Visiems norintiems Valdo Rakučio žodžius suprasti ir įvertinti, pradžiai, siūlau du žingsnius. Pirmasis: atidžiai skaityti Herman Kruk, Paskutinės Lietuvos Jeruzalės dienos, Vilniaus geto dienoraščio lietuvišką vertimą, išleistą genocido ir rezistencijos tyrimo centro. Antrasis: atidžiai perskaityti Rakučio pasisakymą, kreipiant ypatingą dėmesį į jo žodžius, „kartais priežasčių suvokimas leidžia suprasti ir pasekmes, nors ir nepateisina poelgių.“
Kruko puslapiuose, visų tautybių, visų ideologijų gretose, matosi žmonės, vieni suprantantys kas darosi, kiti ne, vieni drąsesni, kiti bailesni, vieni susitaikę su likimu, kiti kovojantys. Matosi ir kolaborantų, tokių, kurie save gelbėja kitų sąskaita. Būtent, padėtis tokia kokia randasi visur, didesnį būrį ištikus krizei. Krukas pasakoja, pavyzdžiui, kaip geto policininkai, juodoje rinkoje pardavę iš geto gyventojų pavogtus daiktus, su esesmanais baliavoja. Jis pasakoja, kaip lietuvis policininkas, iš į Panerius varomos žydų kolonos, vieną išstūmė ir taip jį išgelbėjo, bent kuriam laikui. Ir kas dabar, iš mūsų ramiai gyvenančiųjų, pasakys kas ir kiek kaltas? Imkim kokį policininką. Jis dirba, tramdo girtuoklius, gaudo vagis. Policininkai būtini ir okupuotame krašte. Ir okupuotame krašte reikia valgyti. Jis pragyvena, išlaiko žmoną, vaikus. Jam liepia saugoti mirtininkų koloną. Jeigu jis nepaklus, jis ir jo šeima nukentės. Ar jis priešinsis ar ne, pasmerktiesiems skirtumo nesudarys. Tai kodėl jam rizikuoti? Ar teisėta reikalauti, kad jis aukotų šeimą ir save vien tam, kad po ilgų dešimtmečių, jo neįtrauktų į nusikaltėlių sąrašą?
Netoli jo išstatytas kitas policininkas. Tarkim, šio tėvą tardė ir mušė saugumietis, komunistas, žydas, Eusiejus Rozauskas, Kauno kalėjimo tardytojų viršininkas. Ar šis policininkas gali, stebėdamas koloną, nepagalvoti apie kerštą? Vieniems užjausti nekaltus, į mirtį varomus, žmones, bus sunkiau, kitiems lengviau. Policijos gretose galėjo atsirasti ir anti-semitų, tačiau, su pasibaisėjimu stebinčių kas darosi. Per dažnai, antisemitizmą tapatiname su žydų žudymu, nors ne visi anti-semitai žudymui pritarė. Bet galėjo atsirasti ir besidžiaugiančiu, kad galų gale bus žydų atsikratyta. Svarbu, Kruko puslapiuose matosi, visur randame žmonės, pilną žmogiškų dorybių, silpnybių, niekšybių skalę.
Minėjau Rozauską. Tikimybė, kad mano gyvenime jis suvaidino lemiamą vaidmenį. Savo tėvo nepažinojau. Jis mirė badu, vergas, statantis geležinkelį. Jo tardymų byloje matosi Rozausko parašas. Kaip žinia, po karo, Rozauskas prisidėjo prie Documents accuse, propagandinio leidinio anglų kalba, kartais cituojamo net ir rimtoje Holokausto literatūroje. Ir todėl klausiu, ką Lietuvos žydai yra padarę, kad Amerikos istorikai būtų apie šį žmogžudį informuoti, kad ir po mirties jis netęstų po karo pradėto istorijos klastojimo darbo? Pridėsiu, kad mano tėvo žudikų tarpe matosi žydė Judita Komodaitė, po karo, kaip ir Rozauskas, užsiiminėjusi istorija. O Rakučio kritikai tvirtina, kad istorikams tirti Rozausko ir panašių veiklą yra nedora.
