelti itin svarbūs uždaviniai – ginti ir saugoti strategines Lietuvos vietas, reaguoti į priešiškų pajėgų išpuolius, suteikti kovinę paramą Krašto apsaugos departamento Pasienio tarnybai, Savanoriškajai krašto apsaugos tarnybai, taip pat rengti pirmuosius profesinės karo tarnybos karius“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, sveikindamas Mokomojo junginio įkūrimo 30-mečio proga.
Ministras A. Anušauskas, dėkodamas Mokomojo junginio kariams, Lietuvos kariuomenės kūrėjams, pabrėžė: „Jūs padėjote atsikuriančios Lietuvos kariuomenės pamatus, Jūsų ryžtas ir pasiaukojimas tapo pavyzdžiu visiems įsitraukusiems į krašto apsaugos kūrimo gretas. Jūsų vaidmuo yra ne tik istoriškai svarbus – Jūsų tarnyba buvo ir tebėra lemtinga pradžia to, ką ir šiandien tęsiame, stiprindami gebėjimus greitai reaguoti į kylančius iššūkius, stiprindami krašto apsaugą ir Lietuvos kariuomenę“.
„Sunkiais laikais žmonių tarpusavio susipriešinimas dingdavo, o giluminiai bendruomenės ryšiai tapdavo tuo cementu, kuris tik sustiprindavo neįveikiamą tautos monolitą. Aš dėkoju tiems kariuomenės kūrėjams, kurie tuo sunkiu metu kūrė Lietuvos kariuomenės pamatus.
Mokomasis junginys sukurtas po Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos ir pelnytai yra laikomas reguliarios Lietuvos kariuomenės pradininku. Iš jo vėliau išsivystė mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.
Mokomasis junginys įkurtas 1991 m. vasario 22 d. Krašto apsaugos departamento (KAD) generalinio direktoriaus Audriaus Butkevičiaus įsakymu Nr. 13. Pagrindinė dalinio užduotis buvo pasirengti priimti pirmuosius Lietuvos pradinės privalomosios karo tarnybos karius ir taip juos ne tik apsaugoti nuo privalomo šaukimo į sovietų kariuomenę, tačiau ir pradėti juos rengti tolesnei profesinei karo tarnybai.
„Per trumpą laiką ir pakankamai sudėtingomis aplinkybėmis Mokomasis junginys savo užduotį atliko – 1991 metų sausio agresijos ir pučo metu rengėsi ir vykdė karines užduotis, pasirengė personalą pirmajam atkurtos valstybės kariuomenės šaukimui, o vėliau junginio karių pagrindu kurta brigada „Geležinis Vilkas“ bei kiti kariuomenės vienetai“, – sakė Mokomojo junginio vadas dim. brg. generolas Česlovas Jezerskas.
Mokomasis junginys buvo rengtas kaip atskiras kovinis vienetas, gebantis greitai suteikti kovinę paramą KAD Pasienio tarnybai, SKAT, ginti ir saugoti strategines Lietuvos vietas bei reaguoti į priešiškų pajėgų išpuolius.
1991 m. pabaigoje Mokomasis junginys buvo pervardintas į Greitojo reagavimo brigadą, vėliau tapusią Lietuvos sausumos kariuomenės pagrindu. Greitojo reagavimo brigadai 1992 m. birželio 6 d. suteiktas „Geležinio Vilko“ vardas.
Lietuvos kariuomenės žinios.
Net apsiašarojau: tokie jauni vaikiukai – iš kur juose buvo subrandinta tiek DRĄSOS stoti prieš tokį žvėrį?
O jų Mamos, Tėčiai – jie jų nesulaikė, jie sutiko atiduoti savo sūnus dėl Lietuvos laisvės! Ir vieniems, ir kitiems turime būti dėkingi, rodyti jiems visokeriopą pagarbą, globą, jei jos reikia.
Miela Zemyna, juos sulaikyti negalejo niekas net ir noredamas….
1990 Sausio ivykiu metu sie vaikinai jau buvo subrende o savanoriauti jie stojo labai greitai po 1990 Kovo 11.
Viena uzduociu buvo saugoti nuo paciu vidiniu provokaciju sovietu kariskius kurie parsirenge civiliais megino kelti provokacijas ne tik gatvese bet ir savo kareivinese…. Juk milicija Lietuvoje po Kovo11 suskilio – vieni stojo Nepriklausomos Lietuvos pusen o kiti kolaboravo toliau ir 1991 rugpjucio puca pasitiko iskilmingai, “po slipsais”… Todel tuo metu savanoriu budejimai gatvese, ypac prie okupacines armijos kareiviniu ar svarbiuose valstybes objektuose buvo labai svarbus.
Pamenu, 1991 sausio 7 vakara sunus isejo i eilini budejima kazkur Kaune taciau greitai sugryzo susirinkti butiniausiu daiku ir isvykstant teistare: mam, Vilnius pagalbos saukiasi….. Per langa kieme pamaciau pulkeli rukanciu vyru kurie sedo i 3 automobilius ir isvyko ….. Vieno automobilio priekineje sedyneje sedejo smulkute mergina- sesele ant keliu pasidejusi ir stipriai rankomis supaudusi mediko lagamineli….. Nukrete kazkokia bloga nuojauta o is Maskvos TV liejosi bauginimai o Lietuvos TV irgi jautesi nerimas todel ir prasidejo naktys kai miegojau viska girdedama o po pokalbio telefonu sausio 12 vakara su sunum kuris buvo AT, priguliau apsirengusi o po keliolikos minuciu suskambo telefonas ir raudodama drauge pranese: Vilniuje puolimas……Ijungiau televizoriu o ten Egle Bucelyte pranesinejo apie baisius ivykius… …….
Nuo tada iki siolei vos girdus “O neverk motusele” pirmus garsus gerkle uzspaudzia kietas gumulas o asaros ima begti pacios ir per 30 metu nepasikeite…..
Atsiprašau, kad pažadinau tuos prisiminimus. Lenkiuosi ir dėkoju Tamstai ir Tamstos šeimai. Linkiu, kad to meto pergyvenimai neatsilieptų Tamstų sveikatai.
Mano sūnus minioje su visais saugojo rūmus, nuo manęs tai slėpdamas. Manydavau, jog pas jis močiutę, o sykį striukės kvapas išdavė. Tada mažai matėmės, nes prieš ir po darbo prie Seimo, ar kur pašaukdavo su bendradarbiais ėjome, tai ir apgaudinėti buvo nesudėtinga.
O kai pagalvoju apie tuos, kas visą vyksmą savo rankose laikė, kas veiksmus Vilniuje ir visoje Lietuvoje koordinavo, man nesuvokiamas toks iki tol visai kitose srityse, kitus darbus dirbusių žmonių genialumas. Turėjo aukštesnių jėgų valia taip juos paveikti, jiems sprendinius ir veiksmus diktuoti.