Penktadienis, 5 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Ką svarbu žinoti apie automobilio vaškavimą?

www.alkas.lt
2021-02-08 10:13:35
133
PERŽIŪROS
0
Ką svarbu žinoti apie automobilio vaškavimą?

Automobilio vaškavimas | „Švaros brolių“ nuotr.

Kadaise, kai automobilis buvo prabangos prekė, vairuotojai jais labai rūpinosi – plovė, blizgino, vaškavo, puoselėjo, apkamšę nuo drėgmės ir šalčių saugojo garažuose. Vėliau ši kultūra buvo primiršta, tačiau dabar išgyvena tikrą atgimimą – per pastaruosius kelerius metus švaros ir estetikos poreikis sugrįžo, tvarkingi automobiliai tapo ne tik transporto priemone, bet ir įvaizdžio dalimi.

„Šiandien švarus ir spindintis automobilis – tarsi vairuotojo vizitinė kortelė. Jei rengiamės švariais drabužiais, natūralu, kad ir automobilio švarai norime skirti daugiau dėmesio. Į gatves išrieda vis daugiau naujesnių, brangesnių automobilių, jie reikalauja priežiūros, vairuotojai stengiasi pilnai išsaugoti jų ilgaamžiškumą“, – sako „Švaros brolių“ automobilių švaros centrų tinklo vadovas Algirdas Plečkaitis.

Pasak jo, vienas tokių būdų – dažnas automobilio plovimas ir jo vaškavimas. Vaškas padeda ne tik apsaugoti transporto priemonę nuo įvairių įbrėžimų, klimato poveikio, ultravioletinių spindulių, druskų ir purvo, bet ir pagyvina automobilio spalvą, suteikia blizgesio. Tokios priežiūros reikalauja visi automobiliai nepriklausomai nuo jų amžiaus, prekės ženklo, spalvos.

„Vaškas – tai klasikinė automobilio apsaugos priemonė, išgarsėjusi JAV dar 1940–1950 metais. Nuo tų laikų svajonių automobilis buvo tas, kuris gražus, blizgantis, spindintis – toks požiūris išliko iki šių dienų, iki šių dienų automobiliai yra vaškuojami“, – sakė A. Plečkaitis.

Žinovo teigimu, dažnai vaškuojant automobilį galima ne tik pagerinti jo estetinę išvaizdą, bet ir apsaugoti jį nuo defektų, gedimų, įvairių remonto darbų. Vaškavimas – tarsi apsaugos priemonė, apie kurią turėtų žinoti kiekvienas vairuotojas. Kaip tą padaryti?

Vaškavimo būdai – kiekvieno poreikiams

Pasak A. Plečkaičio, kaip dažnai teks automobilį vaškuoti, lemia ir pats vaškas, priklausomai nuo jo konsistencijos, kilmės, skiriasi ir poveikio laikas.

Bene dažniausias vairuotojų pasirinkimas – natūralus skystasis vaškas. Jis įprastai naudojamas kiekvieno apsilankymo plovykloje metu: kruopščiai nuplovus automobilį kėbulas padengiamas vašku, tuomet šis nusausinamas. Tokio vaškavimo privalumai – greitas poveikis ir nedidelė kaina, tačiau siekiant ilgalaikio rezultato, atvykti į plovyklą teks dažniau – kas savaitę, dvi.

„Pagrindinė skystojo vaško funkcija – sumažinti trintį tarp automobilio kėbulo ir su juo besiliečiančių paviršių, jį naudojame tam, kad sausinant nepažeistume dažų. Skystojo vaško veiksmingumas išsaugomas iki kito plovimo, vaško sluoksnis palaipsniui plonėja, kol galiausiai suyra“, – pasakojo pašnekovas.

Kiek kitaip veikia klasikinis kietasis, arba kitaip – karnaubos vaškas, tai natūralus augalinis vaškas, kuris ne tik turi didesnę apsauginę funkciją, bet ir reikalauja kruopštesnės automobilio priežiūros.

„Karnaubos vaškas įtrinamas rankomis. Pagal gamintojo nurodymus, jis tarnauja iki pusės metų, tačiau įvertinus oro sąlygas Lietuvoje – drėgmę, UV, druskų ir kitų teršalų keliuose kiekį, toks būdas veiksmingiausias išlieka vidutiniškai 3 mėnesius“, – sakė A. Plečkaitis.

Dar vienas pasirinkimas – sintetiniai vaškai. Pasak žinovo, tai – rinkos naujiena, aukštos kokybės polimerinis vaškas, kuris savo savybes išlaiko mažiausiai 6 mėnesius taip kėbului suteikdamas tiek apsauginę funkciją, tiek nepriekaištingą estetinį vaizdą.