Negalima ginčyti, kad chaotiškose pirmomis karo dienomis nukentėjo nekaltų žmonių, jų tarpe ir daug žydų. Deja, Rozauskai pabėgo pirmomis karo valandomis ir beveik visi išsigelbėjo. Neorganizuotas smurtavimas kilo dėl daugelio priežasčių. Be abejo, prisidėjo ir perdėtos lietuvių kalbos apie žydus sovietų teroro aparate. Buvo nusikaltusių lietuvių.
Bet svarbu atsiminti, kad mūsų laikais, neprimestiniame grupėm kolektyvinės kaltės, kaip mėgdavo nacionalsocialistai ir marksistai komunistai. Dabartiniu supratimu, nusikalsta ne grupės, bet individai. Ir, kaltę reikia įrodyti. Kelių bendrybių nepakanka. O kaltę įrodyti galima tik tyrinėjant, būtent, darant tai ką Rakutis skatina daryti. Kartais, tiesa, įvykį išsiaiškinę, suprasdami priežastis kodėl jis pasielgė taip o ne kitaip, rasime lengvinančių aplinkybių. Bet kitais atvejais, rasime sunkinančių.
Žinios, kurias tegali atskleisti istoriniai tyrinėjimai, svarbios silpninant pas mus dažnai pastebimą polinkį pasitenkinti rasimu dvelkiančiomis, miglotomis bendrybėmis: Holokaustas vyko nes lietuviai blogi žmonės. Bendrybės patogios: smagu svaidytis moraliniais žaibais.
Privalome tyrinėti visą Holokaustą, būtent, organizuotą žydų naikinimą, žudymui telkiant žmones, skiriant resursus: tai Lietuvą okupavusių vokiečių politikos vaisius, kurį vykdant prisidėjo ir lietuvių. Kodėl ir kiek jų prisidėjo? Į klausimą atsakyti gali tik istorikai.
Rakutis siūlo tirti ir žydų kolaborantų vaidmenį. Be abejo, tokių buvo. Nežinome, kaip jie kolaboravo ir kiek jų buvo. Tikriausiai, atsirado ir sunkių nusikaltėlių. Klausimas išskirtinai sudėtingas: savo laiku jį narpliojo Izraelio teismai. Apžvalginis straipsnis apie Izraelio teismus būtų naudingas. Sutinku su Rakučiu, kad priežasčių suvokimas nėra tas pats kaip pateisinimas. Man, žydų kolaborantų buvimas būtų sunkinanti aplinkybė: nusikaltimas versti žmones save gelbėti kitus žudant. Šiaip ar taip, kolaborantų buvimas nepateisintų nei okupantų politikos nei lietuvių prisidėjimo. Net vaizduotėje nerandu aplinkybės pateisinančios Vilniaus Ypatingojo būrio narius. Tačiau, ir jų atveju galima ieškoti priežasčių, daugiau paaiškinančių negu miglota bendrybė, kad lietuviai blogi žmonės.
Nesenai, Lietuvos žydų bendruomenės aplinkoje, tvirtinta, kad lietuviai nusikalto ir todėl, kad nepadarė to ką galėjo padaryti. Paliekama nepasakyta, ką buvo galima padaryti. Šį reikalą tyrinėjant, gali išryškėti žydų kolaborantų vaidmuo. Žydus gelbėti buvo pavojinga, ir dar pavojingiau, jeigu žydų tarpe radosi su naciais dirbančių informatorių.
Dabartinė padėtis nėra sveika, nepasitarnauja nei istorijai nei visuomenei. Holokausto aktyvistai svaidosi kaltinimais, bendrybėmis. Bet kada istorikai atsako: gerai, tyrinėkime, aiškinkimės kas ką padarė, kas kaltas ir kas nekaltas, taikykim įprastines teisines normas, jiems atsakoma, kaip baisu, koks Holokausto neigimas. Prie triukšmo prisideda ir besipuikuojančių, esą jie gina istoriją.
