Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė penktadienį nuotoliniu būdu susitiko su VšĮ „Versli Lietuva“ vadove Daina Klepone ir aptarė, kaip skatinti eksportą, gerinti verslo aplinką, mažinti biurokratinę naštą įmonėms ir pasirengti geram ekonomikos startui po karantino pabaigos.
„Labai svarbu, kad dabar karantino suvaržytas Lietuvos verslas tinkamu metu gautų reikiamą impulsą augti. Taigi kartu su teikiama parama rengiamės ir verslo plėtrai pasibaigus karantinui. Jau dabar turime rasti būdų, kaip skatinti valstybės ilgalaikį augimą, didinti ekonominį ir socialinį atsparumą, rengtis skaitmeninei pertvarkai – tam svarbu skatinti eksportą ir kartu pritraukti investicijų. Jei Lietuva nenori likti vidutinių pajamų spąstuose, turime persiorientuoti į aukštos pridėtinės vertės ir skaitmeninės bei ir inovatyvios pramonės kūrimą, siekti aktyvesnio mokslo ir verslo atstovų bendradarbiavimo“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.
Pernai Pasauliniame inovacijų indekse, kuriame vertinamas išlaidų inovacijoms dydis, Lietuva užėmė 40-ąją vietą iš 131 – tai rodo, kad šalyje nemažai investuojama į inovacijas, tačiau, palyginti su kitomis šalimis, jų sukuriama ir įdiegiama nedaug. Pasak ministrės, Lietuva per ketverius metus turi pakilti bent iki 35-osios vietos, o iki 2030-ųjų metų kartelę kilstelėti dar aukščiau.
Nepaisant pandemijos, praėję metai Lietuvos eksportuotojams buvo gana sėkmingi, todėl reikia visokeriopai stengtis, kad eksportą padidinusios įmonės išlaikytų jo mastą, o eksporto kryptys turi būti labiau išskirstomos. Taip pat ministrė pabrėžia keitimosi informacija tarp užsienyje veikiančių „Verslios Lietuvos“, komercijos atašė ir diplomatinių atstovybių svarbą.
Lietuvos startuolių ekosistemos plėtra yra vienas pagrindinių Ekonomikos ir inovacijos ministerijos strateginių veiklos prioritetų. Todėl „Versli Lietuva“ turi gerinti veiklos sąlygas startuoliams ir pritraukti jų iš užsienio. Taip pat būtina stiprinti ir didinti su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra dirbančių startuolių skaičių. Šiuo metu šalyje tokių turime vos 5 proc.
Ministrė pabrėžė, kad svarbu skatinti verslumą regionuose, ugdyti moksleivių ir jaunimo verslumą, stiprinti bendradarbystės centrų „Spiečius“ plėtrą. Šiemet, bendradarbiaujant su savivaldybėmis, planuojama įsteigti dar šešis naujus „Spiečius“ Utenoje, Birštone, Plungėje, Rokiškyje, Ukmergėje ir Visagine.
Siekiant užtikrinti palankias sąlygas verslui, ketinama mažinti reguliavimo naštą ir šalinti biurokratines kliūtis. Viena iš „Verslios Lietuvos“ užduočių galėtų būti didesnis įsitraukimas į verslo aplinkos gerinimą. Šiuo metu pagal Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo ataskaitos valdžios reguliavimo naštos įvertį Lietuva iš 141 šalies yra 85 vietoje.
Lietuvos ekonominių interesų stiprinimas pasaulyje, investicijų pritraukimas, inovacijų politika, valstybės paslaugų skaitmenizavimas ir biurokratinių kliūčių verslui mažinimas – svarbiausi ministrės A. Armonaitės politiniai prioritetai.
Susiję straipsniai:
- Pradedami skelbti duomenys apie ekonomikos skatinimo plano priemonių vykdymą
- Paramą galės gauti daugiau nuo karantino nukentėjusių įmonių
- Nuo koronaviruso kenčiančiam verslui – finansinė parama ir nauji sprendimai (video)
- Išgyventi krizę padės tik atsakingas verslo bendradarbiavimas ir atvirumas darbuotojams
- Lietuvos finansinės priemonės viename žemėlapyje
- Kinijoje atidaryta nuolatinė Lietuvos prekių paroda „Lietuviškų prekių namai“
- Į pandemiją sureaguota laiku, tačiau skubios pagalbos reikia ekonomikai, sako ekspertai
- Gelbstint ekonomiką – pastangos vis dar per lėtos, sako ekspertai
- Baltijos šalių ir Lenkijos verslą vienijančios organizacijos ragina atverti sienas tarp regiono valstybių
- Keliautojai iš 24 Europos šalių į Lietuvą galės atvykti be privalomos saviizoliacijos
- Kartu su prezidentu E. Makronu Lietuvoje lankosi per 30 Prancūzijos įmonių
- A. Bagdonas. Sirgti ar bankrutuoti?
- R. Karbauskis. Tragikomedija „130 kvailumo atspalvių arba nuo vilko ant meškos“