Siekiantiems išskirtinio rezultato, pašnekovas siūlo pagalvoti ir apie pačias naujoviškiausias dangas – keramikos, silicio keramikos, kvarco. Jos brangesnės, naudojamos tik ant poliruoto automobilio, tačiau turi ilgalaikį poveikį – spindesys ir apsauga nuo įvairiausių įbrėžimų išlieka net iki 2 metų.

Didesnė apsauga užtikrina ilgaamžiškumą

Pasak A. Plečkaičio, vieno tinkamiausio būdo, kaip vaškuoti automobilį, nėra, tai – asmeninis pasirinkimas. Tačiau svarbiausia – nuolatinė priežiūra ir švaros palaikymas. „Galima rinktis paprastesnę paslaugą ir atlikti ją dažniau, nors ekonomiškiau būtų kartą per metus ar dvejus atnaujinti automobilį iš pagrindų: jį nupoliruoti, padengti apsauginėmis priemonėmis“, – kalbėjo pašnekovas.

Pastarasis sprendimas esą ir patogus, ir suteikiantis pilną apsaugą, o taip pat numetantis kasdienę papildomų rūpesčių naštą. Net jei dėl kokių nors priežasčių automobilį tektų taisyti, apsaugine danga galima atskirai padengti blizgesį praradusias dalis.

„Trumpesnio poveikio skystas vaškas negali prilygti ilgalaikėms investicijoms, tačiau visuomet šiuos būdus galima tarpusavyje derinti – atlikus ilgalaikį vaškavimą, atnaujinti jį ir skystu vašku. Vaškuojant posakis sviestas sviestuotas negalioja – kuo didesnę apsaugą automobilis turi, tuo geriau“, – sako A. Plečkaitis.

Gerai išvaškuoto automobilio požymiai

Tačiau kaip žinoti, kada automobilis tinkamai apsaugotas, o kada jau reiktų paslaugą atnaujinti? Ar tik dingęs blizgesys išduoda apie vaškavimo poreikį? „Švaros brolių“ žinovas išduoda svarbiausius požymius, kaip patiems pastebėti, kada laikas riedėti į plovyklą ar švaros centrus.

„Plika akimi atrodo, kad automobilio kėbulo paviršius yra visiškai lygus, tačiau jei pažiūrėtume pro mikroskopą, matytume daug įvairių duobelių. Kai purvas prilimpa prie kėbulo, jis ima kauptis jose, tuo tarpu jei automobilį vaškuojame, ertmės yra užpildomos ir purvui nebėra kaip prikibti. Vaškas tarsi užkonservuoja dažų poras ir neleidžia jose kauptis purvui“, – paaiškino A. Plečkaitis.

Pasak jo, nuo gerai išvaškuoto kėbulo purvas turėtų nuslysti tarsi vanduo nuo žąsies plunksnų. Kitaip tariant, drėgmė, patekusi ant automobilio paviršiaus, jo nesudrėkina, o virsta lašeliais ir tiesiog nuteka žemyn.

Atidžiau įvertinti padėtį padės ir paprastas bandymas – tereikia uždėti ant automobilio kėbulo lengvą šluostę: nuo vaškuoto automobilio ji greičiausiai nuslys, ant nevaškuoto tvirtai laikysis. Lygiai taip nevaškuoto automobilio kimba ir purvas, dėl to automobilis palaipsniui praranda blizgesį.

„Iš esmės automobilis galėtų veikti ir be vaško, be jokios apsaugos, tačiau klausimas – kiek ilgai? Be vaško jis važiuos, tačiau ar džiugins? Jo spalva taps matinė, jis nebeblizgės, praras ryškumą, išryškės įvairūs įbrėžimai. Nevaškuotas automobilis ims greičiau purvintis, jį teks dažniau plauti, o to nedarant padidės korozijos pavojus, gali atsirasti rūdžių“, – kalbėjo A. Plečkaitis.

Svarbu nepadaryti klaidų

Norint to išvengti, svarbu dažnai rūpintis automobilio švara, jo priežiūrą patikėti savo sritį išmanantiems žinovams, neužsiimti savarankiškais bandymais vaškuoti automobilį namuose – priešingu atveju galima pridaryti daugiau žalos nei naudos.

„Viena dažniausiai pasitaikančių klaidų bandant vaškuoti automobilį savarankiškai – netinkamas jo nuplovimas. Labai svarbu kruopščiai pašalinti purvą, nuriebinti paviršius, ant kėbulo neturėtų likti net menkiausių nešvarumų. Kitu atveju gali atsirasti spalvos pigmentacija, vaško paskirstymas bus netolygus“, – sakė A. Plečkaitis.