Nors nedora, baigsiu trumpa pastaba. Vis labiau man Rozauskas ryškėja ir kaip verslininkas, vergų prekybą besiverčiantis ir iš šio verslo patogiai gyvenantis. Vergų darbas sudarė svarią sovietų ekonomikos dalį. Vienas iš Rozausko ir į jį panašių uždavinių buvo sovietus aprūpinti pigia darbo jėga.
Autorius yra JAV Pietų Karolinos universiteto profesorius, VDU garbės daktaras, filosofas
527 metai nuo pirmosios Taikos
(Maskvoje) su Lietuva, jos palaidotas ties Kremliui ankstesnio amžiaus gynėjais – 2000 Lietuvos karių.
104 metai skirtumo.
Ir už straipsnį, už gynėjų patriotų, tokių kaip V.Rakutis E.Zingeris ar net nuoširdusis irgi žydas A.Vinokuras, apgynimą, – tikrai net rusas ar eskimas su indėnu iš kokios Australijos – aukšta padėka už žinią kaip Mokslą, nusilenkti gali.
Tiesa, mokslo šviesa, kelius pravalo, todėl ar lietuvis, latvis, dar gyvas vienas kitas ant šios Žemės prūsas, lygiai su manim ir visais – dėkingi.
Antpuollys ant šių Žodžių (V.Rakučio), tai dar skvarbesne ir grėsmingrsne bjaurastis, nei postkomuniagos, teisėto! Lietuvos prezidento A.M.Brazausko nusilinksejimai Izraeliui, už visų Tautų nuodėmes atsakomybę reikliausiai Žemėje Tautai, mūsų tautos Žmonėms, suvertus.
Reiklumas reiklumui nelygu, tam pakanka nuovokos bei garbės.
Todėl – už negarbingą savosios Tautos pažeminimą
– lyginamuoju būdu užaukstinant bet kurios kitos Tautos atstovo asmenį, –
pilietis pareigūnas G.Landsbergis privalo būti atstatydintas.
Tik taip, ir Lietuvos, ir jos vienos iš partijų garbė bus apginta.
Oi nepatiks žydeliams šis straipsnis. Juk jie nekaltieji ir šventieji…
NUOŠIRDŽIAUSIA PADĖKA ir PAGARBA GERB. AUTORIUI!
Okupacijos – toks ypatingai palankus metas, kai niekšai išsisuka, gyvi ir ,,nekalti” lieka, o nekaltieji skaudžiai nukenčia, žiauriai nužudomi. – Ar už niekšų kaltes? Tikintis, kad anie tą neteisingumą, tas pragaro kančias matys ir pasibaisės savimi? Bet, kaip parodė istorija, naivu to tikėtis. Niekšai ir toliau ,,ant žirgo”, o savo pačių kvapais ir toliau nukentėjus tepa… O gal jie dėl to nekalti? Gal kokia įgimta yda, gamtos brokas verčia juos taip elgtis – net ir niekšybių kaina gelbėti save? (Pan., kaip autoimunine liga sergančių imunitetas ne priešus puola, o tą naikina, ką ginti turi)
Dar toks nustebinęs dalykas – kažkurioje TV laidoje į ligi tol ne sykį kartotą klausimą (tūkstantines nelaimėlių kolonas vesdavo vos keli ginkluoti sargybiniai – kodėl jie nė nebandydavo bėgti?) išgirdau pritrenkusį mane atsakymą: taip jiems liepęs rabinas(?!!).
Kokią galią gali turėti rabinas, kuo paveikti tikinčiuosius, jei jo žodžiai išjungia žmoguje natūralų savisaugos, savigynos mechanizmą, suveikiantį bet kokiame gamtos gyvyje AUTOMATIŠKAI, jam pačiam to net nesuvokiant? Ar jis juos hipnotizavo?
Skaitykime Finkelšteino “Holokausto industrija”. Na, o šį straipsnio autorių VDU turbūt išmes iš garbės daktarų tarpo.
