Visuomenės nuomonių tyrimas atskleidė, jog gyventojai ir verslininkai vartotojų teisių apsaugą Lietuvoje vertina vis geriau – teigiamai vertina 51 proc. gyventojų ir 62 proc. verslininkų. Toks visuomenės vertinimas yra geriausias nuo 2010 m.
Tyrimas atskleidė, kad auga gyventojų žinios apie neteisminę ginčų sprendimo galimybę – ją žinantys nurodė 26 proc. gyventojų ir net 59 proc. verslininkų. Dažniausiai verslininkai nurodė, kad toks ginčo nagrinėjimas padeda išsaugoti įmonės reputaciją, o ginčo sprendimo galimybės yra pigesnės ir paprastesnės. Dauguma įmonių teigė, kad kilus ginčui, susitarti su vartotoju siekia nesikreipdamos į teismą.
„Tyrimo rezultatai yra džiuginantys ir įkvepiantys siekti dar didesnio proveržio šioje srityje. Turime kuo geriau apsaugoti vartotojus ir ieškome optimalių teisinių sprendimų kilusius ginčus su prekių ar paslaugų teikėjais spręsti greitai ir taikiai“, – pabrėžia teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska. – Neseniai Seimas pritarė Teisingumo ministerijos iniciatyvai šiuo klausimu – vartotojo skundui esant pagrįstam, pardavėjas ar paslaugų teikėjas turėtų atlyginti institucijos patirtas ginčo nagrinėjimo išlaidas, o tai paskatintų daugiau taikių sutarimų“.
Teisingumo ministerijos duomenimis, 2020 m. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) išnagrinėjo 5919 vartojimo ginčų, 2019 m. – 4726 vartojimo ginčus. Pastaraisiais metais maždaug pusė visų sprendimų buvo vartotojų naudai (2019 m. – 47 proc.). Tikimasi, kad daugiau taikių susitarimų, sudaromų tarp verslo ir vartotojų, padės sumažinti ir VVTAT sprendžiamų ginčų krūvį.
2020 m., atsižvelgus į pandemijos situaciją, ypatingas dėmesys skirtas galimų pažeidimų prevencijai – aktyviai vykdyta stebėsena bei teiktos rekomendacijos ir konsultacijos komercinės veiklos subjektams. Tyrimo duomenimis, didžioji dalis verslininkų, gavę prevencinio pobūdžio rekomendacijas iš VVTAT apie galimus teisės aktų pažeidimus, į jas atsižvelgė.
Sparčiai plečiantis elektroninėms paslaugoms, stebimi ir gyventojų elgsenos pokyčiai. Pirmą kartą per 10 metų informacija internete apie vartotojų teisių apsaugą populiarumu pralenkė televiziją. Pagrindiniu informacijos šaltiniu apie vartotojų teises gyventojams tapo internetas – jį rinkosi 57 proc. respondentų, tuo tarpu televiziją – 55 proc. Taip pat išaugo vartotojų pasitikėjimas nuotoline prekyba – ją renkasi vis daugiau vartotojų (41 proc.). 2020 m. žymiai sumažėjo vartotojų, kurie nesinaudoja prekybos internetu paslaugomis (nuo 48 proc. iki 13 proc.).
Deja .. mano reikalo pries sukciu perekupa neapgyne.
Ar laikoma gerai dirbanti įstaiga, jei ji tik į skundus reaguoja, o pati nemato pažeidimo?
Pvz., jei ji pati nei žiūri, nei mato, jog išnyko buvę smulkūs pašto tiekėjai, ir kone visi priversti tapti Gūglo pašto vartotojais. Nemato, kad panaikintas Outluk ekpreso paštas Vindousuose. O dar, kad atėjus Teliai, žmonės prarado porą dešimtmečių turėtus savo pašto adresus, kad taip prarasta galimybė laikyti savo paštą savo kompiuteryje, o ne kažkur laukuose be tvorų… Aiškiai darbuojamasi verslo ryklio naudai, naikinant smulkmę (lygiai, kaip prekybos tinklai neleido smulkiam verslui saugiai dirbti).
Nė to nemato, kad visuomenės išlaikomas LRT nusprendė, jog d piliečiai su LRT PRIVALO per Feisbuką bendrauti, o ne LRT svetainės laidos puslapyje, kaip anksčiau buvo.