Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?

Baigėsi švenčių laikotarpis. Tyliai, susikaupę ir susigūžę sakėme virtualias kalbas, deginome laisvės laužus, namuose žiebėm žvakutes, taip pagerbdami Sausio 13-osios aukas ir nukentėjusiuosius. Atrodo, išmokome ne išoriškai, bet vidumi jausti pagarbą, dėkingumą, viltį. O čia dar neblogos žinios iš mūšio su koronavirusu fronto: užkratas lyg ir traukiasi, lėtai ir nenumaldomai grįžta į savo irštvą.

Gamta, irgi tarsi susivokusi, kad niūrūs tamsūs orai slegia pandemijos skriaudžiamus žmogelius, ėmė ir atsiuntė mums keletą speiguotų dienų. Kaip vaikystėje: visur balta balta, nakčia tvoros poška, o rytas išaušta saulėtas, šviesus ir skaidrus. Bet, sakoma, viskas gražu, kas buvo jaunystėj…

Po tokių pasažų grįžkime į kasdienybę. Praėjusią savaitę tamsesne spalva ją nuspalvino korupcijos apraiškos gydymo įstaigose, kai galimybę pasiskiepyti gavo pašaliniai asmenys.

Štai atsidarau Šilalės rajono ligoninės svetainę. Pirmajame puslapyje iššoka ligoninės vadovo Antano Damulio kreipimasis, raginantis užkirsti kelią korupcijai. „Nežeminkite nei savo, nei gydytojų orumo neoficialiais mokėjimais ir dovanomis. Všį Šilalės rajono ligoninėje tai netoleruojama“, – sakoma kreipimesi. O ji ėmė ir paskiepijo buvusį ligoninės vadovą, vyriausiąjį gydytoją Antaną Levickį, kuris ligoninei vadovavo dar 1975 – 1988 m. ir šiuo metu ligoninėje nebedirba. Kitus be eilės paskiepytus asmenis įvardijusi Šilalės rajono savivaldybės valdžia šio be eilės gavusio asmens pavardę nutylėjo, nes esą nieko apie tai nežinojo. Šilalės rajono ligoninės laikinoji vadovė Jolanta Milišiūnienė tvirtino, jog protingi žmonės supras motyvus, kodėl paskiepytas buvęs ligoninės vadovas ir gydytojas.

Kas tai – ne korupcija? Dar pridurkime atvejus Šilalės greitosios medicinos pagalbos stotyje, kai gyditojams skirtais skiepais paskiepytas ir šią stotį valdančios įmonės vadovas bei šio Vilniaus verslininko šeimos nariai. Tik vėliau sukruto rajono meras Algirdas Meiženis, puolęs piktintis ir sudaryti darbo grupę. Prisimenu lakų posakį, būdingą Vyriausybės ir Seimo veiklai: jeigu nori, kad problemos sprendimas būtų užvilkintas, sudaryk darbo grupę arba komisiją…

Žinoma, įvykiai Šilalėje tėra tik pavyzdžiai, kaip neatsakingai įvairių įstaigų vadovai ir savivaldos valdžia pradėjo skiepijimo procesą. Jų deklaruojamas korupcijos užkardymas tėra skambus popierinis šūkis… O žmonės, ypač užkrėsti, su tokiu džiaugsmu sulaukę skiepų, dabar skaudžiai nuvilti: tai juk lietuviška tikrovė… Jų neguodžia nei staiga ėmusio grūmoti Prezidento žodžiai, nei Sveikatos apsaugos ministro grasinimai nubausti. Bet, kaip dažnai rašoma policijos pranešimuose, vyksta tyrimas… Kol kas tik TS-LKD partija ėmėsi veiksmų: ji sustabdė papildomus asmenis į Šilalės ligoninei pateiktą skiepijamų žmonių sąrašą įtraukusios įmonės „Ambulansas“ Šilalės greitosios medicinos pagalbos vadovės Loretos Kalnikaitės narystę partijoje.

Verta pasimokyti bent iš Čekijos pavyzdžio. Televizijos kanalas ČT24 ketvirtadienį pranešė, kad savo darbuotojų skiepijimą be eilės surengęs valstybinio sveikatos instituto vadovas Pavelas Bžezovskis buvo bemat atstatydintas.

Pasimetimo ženklų negalima nepastebėti ir užkrato plitimą kontroliuojančių įstaigų veikloje. Valdžia sustabdė skiepų „Moderna“ pirkimą, nes ši kompanija padidino jos kainą, be to buvo tvirtinama, kad jos patikimumas vienas mažiausių. Dabar gi generalinis „Modernos“ direktorius Stepfanas Bancelis tvirtina, kad jos gamybos skiepai apsaugo ir nuo koronaviruso atmainų bei veikia dvejus metus. Bet štai sveikatos apsaugos ministro atstovė Aistė Šuksta pranešė, kad „Modernos“ skiepai bus naudojami tolesniam prioritetinių grupių skiepijimui, nes jos gamintojai „BioNTech“ ir „Pfizer“ perpus sumažino planuojamus artimiausiu metu pristatyti jų kiekius. Praėjo keletas dienų, ir Europos Komisijos paraginta „Pfizer“ pasitaisė: užsakytų dozių pristatymas bus užlaikytas ne mėnesį, o tik savaitę, tad bendras užsakytų vakcinų kiekis (3,1 mln.) nekis.

Kol ministerijos klerkai pasimetę, ir jų kovos su COVID-19 planas plūduriuoja lyg šapas vandens paviršiuje, Lietuva pavydžiai stebi iš ES pasitraukusią Didžiąją Britaniją, kuri, nelaukdama Briuselio nurodymų, savo pagamintus skiepus naudoja pagal savo tvarką, arba bendrijai nepriklausančią Norvegiją, kuriai „Pfizer“ skiepų kiekiai buvo sumažinti tik 25 proc., nes jį ją perka tiesiai iš gamintojų.

Jokiu būdu netvirtiname, kad kovos su virusu apkasuose įsivyravo visiška betvarkė. Tačiau dėl įvairių piktnaudžiavimų ir valdžios įstaigų pasimetimo atsiranda nepasitikėjimas ne tik skiepijimu, bet ir mūsų valstybe. Ko tuomet verti mūsų šūkiai apie laisvę ir demokratiją, kuriuos skandavome Sausio 13-ąją? Ką tuomet atsakysime tiems, kurie tiek šalies viduje, tiek už jos ribų šūkauja, jog mūsų krauju iškovota Pergalė yra tik gražbyliavimas?

Negriaukime patys šios Laisvės pamatų.