Skaitykite, tamsta, NKVDistų tardymo neatlaikiusių žmonių lavonus tyrusių medikų išvadas – kas tardant daryta su ,,liaudies priešais”… Ir neatlaikiusių ,,tardymo” prisipažinimus apie savo ,,darytus nusikaltimus”. Ir tardytojų pavardes.
“Net vaizduotėje nerandu aplinkybės pateisinančios Vilniaus Ypatingojo būrio narius. Tačiau, ir jų atveju galima ieškoti priežasčių, daugiau paaiškinančių negu miglota bendrybė, kad lietuviai blogi žmonės.” – teisybės dėlei reikėtų paminėti, jog Ypatingame būryje tarnavo ne vien lietuviai, bet ir kitataučiai: bent keletas lenkų, rusų – Vilniaus krašto gyventojų. Todėl kalbant apie Ypatingąjį būrį nederėtų kalbėti ar lietuviai blogi ar neblogi žmonės. Reikėtų klausti, ar Ypatingame būryje tarnavę žmonės blogi ar ne visai blogi.
Visų pirma tarpukariu iš rankų į rankas draskytas Vilnius tik teoriškai buvo lietuvių – kiek kartų vėliavos jame keistos (atstatyti jo tapatybę užtruko ne vieną dešimtmetį)!. Faktinė jo valdžia buvo vokiečių rankose.
Kaip mes greiti teisti savo tautiečius. Pvz. staiga iš viešumos pasitraukė Vigilijus Sadauskas, kuris, matyt, įskaudintas vienpusiškų praeities vertinimų, bandė rinkti medžiagą apie galimus pačių žydų nusikaltimus. Dabar dėl tokių neatsargių ketinimų nei per TV, nei per radiją nebegirdime jo konstruktyvių komentarų net transporto klausimais.
Taip, tikrai – taip ir nerado lygaus jam pakeisti.
O kokia buvo priežastis? Bent jau man jokia žinia apie pašalinimo priežastis į akis nepateko. LRT ne itin vertina intelektualus, profesionalus. Jiems svarbu, kad nesuklystum politinės mados vėjus vaikydamasis.
Gal Vigilijus galėtų „Alke” savo mintimis pasidalinti?
V. Rakutis pats susimovė. O jo kreipimasis nėra aukšto lygio, bent jau moraline prasme. Yra lietuvių tautoje posakis: Apie mirusius gerai, arba nieko. Jis apie mirusiuosius, t. y. nužudytuosius žyduus pradėjo kalbėti blogai,nors kai kurie dalykai, susiję su jais, yra tikrai liūdni. Bent tokiems dalykams svarstyti yra istoriniai semnarai, istorinės rubrikos spaudoje ir panašiai. Jeigu jis taip jau norėjo įvardinti žydus kaip okupacinės valdžios bendradarbius, tai kodėl jis kaip tokių neįvardija ir kitų bendradarbių, kurie atsakingi už žydų suėmimus, uždarymą į getus, konvojavimą į žudynių vietas, šaudymą ir panašiai. Man Rakučio tekstas atrodo paprasčiausčiausiai nesąžiningas, operuojama tik dalimi faktų, pamirštami kiti svarbūs faktai.
Gal dar kartą perskaitykime tekstą?
Būtent to jis ir kviečia – abiejų pusių veiksmus ir veikas ištirti, o ne tik mūsų mirusius kaltinti.
O labiausiai kvapą gniaužia, kai smurtu kaltina tie, kas patys smurtavo prieš jiems čia prieglobstį suteikusią, etninę šių žemių tautą, kas aktyviai prisijungė prie įsiveržėlių. Jauniems reikia įrodymų, bet dar yra gyvų senukų, visą tai pergyvenusių ir žinančių, kas juos persekiojo, tardė, trėmė. Tų, iš ko buvo atimta jų jaunystė, atimta sveikata, sulaužyti likimai, vaikai patyrė diskriminaciją savo Tautos namuose! Net ir buitinę diskriminaciją – kai galėjai bet kur būti apstumdyta, bjauriai išvadinta, nes esi ,,fašistkoje otrodje”… Tas pat ir darbinantis suveikdavo… Ar gali būti didesnis absurdas, kai nuo jų neapykantos maitinamo keršto nukentėdavo ž. gelbėtojų vaikai??? Ir ne sykį nukentėdavo… Kai pačius gelbėtojus pokariu persekiojo jų tautiečiai enkavėdistai, ir tos šeimos gyvenimą paversdavo ištisiniu bėgimu ir slapstymusi…
Dar vienas ,,perliukas” – rizikuodama savimi ir artimaisiais jaunutė moteris sutvarko dokumentus tiems, kas atsidūrė sąrašuose į lagerį. Žmogus pasislėpė ir sėkmingai sulaukė Chruščiovo laikų. Tik… išsisukęs nuo kelionės į KZ jis atsidūrė… ,,partizanų” būryje. O gal ir netyčia pas juos pateko, traukdamasis per mišką – toje vietovėje buvo įvairių būrių ir gaujų. Tai štai, tas išgelbėtasis tapo sovietų visokeriopai šlovintas kaip ,,nusipelnęs kovotojas už tarybų valdžią respublikoje”, pasakojo moksleiviams, rašė prisiminimus… O šiandien tos moters palikuoniai girdi kaltinimus būtent tokių, kas išgelbėtas, išlikęs, aktyviai prieš mūsų tautą veikė, net ir pačius gelbėtojus persekiojo 😉 … Ir Izraelio oficialioji politika taip nusiteikusi. Kitaip ar būtų nuo teisingumo slėpę tuos, kas išgelbėti ar išsigelbėję ne prie lietuvių, o prie diversantų prisijungė ir, jėgos struktūrose tarnaudami, žiauriai tardė ir žudė lietuvius?
butent dabar garsiausiai ir saukia palikuonys tu zydu kurie buvo aktyvus rusu okupacijos dalyviai ir remejai o paskui tapo “tarybiniais-partiniais aktyvistais” visose okupacines valdzios institucijose.
Ilgokai tyleje po 1990 Kovo 11 palauke kol ismirs ta laikotarpi menantys Lietuvos zmones o dabar tikraja istorija megina pasukti savo naudai?
Bet juk ne visi zydu tautybes zmones masto kaip Kukliansky&Co
Tai pati F.K. paaiškino, esą, jums vokiečiai atrodė vaduotojai,
o mums gelbėtojai buvo rusai, o vokiečiai mums buvo naikintojai.
Taigi, jie pateisina, kad patys šliejosi prie JUOS gelbėjusių, bet nepateisina, kad ir kiti SAVE gelbėjo. Kartu nesupranta to, kad Lietuvą gelbėdami, lietuviai ją VISĄ, su VISAIS jos gyventojais gelbėjo, o ž. gelbėjo tik save, net ir lietuvių, čia gyvenusių kitataučių bei pačios Lietuvos sąskaita.
O šiandien, tai užmiršę, plyšauja apie įv. išskirtines jų teises Lietuvoje, lietuvių įsiskolinimą jiems, nes… jie čia ilgai gyveno! Kokia atvirkštinė moralė, koks egzotiškas mąstymas – jei aš tavo namuose gyvenau, privalai man amžinai būti dėkingas!.. Net ir už tai, kad tave išdaviau, tave paaukojau, kad pavojaus visiems čia buvusiems metais SAVE išgelbėčiau. Tad ir toliau, kad ir kiek čia gyvenčiau, privalai visada būti moraliai pasirengęs būti paaukotas vardan mano išgelbėjimo.
Todėl jie nemato savo nusikaltimo tame, kad aukojo Lietuvą spjovę į tai, kad čia, priešingai, nei kitur, laisvai ir saugiai tiek šimtmečių gyveno. Ir ne tik ji(e) čia laikosi tokio požiūrio – štai žiniose apie įvykius Izraelyje – į teismą kviečiamas kažkas iš jų elito už korupciją. Teisinga? -Teisinga! Tačiau savo nusikaltėlių prieš kitas tautas jų teisingumas nesmerkia, nei tos tautos teisingumui jų neatiduoda. Nusikalsti prieš kitas, net ir išgamiškai kankinant, žudant NĖRA nusikaltimas, jei tai ž. daro? Juos teisti turi teisę tik jie patys, ir tik, jei kas iš jų saviems nusikalto? Tada jiems derėtų, būtų padoru visiems TIK savo šalyje gyventi. Valstybė su dviem skirtingais teisingumo supratimais nėra įmanoma!
Algi, jusu komentaras visai nenorom prisimena sena anekdota apie suvalkieti kuris prase Dievo kad jam padetu loterijoje “Volga” islosti….. O Dievas anam atsake: tu pirmiau bilieta nusipirk o paskui prasyk….
Taigi, pagal si morala pries komentuojant yra BUTINA perskaityti tai apie ka norite pakomentuoti….
Prieš čia rašant Algiui pakaktų buitiškai pamąstyti, įsivaizduoti, kad
jis gyvena, dirba, kasdien turi kažkokių reikalų, kasdien kartu kažkur vaikšto su čia gyvenančių pulkeliu, o kai į jo gyvenamą vietovę atsibasto būrelis svetimų ir ką nors iš jų puola, jis, žinoma, puola ginti. Tačiau pastebėjo, jog tame jų būrelyje yra dalis tokių, kurie patys kitų negina, tik leidžiasi jų ginami, naudojasi jų apsauga… Ir taip kaskart, kaskart, kaskart.
Taigi, net išeidamas vakare su vietos vyrukų ir panelių pulkeliu pasivaikščioti, papramogauti, jis žino:
– jei puls kokia asocialų, banditėlių gauja, ir jei mums nepavyks atsimušti, tie ,,taikieji”, kas patys niekada nesigina (laukia, kol mes juos apginsime), pamatę, jog užpuolusieji ima viršų, prisijungs prie tų ir padės banditėliams jam pačiam, Algiui įkrėsti. O vėliau dar jį ir apskųs. Ir iki senatvės nesupras, ką blogo jie daro…
Visi tyli apie lietuvius, gelbėjusius žydus , siaučiant naciams Lietuvoje karo metu. Tegu paskaičiuoja kiek tokių buvo.
Baisi neteisybė užsipulti prof. V. Rakutį. Te negalvoja anie, kad po tokių puldinėjimu, aš pradėsiu barstyti pelenus ant galvos ir jaustis kaltu.
Iki tada, kai kažkur kai kas nusprendė padaryti tam galą, apversti (kaip ir daug ką dabar) viską aukštyn kojom, Vakarai žinojo, jog esame mažiausia, bet daugiausiai jų išgelbėjusi tauta.
Juk reikia pateisinti savo veiksmus čia, įrodyti, jog Stalinas ne toks pat, kaip Hitleris, todėl negalima jo teisti; kad tautos, kurias okupavo Stalinas, pačios nusipelnė ,,žačistkos”, nes tai jos buvo tokios, kaip Hitleris, todėl Kremliaus ,,istrbiteliai” (kaip ciniškai atvirai save vadino!) čia vykdė teisingumą. O kas geriausiai gali šį darbą atlikti? Nagi tie, ką vokiečių fašistai naikino. Reikia tik juos ,,teisingai” nukreipti.
Valydamas Stalino mundurą, Putinas daro savotišką paslauga Vokietijai, nukreipia nuo jos dėmesį, pagrindine kaltininke paverčia kitą tautą. O Vokietija, atsidėkodama, gal dar tvirčiau Nordstrymo laikysis, neatsisakys Kremliaus dujų… Tiek zuikių vienu šūviu!
Prof. dr. Jonas Jasaitis. Iš kur atsiranda šaudantys į savus?
– pozicija.org/prof-dr-jonas-jasaitis-is-kur-atsiranda-saudantys-i-savus/
Dalius Stancikas. Kaip perrašoma istorija?
– pozicija.org/dalius-stancikas-kaip-perrasoma-istorija/