Prieš metus penkiasdešimt ketverių metų brazilė Sandra Karezantė de Siuza (Carezzanto de Souza) lankėsi Vilniuje. Lietuviškų šaknų turinti brazilė norėjo aplankyti savo prosenelių gimtąją žemę, išvysti Gedimino ir Trakų pilis bei išmokti lietuvių kalbą. Tuomet Sandra dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Vilniuje rengtuose lietuvių kalbos ir kultūros mokymuose. Pasibaigus paskaitoms, moteris tikėjosi grįžti į Lietuvą kitais metais, tačiau pandemija Sandros planams sutrukdė.
San Paulo universitete Sandra studijuoja doktorantūrą, kur rašo disertaciją apie lietuviškus pramanus ir legendas. Brazilė nori išmokti lietuvių kalbą tam, kad šiuos kūrinius galėtų skaityti originalo kalba. Doktorantė šypsodama tikina: „Lietuvių kalba yra tokia sudėtinga, jog net per intensyvius kursus nepavyko jos gerai išmokti“. Tad praėjusiais metais Sandra vylėsi atvykti į Vilnių, bet dėl
pandemijos planai sugriuvo. Tačiau pandemija pakeitė įprastą gyvenimą, daugybė dalykų persikėlė į skaitmeninį pasaulį ir brazilė apsidžiaugė sužinojusi apie virtualius lietuvių kalbos ir kultūros mokymus. Sausio mėnesį Sandra ir dar 124 užsieniečiai iš 30 pasaulio šalių VDU mokysis mūsų šalies kalbos. „Džiaugiuosi, jog mokymų metu galėsiu tobulinti savo kalbos žinias, virtualiai aplankyti Lietuvos muziejus ir net bendrauti su bendraminčiais. Būdama gimtoje Brazilijoje, savo namuose, rasiu daug draugų visame pasaulyje, švęsiu lietuvybę. Juk aš turiu penkiasdešimt procentų lietuviško kraujo, tad giliau noriu pažinti protėvių šalį“, – pasakoja S. Karezantė de Siuza.
Noras išmokti senelių kalbą
Šiemet mokymuose dalyvauja nemažai lietuviškų šaknų turinčių užsieniečių, kurie mokysis lietuvių kalbos. Pasak mokymų rengėjos, VDU Tarptautinių ryšių departamento Švietimo Akademijos Tarptautinių ryšių grupės vadovės Vilmos Leonavičienės, lietuvių palikuoniai iš tolimųjų žemynų vis dažniau nori išlaikyti savo protėvių tapatybę. Argentinos, Amerikos lietuviams svarbu išmokti savo senelių ar tėvų kalbą. „Šiemet mūsų mokymų šūkis – „Sveiki atvykę į lietuvių kalbos šeimą“. Mat besimokydami lietuvių kalbos mokymų metu studentai tampa vieni didele šeima. Šiemet užsieniečiai panoro burtis į literatūros, kino, poezijos, Vilniaus kultūros, Kauno architektūros klubus, kur diskutuos, rengs projektus. Pasibaigus mokymams, studentai įgyja lietuvių kalbos ambasadorių vardą. Manau, mokėti kalbą – tai turėti sielą. Mokėti antrą kalbą – turėti dar vieną sielą. Kuo daugiau kalbų, tuo daugiau sielų, tolerancijos, atvirumo, pakantumo, stiprybės. Per kalbas, kultūrą kuriame savo tapatybę“, – sako V. Leonavičienė.
Lietuvių kalbos mokosi ir baltarusiai
Mokymų atidaryme dalyvavęs Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis tikina besižavintis užsieniečiais, kurie pasiryžta mokytis vienos sudėtingiausių kalbų pasaulyje. Virtualiame renginyje Seimo narys trumpai pristatė Lietuvos istoriją, pasidalino savo asmenine patirtimi. „Džiaugiuosi, jog mokymuose dalyvauja ir baltarusiai, nes šiuo metu Lietuva yra Baltarusijos laisvės kovos sostinė. Istoriniu momentu svarbu palaikyti kovotojus už laisvę“, – sako Ž. Pavilionis.
Pasak Seimo nario, mokantis kalbos neužtenka gerai mokėti gramatiką, svarbu apsilankyti ir toje šalyje, kurios kalbos mokomasi. Tad politikas užsieniečius pakvietė, kai tik pasibaigs pandemija, atvykti į Vilnių ir Kauną.