Jis taip pat pataria nuplauto automobilio nevaškuoti lauke, atviroje erdvėje – tokiu atveju net pats švariausias automobilis ima traukti įvairias dulkes, kurios vaškuojant gali subraižyti kėbulo paviršių, nutrinti dažus.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į aplinkos, kurioje vaškuojamas automobilis, temperatūrą – ji negali būti nei per vėsi, nei per karšta. Jei karštą saulėtą dieną termometro stulpelis viršys 35 laipsnius, automobilio paviršius gali įkaisti net iki 60 laipsnių. Tokiu atveju vaškas prikeps prie kėbulo, jį teks gremžti. Tuo tarpu jei oras pernelyg vėsus, vaškuojant taps sunku išgauti norimą rezultatą.

„Temperatūra, aplinkos sąlygos ir automobilio paruošimas – trys svarbiausi dalykai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį. Tačiau pasitelkdami žinovus, niekada nepadarysite klaidų, žinovai dirba su tuo kiekvieną dieną, žino, kaip teisingai elgtis“, – kalbėjo „Švaros brolių“ atstovas.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

VRM nuotr.
Lietuvoje

Kovai su nusikaltimais valstybės biudžetui siūloma steigti naują instituciją

2026 06 05
Robertas Kaunas
Lietuvoje

Seimas spręs, ar siųsti daugiau karių į Hormuzo sąsiaurį

2026 06 05
Vandens dulksnos
Lietuvoje

Kauno viešosiose erdvėse – vandens dulksnos ir gertuvės

2026 06 05
Naikintuvai
Lietuvoje

Vyriausybė pritarė siūlymui atlyginti dėl teisėtų karinių veiksmų padarytą žalą

2026 06 05
Palangos vasaros skaitykla
Architektūra

Palangos vasaros skaitykla švenčia 60-metį ir jau laukia lankytojų

2026 06 05
Nepriklausomo Klaipėdos uosto vystymo istorija
Lietuvoje

35 metai kuriant Lietuvai: nepriklausomo Klaipėdos uosto vystymo istorija

2026 06 05
„Kultūros naktis“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje
Istorija

„Kultūros nakties“ metu Lietuvos nacionaliniame muziejuje atsivers istorijos paslaptys

2026 06 05
Kelmės kultūros centro folkloro ansamblis „Judlė“
Etninė kultūra

Estijoje prasidėjo 38-oji folkloro šventė „Baltica“: Lietuvai atstovauja ansamblis „Judlė“

2026 06 05
Įsisiurbusi erkė
Gamta ir žmogus

Ar skiepas nuo erkinio encefalito tikrai apsaugo?

2026 06 05
Pinigai
Lietuvoje

Dirbančius pensijų gavėjus pasieks atnaujintos pensijos

2026 06 04
Bendradarbiavimo susitarimas
Lietuvoje

KAM ir ISM universitetas stiprina bendradarbiavimą 

2026 06 04
Liberalai
Lietuvoje

Opozicija siekia sudaryti Seimo komisiją duomenų vagystei tirti

2026 06 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • >P.Skutas apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • +++ apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Taigi apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kovai su nusikaltimais valstybės biudžetui siūloma steigti naują instituciją
  • Seimas spręs, ar siųsti daugiau karių į Hormuzo sąsiaurį
  • Penktadienio horoskopas: emocijų audros ir netikėti finansiniai sprendimai
  • Kauno viešosiose erdvėse – vandens dulksnos ir gertuvės

Kiti Straipsniai

„Regitra“

„Regitrai“ 2025-ieji augančių paslaugų ir pokyčių metai

2026 01 20
Automobilio plovimas

Ar giluminis automobilio valymas gali išgelbėti nuo įsisenėjusių dėmių?

2026 01 17
Žvakė

Kvepiančios žvakės: kodėl verta rinktis sojų vaško žvakę?

2025 10 09
Automobilis

Švara po variklio dangčiu: kodėl tai yra svarbu?

2025 10 05
Šuo automobilyje

Baigiasi kelionių metas – kaip pašalinti išvykų pėdsakus?

2025 09 07
Žiedadulkės

Kodėl žiedadulkių poveikį labiau jaučia didmiesčių vairuotojai?

2025 05 17
Margučiai

Marginti kiaušiniai – Velykų simbolis ir gyvi mūsų tautos papročiai

2025 04 20
Automobilis | pixabay.com, Svetlanapytra nuotr.

Kad automobilio vidus spindėtų švara

2025 03 29
Automobilis

Maisto dėmės automobilyje – sveikatai pavojingi nešvarumai

2025 03 16
Automobilio žibintai

Sugrąžinti automobilio žibintų skaidrumą daug nekainuoja

2025 02 08

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • >P.Skutas apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • +++ apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Taigi apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Taigi apie E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
R. Čekutis. LGGRTC puolimo gijos driekiasi ir iš užatlantės

R. Čekutis. LGGRTC puolimo gijos driekiasi ir iš užatlantės

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai