Aristokratija kaip „geriausiųjų valdžia“ ir demokratija kaip „liaudies valdžia“ – sąvokos, atėjusios iš klasikinės Graikijos miestų-valstybių: polių, nors patys reiškiniai – gerokai senesni. Demokratija savo esme – gal net senesnė už aristokratiją: tai – gentinė, bendruomeninė santvarka, kurioje bendrus reikalus sprendžia visi visateisiai genties nariai. Aristokratija, kur vieni valdo, o kiti – valdomi, galimai atsirado kiek vėliau.
Šių teiginių kritikai pasakys, jog tikra demokratija galima tik valstybėje, tačiau tik interpretacijos klausimas, kuo skiriasi gentis nuo valstybės. Galbūt galima abejoti klajoklių genties atveju, nes nėra esminės valstybės dedamosios – nuolatinės teritorijos, nors nuotolinių technologijų amžiuje taip pat jau galima kalbėti apie eksteritorines politines bendruomenes ir valdžias. O klasikine prasme – kur yra bendruomenė, teritorija ir valdžia, yra ir valstybė. Šiuos dėmenis turėjo visos sėslios gentys.
Teisybės dėlei tenka pažymėti, jog žodis „demos“ iš pradžių reiškė liaudį kaip socialinį sluoksnį, o ne kaip piliečių visumą, pasitelkiant lotyniškus atitikmenis „demos“ buvo veikiau „plebs“, nei „populus“. Liaudis šia prasme tiesiog apėmė polio piliečius, atskirtus nuo aristokratijos – paveldimo kilmingųjų sluoksnio. Antikinėje demokratijoje už piliečių bendrijos ribų liko moterys, vergai ir svetimšaliai. Vergovė buvo šios demokratijos sąlyga: kad vieni turėtų laiko ir jėgų politikuoti, kiti turėdavo jiems ir už juos dirbti.
Aristokratija, kaip jau minėta, buvo paveldimas kilmingųjų sluoksnis, kildinamas tai iš karo vadų, tai iš anksčiau praturtėjusių. Sunku pasakyti, kuris variantas buvo dažnesnis, šiaip ar taip ilgainiui kai kurie demo atstovai turtu ėmė lenkti daugelį aristokratų. Ta pati tendencija kartojosi vėliau, kai šimtametę feodalinę sistemą ėmė keisti kapitalistinė: nusigyvenęs bajoras dar ilgai buvo laikomas aukštuomenės atstovu, o turtingas plebėjas ir likdavo plebėju.
Moderniosios demokratijos sulygino šalies gyventojų teises, tiesa – palaipsniui. Iš pradžių visateisiais piliečiais, galinčiais spręsti valstybės likimą, daug kur tapo pasiturintys vietinės kilmės vyrai, ilgainiui turto ir lyties ribojimai dingo, o per pastaruosius dešimtmečius į politinę bendriją vis daugiau kur įtraukiami ir naujakuriai svetimšaliai.
Iš pažiūros modernioji demokratija suteikia pilietines teises gausesniam piliečių skaičiui, nei antikinė demokratija. Visgi pačių teisių apimtis čia – gerokai mažesnė. Jei antikinėje demokratijoje svarbiausi valstybės klausimai būdavo sprendžiami tiesiogiai, tai moderniojoje demokratijoje beveik viskas sprendžiama per tarpininkus – piliečių išrinktus atstovus. Tiesioginė demokratija šiais laikais – veikiau išimtis, nei taisyklė. Visuotiniais referendumais valdoma Šveicarija, kitose šalyse referendumai rengiami tik išimtiniais atvejais, o kai kur jie išvis uždrausti.
Atstovaujamoji demokratijos forma suteikia daug galimybių manipuliacijoms. Politikai valdo piliečių protus per žiniasklaidą, išlaikomą konkrečioms politinėms srovėms prijaučiančių turčių. Taip demokratija tampa finansine oligarchija. Eilinis pilietis nėra motyvuojamas pats domėtis politinėmis idėjomis, procesais ir mechanizmais, jis susispaudžia į žemės grumstą, už kurį viską geriau žino žiniasklaida ir jos palaikomas siauras politinis elitas. Čia jam lieka tik dirbti, mokėti mokesčius ir reguliariai sudalyvauti naujų diktatorių rinkimų spektaklyje.
Ši santvarka sudaro sąlygas ydingam dėsniui, kai susiklosto sisteminių politikų, sisteminės žiniasklaidos, kapitalo magnatų, lojalių teisininkų, akademikų ir kultūros veikėjų sluoksnis, kur vieni kitus remia visuomenės ir pačių rinkėjų sąskaita. Tai ypač dėsninga dėl to, kad rinkimams – skirtingai, nei referendumams – nėra nustatytas minimalus dalyvių skaičius. Teoriškai šimtas žiniasklaidos ar akademinių autoritetų apdorotų rinkėjų gali išrinkti valdžią milijonams.
Ilgainiui vis daugiau piliečių ima suvokti šios santvarkos beprasmiškumą. Vieni jų atitrūksta nuo savo valstybės, vykdami į kitas šalis, kur bent jau geresnės algos ar socialinės išmokos, kiti tiesiog masiškai boikotuoja rinkimus, treti ima ilgėtis aristokratijos ir diktatūros, kur bent jau aiškesnė teorinė atsakomybė. Aišku, retas diktatorius praktiškai atsako už savo veiksmus, bet demokratijos atžvilgiu demotyvuotam žmogui dažnai mielesnis aiškus ir pastovus vadas, nei vieni kitus keičiantys ir vis nuviliantys sukčiai. Neapibrėžtumas kamuoja labiausiai.
Ši padėtis skatina ieškoti naujų valdymo formų, kurios geriau užtikrintų gausesnių visuomenės sluoksnių idealus, vertybes ir interesus. Deja, vargu, ar tai gali būti vieno asmens diktatūra. Kaip sakė lordas Džonas Aktonas, jei valdžia gadina, tai absoliuti valdžia gadina absoliučiai. Tokie autoritetiniai vadovai kaip Antanas Smetona ar Antonijas Salazaras, didelę valdžią naudoję tautos labui, yra retenybė, ir tai būta klaidų.
Daug labiau svarstytinas variantas – aristokratija. Deja, uždara aristokratinė sistema, kur elitinę padėtį lemia kilmė, taip pat gadina. Šiuo atveju doras ir išmintingas žmogus iš liaudies turi mažiau galimybių, nei iškeręs, bet senos kilmės aristokratas. Dar blogiau, kai elitinę padėtį lemia turtas. Žmogus, įpratęs kurti turtą sau, retai pagalvoja apie kitus. Vieninteliai svarstytini kriterijai aristokratijai – dora, išmintis ir nuopelnai. Tai – aristokratija platoniškąja prasme.
Be tikro elito liaudis – kaip žmogus be galvos. Elito uždavinys – šviesti ir vesti liaudį, suteikti jai viziją ir strategiją. Bet tam, kad tikrasis elitas galėtų sėkmingai funkcionuoti ir išvengti gedimo, jam reikalinga nuolatinė visuomenės kontrolė. O būtent – per tiesioginę demokratiją.
Tiesioginėje demokratijoje piliečiams daugiau motyvų politiškai lavintis. Jiems vis dar reikalingas elitas, bet išugdytas kritinis mąstymas suteikia daugiau gebėjimų skirti tikrą elitą nuo apsišaukusio, o teisingas idėjas – nuo klaidingų. Elitas šiuo atveju – greičiau vadai, nei valdovai. Jo darbas – mąstyti ir pateikti savo mąstymo vaisius visuomenei. Žinoma, ir tiesioginės demokratijos sąlygomis yra galimybių klaidoms ar manipuliacijoms, bet jų mažiau, nei atstovaujamojoje demokratijoje. Pagaliau čia kas sprendžia, tas ir prisiima atsakomybę.
Taigi, tiesioginė demokratija puikiai dera su tikrąja aristokratija. Svarbiausi valstybės klausimai sprendžiami visuotiniais piliečių referendumais, o siaurų įgaliojimų atstovaujamosios demokratijos institutus sudaro intelektualinė ir moralinė aristokratija, pagal specialiais įstatymais nustatytus kriterijus, užtikrinančius reikiamas dvasines kvalifikacijas.
Nei liaudis be elito, nei elitas be liaudies. Tik jų abiejų sąveika. Politinės tautos visuma. Jei norite, šią mišrią santvarką galima būtų vadinti tautovalda.
Ko gero pati svarbiausia tema. Pagarba autoriui, kad išdrįso. Nes tai kertinis akmuo…
Kaip liberalai valdys šalį?
– ziniuradijas.lt/laidos/persona-grata/kaip-liberalai-valdys-sali?video=1
Nepaprastas malonumas klausyti A.J., bet, jei skubate, bent nuo 23 min. išklausykite, o tada kada nors ir visą išklausykite, nes daug svarbaus praleisite.
Kaip jums Seime?
− ziniuradijas.lt/laidos/greiti-pietus/kaip-jums-seime?video=1
Laidoje dalyvauja Seimo narys, buvęs „Mėslitos” vadovas Kristijonas Bartoševičius.
(,,Dviračio žinių” personažas, konservatorius, pergyvena dėl ,,TM” įstatymo nebuvimo)
Eilinis pilietis rinkimuose visais laikais vertina tik vienu aspektu, prie kurių bus geriau. Jis beveik nesvarsto, kaip tai bus padaryta. Todėl prie buvusios demokratijos, kai “kairė” persistengdavo, žmonės tiesiog pasirinkdavo “dešinę” arba atvirkščiai (kaita buvo beveik neišvengiama). Dabar, kai valstybė nebeturi realių svertų (savų pinigų, bankų, galingos kariuomenės), jei lieka tik vienas pasirinkimas – gebėjimas laviruoti tarp kitų valstybių, tarptautinių korporacijų, bankų ir t.t., kurie samdo milžinišką “ekspertų” armiją, žiniasklaidą, naujausias technologijas ir pan. Todėl vėl iškyla vado klausimas, kiek jis įžvalgus, kiek jis patriotas, nes patogiau plaukti pasroviui, nors energija gaminama priešinantis srovei.
Kai yra daugiau nei 10 demokratijos rūšių ir dar su naujų Lietuvos (komunistinių) diktatorių rinkimų spektakliu,
laikas (at)kurti p_a_g_o_n_i_š_k_ą karalystę – LDK. Pasvarstykim, kokia turėtų būti XXI a LDK tvarka.
Kai yra absurdiškai daugiau nei 10 demokratijos rūšių ir dar su naujų Lietuvos (komunistinių) diktatorių rinkimų spektakliu,
laikas mums (at)kurti p_a_g_o_n_i_š_k_ą karalystę – LDK. Pasvarstykim, kokia turėtų būti XXI a LDK tvarka.
Visiškas atitrūkimas nuo realybės. Koks dar elitas politikoje? Yra tik pavadinimas. Lipdukas. Daugiau nieko. Skaitykite, ką apie taip vadinamą politinį elitą, valstybių aukščiausius politinius veikėjus rašė ir rašo Vakarų žiniasklaida (tiek dešinės tiek ir kairės pakraipų): nesibaigiantys sekso skandalai, finansiniai skandalai, kyšiai, aferos, aklas tarnavimas turtuolių klanams, išdavystės ir t.t. JAV, UK, FR, DE, ES ir ne tik. Skaitykite knygas užsienio kalbomis apie žinomiausius pasaulio politikus. Elitas? Silpni žmonės susigalvoja sau tai kokį dievą, tai kokį elitą, tai kokį patriarchą, tai dar ką. Kad tik būtų ką garbinti, kad tik būtų prieš ką žemintis, atsiklaupti ir neatsikelti. Nepotizmo ar didelių pinigų dėka, alkūnėmis per lavonus prasibrovę į viršų – elitas? Su auksiniu šaukštu burnoje gimę gimę princais, sūneliais, anūkais, dukrelėmis – elitas?
Ką daryti, kad nebūtų sukčių plėšikų su elito lipduku? Ką daryti ir kaip suvaldyti absurdą Lietuvoje, be valdovo (pulko) – tikrojo elito? Ar tinka Kęstučio mintis apie (karališką) “Garbės Tarybą”?
1791. WILNO, KOWNO. O kur Lietuva? Lietuvos nebėr. Kam ji, nebereikia jos. Užtat yra Lenkijos karalystė. Tai bent proto bokštai. Prisiminė 1791 m. gegužės 3-osios konstituciją, įstrigo, prilipo, siūlys mums kaip minėtiną datą 2021 metais. Tai bent kiti – valstiečiai. O sako, kad tupicos, glušai, mužikai, chamai, bumblos, randapo mėgėjai. Tokie tokius iš kvapo pažino ir ant alaus pavadino. Ištraukė iš viduramžių spintos kažkokius dar tarpusavio įžadus. Kodėl niekas negirdėjo apie tokius anksčiau? Kad būtų tvirčiau, po buvusios Vilniaus okupacijos prisireikė naujos klastos? Dabar aiškina, kad Lietuva nebuvo paminėta tik todėl, kad buvo sumažėjęs jos indėlis į bendrą valstybę. Jei tie 1791 spalio 20 dienos įžadai buvo tokie nuoširdūs ir meilūs, tai kodėl Lietuva ištisus 20 metų buvo neįleista į Vilnių po jo okupacijos ir tik atsitiktinumas (bet ne panstwos kilnūs norai) nulėmė, kad mes senąją sostinę vėl turime? Tautininkai, aū!
Geras Mariaus straipsnis, užčiuopta kur “šuva pakastas…” Jau bus praėję daugiau kaip 10 metų kai mėginau į Alką parašyti straipsnį apie tobulesnį valstybės valdymą – kaip tai padaryti mažiausiomis sąnaudomis ir be didelių pokyčių…, tada nepraleido, bet suprantama dėl ko – žinoti pačiam sau ir neabejoti, ir tuo pačiu pateikti “kitam” suprantamai, du skirtingi dalykai. Tada taip ir įvyko – savo mintis pateikiau nesuprantamai, padrikai, tikiuosi dabar tai pavyks padaryti suprantamiau… Viskas labai paprasta ir paprasčiau nebūna – kad visuomenė gyventu gerai, tvarkytųsi teisingai reikia, jog jai vadovautų geriausi tos visuomenės atstovai. Tai tinka bet kuriai didesnei bendruomenei, įmonei ir t.t. Seimas niekada nebuvo (išskyrus tuos pirmuosius steigiamuosius seimus) ir nebus geriausiųjų tautos atstovų rinkinys, geriausiems tautos atstovams nėra kada užsiiminėti tokiais niekais kaip politikavimas, jie pasirodo tada kada tautai, valstybei iškyla būties ar nebūties klausimas. Pvz. Kai reikėjo atkurti Lietuvos valstybę 2018 metais, tada patys tautos geriausieji atstovai susirinko ir nusprendė, taip buvo ir atkuriant Lietuvos valstybę po sovietmečio. Tą patį padarė Islandija 2011 metais kai jai grėsė valstybės bankrotas. Islandai išsirinko 25 žmonių “Garbės Tarybą” geriausiuosius savo tautos atstovus, kurie prižiūrėjo referendumą, konstitucijos pakeitimus ir susitvarkė kuo puikiausiai – vietoje valstybės bankroto klestinti šalis. Tada dar Jonui Vaiškūnui parašiau – na ką, ar aš nebuvau teisus?.. Tai toliau apie tą “Garbės Tarybą” kurios trūksta Lietuvoje ir bet kurioje “demokratinėje” šalyje, kalba eis apie tautos elitą, bet tikrai ne apie tą kuris pats save taip vadina, bet apie tikrąjį tautos elitą, tautos protą ir garbę. Kadangi neturime mes tikrosios aristokratijos jau seniai, mums beliko – mokslo, kultūros ir meno žmonės. Ko labiausiai pasigendu dabartinės Lietuvos valdyme ir ne tik Lietuvos, tai proto, sąžinės ir aukštos kultūros. Valstybės valdymas visu pirma aukšta kultūra, ne ekonomika, ne finansai, ne politika, bet kultūra visame kame… Trumpai tariant prie visos valstybės valdymo ką jau turime, reikėtų pridėti tik proto, kultūros ir sąžinės balsą, tai įmanoma padaryti suburiant Lietuvos tautos “Garbės Tarybą” ir suteikiant jai – sveiko tautos proto balsą girdima visai tautai. Nereikia “Garbės Tarybai” jokių vykdomųjų galių pakanka sveiko proto balso ir tai galima būtų padaryti per valstybinę TV suteikiant pvz. 45 min laidą su savo pasirinktu žurnalistu viena du kartus per savaitę.Kaip pvz. atsimenu dar kokios šviežios būdavo laidos nepriklausomybės aušroje su sąjūdiečiais… Dėl pačios “Garbės Tarybos” kaip jai susirinkti ir nuo ko pradėti minčių yra, bet gal kam kils ir savų minčių… Savo pasisakymu be jokių prieštaravimų tik papildau Mariaus straipsnį…
Kad būtų dar aiškiau, reikėtų pasakyti kuo gi ta “Garbės Taryba” užsiiminės? “Garbės Tarybos” pagrindinė užduotis tautai paaiškinti seimo, vyriausybės, prezidentūros priimamų sprendimų, nutarimų, įstatymų teisingas ar neteisingas puses, rūpintis tautos išlikimo ir stiprinimo keliais… Tai būtų ir nepriklausomas, nepartinis patariamasis balsas tam pačiam seimui, vyriausybei ir prezidentūrai…
Kas trukdo dabar aiškinti sprendimus? Gal taryba žino kaip įveikti pandemiją? Juk ji turi rūpintis tautos išlikimu.
Jūs čia apsimetate, kad nesugebate suprasti ką perskaitote ar vis tik tai diagnozė?
Kiek yra ministerijų (susisiekimo, žemės ūkio) tai ta taryba turėtų būti visų galų meistrai. Neįsivaizduoja kuom čia būtų geriau negu dabar yra. Ar pvz mano nuo to gyvenimas gerėtų? Jeigu negerėtų, kam ji tada reikalinga.
Arba neskaitot, arba nesuprantat tai kokia tada prasmė dar su jumis čia “durnių pavoliot”… Į kvailus klausimus protingų atsakymų nebūna…
Atrinkime 25 daugiausia balsų gavusius Seimo narius – ir tai bus Garbės taryba
Būtent tokios sudėties ji ir būtų išrinkta. Nei kiek neabejoju. Tad kam tuomet gaišti laiką, švaistyti lėšas ir rinkti. Atrinkime iš jau išrinktų.
Ir kas nustatys, kas tie geriausieji? :)))
Juks ir rinkdami Seimą renkame geriausiuosius. Tad būtų tie patys žmones.
Tad, Kęstuti, naivi ta Jūsų idėja.
Bet kokia partinė, įdeologinė priklausomybė rodo to žmogaus ribotumą, ribotą mąstymą. Iš seimo netinka nei vienas…
Visos valstybės valdymo sistema kurią turime, turi sunykti už l sunkius padarinius Tautai bei Lietuvai. “Garbės Tarybos” mintis – svarstytina.
O kaip atrodo Lietuvos aristokratija ir Lietuvos demokratija Koronos akivaizdoje ?
ir ne tik jai vienai
Andrius Švarplys. Ar naujoji Lietuvos Teisingumo ministrė E.Dobrovolska galėtų taip pasakyti?
– tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/andrius-svarplys.-ar-naujoji-lietuvos-teisingumo-ministre-e.dobrovolska-gal
Kodėl ji tai turėtų sakyti, jeigu čia kiekvienos šalies reikalas.
Jeigu Vengrija nenori homoseksualų santuokų, tai įstatymais tai numato. Prie ko čia Briuselis? Ar Lietuvą, kas verčia taip daryti. Atsakymas ne!
Čia rimtai ar juokais?
Lietuva dar niekad taip gerai negyveno . Visi rodikliai rodo, kad gyvenimas gerėja, mažėja emigrantų. Jeigu turi proto ir noro kažką pasiekti, tą gali padaryti. Jeigu yra noras yra kliedėti socialiniuose tinkluose, tą irgi gali daryti. Atsinaujina valdžia, puse Seimo narių nauji. Prie ko čia garbės tarybą? Kas ją rinks? Kuo ji bus geresnė? Atsimerkit! Jeigu norite, tiesioginės demokratijos, tą galite daryti. Tereikia pamažinti referendumo kartelę. Bet reikia pastangų, noro, pritarimo visuomenės.
Ar galite pasakyti nors vieną pavyzdį kodėl demokratija turi sunykti? Tik dėl to, kad bųtų kažkokios viduramžių tarybos?
Kažkas čia kliedėjo apie LDK pagonybės sukūrimą? Atsipeikėkite. Dabar visos sąlygos yra populiarinti pagonybės idėją. Būti pagoniu nereikia būti politiku ar versti kitus tapti prievarta pagoniais
O kodėl, nors ”mažėja”, nė iš vienos kitos šalies , nebent Afrikos, tiek žmonių nebėga ? Kodėl kasmet tūkstantis pasikaria ?
Labai geras klausimas. Pvz. Jeigu aš būčiau homoseksualus, tikriausiai sulaukčiau daug patyčių. Jeigu tylesnis, daug užgaulumo,. Manau dar Lietuvai kur tobulėti. Reikia žmogų vertinti kaip asmenybę, o ne kokios jo pažiūros.
Labai pritariu – žmogus neturi savęs žeminti ir įkyriai, nuolat – klausia jo kas, ar neklausia, – visuomenei prisistatinėti vien iš fiziologinės pusės, tartum būtų koks vienos funkcijos aparatas, lyg daugiau nieko nemokantis, nieko nevertas. Užuot pats be perstojo gilinęsis į fiziologinius savo ypatumus bei kitiems afišavęsis (o suteneriai tuo itin suinteresuoti), verčiau skirtų savo laiką aiškindamasis, kuo jis, kaip asmenybė yra vertingas, ir kaip galėtų dar labiau save tobulinti ir būtent tuo sau ir kitiems džiaugsmą teikti.
Ką turi omenyje pristatinėti? Tada Krikščionims neleiskime demonstruoti kryžių, sutanų, vienuolės rūbų, tegu nebūna pankų, reperių ir t.t . O jeigu paimti homoseksualus, kaip jie demonstruojasi? Taip turi tam tikrą stilių (kaip pankai, reperiai, dvasininkai), balso tembra (dvasininkų tembras irgi kitoks). Krikščionys turi atlaidus, kitas šventes, o homoseksualais kartais paradus. Paradus rengia ir kariuomenė. Kodėl vieniems norima leisti, o kitiems ne?
Jei žmogui kariuomenės ir gėjų paradai – tas pats, tai jau diagnozė…
O kuom jie iš esmės skiriasi?
Tas pats pigių emocijų gaudymas
Slėpkitės po kopūsto lapu…
Jokių nukrypimų nuo normos demonstravimo, populiarinimo. Jokių rūkorių, kišenvagių,pedofilų, gėjų paradų.
Šypsena buvo skirta poniai Žemynai.
Neišjungtų komunistuojančių (seimo) plėšikų nežmogiškas požiūris į žmogų toks, koks buvo cccp laikais ir liko iki šiol toks pat.
Pvz 1: lietuviškame ES pakraštyje bei vakariniame ES pakraštyje maisto ir daiktų kainos yra (bemaž) vienodos, o algos ir pensijos (apie) 4 kartus mažesnės nei vakariniame ES pakraštyje
Pvz 2: (2020 kovo skaičiai)
karališkoje valstybėje darbininkas:
– parsineša namo 1432.97€ (iš MMA dydžio);
– sumoka 182.45€ mokesčių (nuo MMA dydžio).
Lietuvoje darbininkas:
– parsineša namo 447.23€ (iš MMA dydžio);
– sumoka 159.77€ mokesčių (nuo MMA dydžio).
Jei kitaip: Lietuvoje, surenkami karališko dydžio mokesčiai nuo mažiausios algos daugiau nei tris kartus mažesnės už mažiausią algą karališkoje valstybėje.
Pvz 3: plėšikiški mokesčiai, išreikalaujami nesant pajamų (uždarbio, pelno, …)
Pakanka ir šių trijų nors galima parašyti daugiau nei 100 pvz apie klaikų komunistpalaikių požiūrį į žmogų (darbininką, mokytoją, gydytoją, pensininką, …).
Lyginami visai nelyginami dalykai. Pvz Olandijoje (dėl UK nežinau) išėjus iš darbo savo noru, darbo birža nemoka pašalpos 9 mėnesius. O Lietuvoje mokama. Lietuviai turi 24 mėnesius motinystės/ tėvystės atostogų, kitose šalyse apie puse metų. Taip pat Lietuvoje minimalia alga mokama labai nekvalifikuotas asmeniui. Jeigu ir esama žmogaus nekvalifikuoto, bet turinčio proto, jis uždirbs daugiau nei minimalią.
Atlyginimai kyla, po kažkiek laiko nebus didelių skirumų. O dėl komunistuojančių čia visai iš piršto laušta. Dalis seimo narių priklauso nepriklausomybės kartai.
1. Pusė darbininkų dingo p_a_l_y_g_i_n_d_a_m_i gyvenimo bei veiklos sąlygas ES. Neatsikalbinėk, dangstydamas plėšikų sistemą, kuri jau tuoj subyrės.
2. Nereikia būti naiviam, kad neišjungti komunistai (brazauskiniai ir panašūs) užleis vietą kitokiems. Taip ir yra. Jie moka ir atsijauninti. Pvz: disidento Petro Plumpos sūnus teisininkas, kurio neįsileidžia komunistuojančiųjų (stribvaikių, …) teisininkų klanas.
Pusė darbininkų dingo, nes atsivėrė sienos ir jie gyvenime norėjo kažko daugiau. Dabar jau Baltarusiai pas mus vyktų masiškai, jeigu būtų atviros sienos. Mes esame pažengę palyginus su kitomis Rytų šalimis. Dabar emigracija pristojųsi, nes jau nėra tokie dideli skirtumai, jie dar yra ir jie po truputi mažėją.
Iš kitos pusės tėvai, kurie augina vaikus jiems svarbu švietimas, saugumas, orios pajamos, daliai visuomenės rūpi socialinė apsauga. Ką noriu pasakyti, kad daugeliui nėra skirtumo kas išesmės valdžioje. Ar tai būtų konservatoriai, socialdemokratai, liberalai. Todėl sakyti, kad valdžioje komunistai ir tuo piktintis, tai laiko eikvojimas. Jeigu visuomenė geriau gyvena ir eina į priekį gali būti ir komunistai.
Moralinės vertybės tamstai nesvarbu, nes jų neturite. Jei „gali būti ir komunistai“, tai jokia diskusija visiškai neįmanoma. Daugiau, negu šlykštu.
Neverta gaišti brangaus laiko su tokiu.
Skirta LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS: gal čia tas pats komunistas/socialistas/organizatorius? Jūs teisus – neverta.
Galite kažkam parašyti gražų laišką ir išsiųsti paštu, išeiti pasivaikščioti, pasportuoti ar kažką išmokti, užuot aplinkui visur matant komunistus, brazauskus, plėšimus.. Rekomenduoju pabėgti iš tokio ilouzijų pasaulio. Gero vakaro!
Kad valdžioje komunistai, kokia čia gali būti diskusija? Patys suprantate, kad valdžioje ne komunistai. Taip pat valdžia išrenkama žxmonių.
MORALĖ YRA INDIVIDUALI.
Tad kas Tamstai gali atrodyti moralu, kitam atrodys, kad ne.
Kuris jums moralesnis – mėsėdis kunigas ar vegetarė prostitutė?
Man – vegetarė. O jums?
neteisingai įsivaizdavo:
Laisvės partija išvaikė Klaipėdos skyrių: veiklą nutraukė be vadovybės žinios?
– diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/laisves-partija-isvaike-klaipedos-skyriu-veikla-nutrauke-be-vadovybes-zinios-1002629
(bent jau taip net be jos žinios panaikinto skyriaus vadovė mano.)
Negaila. Žlugimas jau prasidėjo.
Nutolta nuo pagrindinės straipsnio minties – aristokratija ir demokratija. Kokie (vienos ir kitos) privalumai ir trūkumai? Kas mums labiau tiktų?
Aristokratija tai, visų pirma, visuomenės mažuma. Jau kitas klausimas, kokia. Pagal klasikinį supratimą, tai išsilavinę, turintys aukštus moralinius kriterijus žmonės. Bet jokios garantijos, kad ir tarp kilmingų aristokratų nepasitaikydavo visiškai pašvinkusių niekšelių.
Mūsų laikais terminas aristokratai pakeistas žodžiu elitas, kuris pabrėžia jau ne išskirtinę prigimtį, priklausimą aukštesniam luomui, o lyderystę kokioje nors srityje (kultūros, mokslo, politikos…). Ne retai šis žodis vartojamas ir priešinga prasme – elitas kabutėse…
Kitaip sakant – “lazda su dviem galais”…
Nemažiau trūkumų galima surasti ir tiesioginės demokratijos atveju, kada sprendimus daryti ir visi plebėjai…
– Vienareikšmiškai, mums išmintingiausias valdymo būdas – monarchija (renkamoji).
– Kodėl?
– Nes išmintinga bei gyvybiškai svarbu atkurti pagoniškąją (be krikščioniškų kaukių) LDK.
Problema
Lietuva išlikusi po Rusijos carinės okupacinės baudžiavos bei po okupacinio bolševikinio komunistinio genocidinio režimo siautėjimo net ir po 1990 Kovo 11-ios per 30 metų taip ir neišsivadavusi iš (uždraustojo) bolševikinio komunistinio darinio (Lkp, kgb, …) atstovų valdingosios įtakos, tapo priklausoma dar ir nuo kito įtakingojo galių centro (svetimšalių) darinio iš Briuselio (Vašingtono, …). Lietuvoje kaip šeimininkavo šimtmečiais taip ir tebešeimininkauja svetimšaliai iki šiol, primetę Tautai vergovės taisykles su baudžiavos požymiais. Taikos metu, Lietuva neteko gyventojų daugiau, nei paskutiniojo penkiamečio karo bei pokario dešimtmečio genocido laikmetyje, kartu paėmus.
Tikslas
Nepriklausoma dėl savęs pastovėti gebanti (kariškai neutrali) taiki valstybė – Lietuvos Didžioji Karalystė (LDK) (Lietuva, Latvija, Estija, Karaliaučiaus kraštas, Gudija, Ukraina).
Veiksmų seka
1. LDK (at)kūrimo pradžios paskelbimas su po to sekančiais pirmaeiliais veiksmais:
1) Rusijos kariuomenės, karinių jūrų laivyno bei aviacijos išprašymas iš Karaliaučiaus krašto;
2) dalyvavimas Rusijos karinių dalinių išprašyme iš Gudijos, Ukrainos bei Ukrainos Krymo;
3) dalyvavimas susitarime, dėl karo veiksmų nutraukimo rytų Ukrainoje;
4) svetimšalių Nato dalinių išprašymas iš Lietuvos, Latvijos, Estijos;
5) t t bei pan.
2. LDK (at)kūrimas (politiškai finansiškai bei energetiškai nepriklausomos nuo svetimšalių).
Galvoti apie tai reikia, bet ir reikia galvoti – kaip? NATO dalinių išprašymas reikštų, kad vietoje šių dar valstybių liktų “Pribaltijskaja oblast” …
– Kaip?
– Eliškumas toks:
1. Paskelbimas pasaulio galingiesiems apie LDK žemes – Taikos žemes.
2. Okupantų Maskvėnų karinių dalinių išprašymas iš LDK žemių.
3. Svetimšalių Nato dalinių išprašymas iš LDK žemių.
Daugiau jokių karų LDK žemėse.
Kas tą garantuos?
Raštai (dokumentai, sutartys, …):
– Romuvos Krivės Inijos Trinkūnienės su Rusijos pravoslavų bažnyčios vyskupu, Maskvos ir visos Rusijos patriarchu Kirilu (Vladimiru Michailovičium Gundiajevu);
– tarp prezidentiniai;
– tarp parlamentiniai;
– t t bei pan.
Raštuose turi būti kare nužudyto LDK gyventojo (jo negimusių vaikų, anūkų, …) vertė pinigais (auksu, žemės plotu, …), nuostoliams mokėti.
Ukrainai jos teritorinį vientisumą atsisakant branduolinių ginklų ir branduolinės valstybės statusą “garantavo” – JAV, Britanija, Prancūzija, Rusija ir kuo tai pasibaigė??? Kažkaip pas jus gaunasi kaip kitoje tikrovėje…
Dagryso svetimųjų sukelti karai LDK teritorijoje. Vis tiek reik sugalvoti kažką.
Vadinasi dar reikės apie labai daug ką pagalvoti…
Jei Rusijos kariuomenė išvesta iš Lietuvos, tai gali būti išvesta ir iš kitų LDK žemių. Nieko nėra neįmanomo.
Galimai, šita Ukrainos problema buvo užkoduota ir neišvengiama tame “garantiniame” rašte (dokumente). Gal žinai, Kęstuti, kur būtų galima pamatyti tą dokumentą. Su mūsų lietuvių pagalba, reik spręsti tokią problemą. Reik padėti Ukrainai.
Apie pagrindinę straipsnio mintį: plika aristokratija gali naudotis demokratiškomis priemonėmis (kaip JK BREXIT referendumas), o plika demokratija negali naudotis aristokratijos privalumais. Todėl, mūsų tikslas – LDK.
Man lyderystę politikoje labai primena lyderystė sporte. Juk vaikystėje daugelis, kad ir mėgėjiškai žaisdavome įvairius komandinius žaidimus (kvadratą, „bulvę“, tinklinį, krepšinį, futbolą). Ir pastebėjome, kad visą laiką išryškėdavo vienas, kitas sportui gabesni. Tai natūralu, ir ne tik sporte… Jie (bent jau savo srityje) tampa lyderiais.
O kaip jums patikdavo tokio lyderio dominavimas? Jo žaidimas „už kitus“, rėkavimas ant kitų? Ar nenukentėdavo dėl to „bendras reikalas“?
Kai vienas žaidžia, sprendžia už kitus, tai kiti lieka pasyvūs, nedalyvaujantys, netobulėjantys. Kaip vaikai valdiškuose namuose, kuriuose visus darbus atlieka darbuotojai. Tokie vaikai užauga nesavarankiškais, nepilnaverčiais. Panašiai yra ir su piliečiais, už kuriuos visus sprendimus priima atstovai. Tokie piliečiai, kaip amžini nebrendylos, pačios Sistemos, formuojami ABEJINGAIS…
O tai milžiniškas, neišnaudotas potencialas.
Bet ir nesipainioja po kojom, negirdi ir nemato, ko nereikia, nekontroliuoja, nesikiša, netrukdo jiems SAVO gerove rūpintis. Juk ne šiaip jie net įstatymais apsirūpino, kad ne piliečių, rinkėjų, o savo planus įgyvendintų ir už tai ne tik atsakyti nereikėtų, bet net pašalinti jų negalėtum. Net ir per rinkimus, jei jis partijos vado patikėtinis.
Demokratija yra tironija
O kas yra liberalizmas?
Paleistuvystė
Pakantumo, ponai, kuo daugiau pakantumo (lietuviškai – tolerans), multikultūrizmo (nepainioti su kultūristėmis) ir meilės!
O kas yra paleistuvystė?
Kaip tada apibūdinti valdymo formą Kinijoje, Š.Korėjoje, Saudo Arabijoje, Baltarusijoje?
Tai mažumos valdžia. Anksčiau juos vadino aristokratais dabar elitu. Tai ir monarchas su savo favoritais ar visu “kiemu”, feodalai, oligarchai ar komunistai, vienoki ar kitokie atstovai… Esmė tame, kad tai visuomenės mažuma ir ji prie “vairo”.
Kitaip buvo tik gentinėje, pirmykštėje – bendruomeninėje santvarkoje, kada sprendimus priimdavo kolektyviai, VISI. Pagal priešybių vienybės dėsnį, artėjama prie to paties. Juk demokratija, tai daugumos valdžia, kurios dar nebuvo, kurios dar tik pavadinimas…
Mažumos valdžia turi savų privalumų. Greičiau priimami sprendimai. Juose nedalyvauja visa armija plebėjų, prasčiokų ar kitaip pavadintų nebrandžių piliečių.
Bet mažumos valdžia turi ir didelį trūkumą – ji nekontroliuojama daugumos… su visom iš to išplaukiančioms pasekmėm…
Nereikia visiems spręsti apie viską, gausis “kaip visada”, reikia galvoti kokią tvarką pasirinkti, kad geriausieji savo srityje vadovautų ir nieko daugiau. Aristokratiją pamirškime, ji Lietuvoje kaip žemėje dinozaurai – seniai išmirusi… Politinis valstybės valdymas – išsigimė, postai politiškai išdalinami ne geriausiems, bet pagal nuopelnus siauram ratui žmonių, tuo metu prišokusiems prie valdžios ir jiems kaip “valdui” svarbiausia – ar jie po kadencijos “pradės gyventi geriau…” Tai ką siūlau – “Garbės Tarybą” yra mėginimas suteikti proto ir sąžinės balsą tautos geriausiems atstovams ir jis turi būti nuolatos girdimas. Kaip pvz. Jurbarko bandito byla – seimas kištis negali, vyriausybė tuo labiau, Prezidentūra irgi tyli nes nenori trukdyti teisėsaugai “dirbti”. Žmonės rėkia, triukšmauja, bet dabartinis “masių valdymas” ir remiasi tuo – duoti išsirėkit, varnoms pakarksėti… Būtų tokia “Garbės Taryba”, turėtų ji viešai per LRT savo laiką su savo politiškai neiškrypusiu žurnalistu, išsikviestų atstovą iš teisėjų tarybos ir viešai paklaustų kaip jis vertina tuos “nesunkius” kūno sužalojimu? Jei jis irgi taip vertintų (galėtų pasikviesti mane) – paklausčiau tiesiai šviesiai – jeigu aš jums čia viešai padarysiu tokius pačius “nesunkius” kūno sužalojimus – sulaužytas žandikaulis, viso kūno sumušimas, mėginimas išprievartauti… ar ir mano veiksmai būtų taip pat įvertinti kaip nesunkus kūno sužalojimas? Na čia jau aišku “juodas jumoras”, bet bent jau būtų galimybė tuos išsigimėlius parodyti visuomenei suteikti galimybę Prezidentūrai nebeskirti sekančiai kadencijai. Dabartinė visuomenė negirdi proto balso, o tik rietenų klyksmus, pasirinkimas žmonėms belieka – blogas blogesnis… Dar viena labai rimta jau žmonijos bėda, kad pati ekonomika išsigimusi į antiekonomika ir jei jos nesutvarkysim, nepakeisim, nelieka galimybių ką nors pakeisti iš esmės aplinkosaugoje, tik “kosmetiškai pasipudruoti”, o tai – susinaikinimas…
Kestuti pasiulykite garbes taryba
Misteriui Trumpui…
Mes tvarkomės savo namuose. Palik ramybėj Trump.
“garbes taryba” nepamaišytų nei Trumpui, nei Bidenui, nei Merkel, nei Macronui…
Vajetau, kaip užsimojote! Dar yra Šrioderis, dar…
Keista kaip jūs taip nesugebate suprasti pagrindinę mintį – “Garbės Taryba” atnaujintas, iš tikrųjų labai senas, tautos, valstybės valdymo būdas, tai būdas kada geriausieji tautos, valstybės atstovai gerbiami ir turi balsą – ar supratote? Ar aiškiai parašiau? Jums kaip Kanto sekėjui…
Kažkas panašaus į Kaukazo išminčių tarybas (t.y., jų vyriausiųjų, kokias kartvelai turėjo)?
Pradėkime nuo pasakų, mitų, legendų visada valdovai eina klausti patarimo pas išminčius… Pvz. Vilniaus miesto įkūrimo legenda…
skirta Naivuoliui Kestuciui: be reikalo su ironija, yra ten taryba, į kurią įeina Ivanka Trump, Jared Kushner ir Rudy Giuliani.
Kokius asmenis pasiulytumete i
Lietuvos garbes taryba siandien ,
Prasau vardu ir pavardziu ?
Prieš dešimt metų, kai tai siūliau buvo vienos pavardės, dabar būtų kitos, nežinau ar bus toks viešasis institutas įkurtas, todėl ir pavardžių siūlymas būtų tik nesumedžioto briedžio dalybos. Taip “Garbės Tarybos” (kitu pavadinimu) pagalba buvo atkurta Lietuvos Respublika, po sovietmečio irgi tokios pačios “Garbės Tarybos” tik pavadinimu “Sąjūdis” buvo susigrąžinta nepriklausomybė, tą patį padarė Islandija, kai jai grėsė valstybės bankrotas – išsirinko taip vadinama “Garbės Tarybą”… Bet jūs gal daugiau pasiskaitykite prieš uždavinėjant klausimus…
Kad “Garbės Taryba” netaptų tarybine (sovietine), reikia kitokio pavadinimo, kuris bus pasiūlytas ne čia ir ne dabar.
Valdas Rutkūnas, Inija Trinkūnienė, t t bei pan.
Dainius Razauskas…, ne pavadinime esmė, galima vadinti ir kitaip…
Dainius – l tinkamas.
Pavadinime, išmintinga užkoduoti esmę.
… užkoduokite…
Jau : ) Gerai, kad sutariam.
Kai bus laikas, bus pasiūlytas svarstymui.
Vienas pasiūlys vienus, kitas – visai kitus.
Tad prireiks rinkimų. Ir išrinkti bus tie patys Seimo nariai. Jei neleisite būti renkamiems Seimo nariams, tuomet bus išrinkti tie, kurie 2020 m. Seimo rinkimo sąrašuose liko pirmieji po brūkšnio
…rinkimų nebus, Taryba pati atsirinks iš siūlomų atstovų remiantis Garbės Tarybos kodeksu… Kodeksas remsis Lietuvių tautos ir valstybės išlikimo, puoselėjimo pagrindais… Ne partinis, ne įdeologinis institutas…
Absoliuti utopija. Kas leis DEMOKRATIŠKOJE VISUOMENĖJE susidariusiai piliečių grupei savavališkai perimti valdžią? Be to, žinant Lietuvių charakterį atsirastų net kelios konkuruojančios piliečių grupės, kurios tvirtins, kad atstovauja Kodeksą
Visuomenė taip pat pasidalins – vieni teisėta laikys vieną grupę, kiti – antrą, treti – trečią ir t.t., o absoliuti visuomenės dauguma kategoriškai pasisakys prieš bet kuria iš šiį grupių, o ir patį Kodeksą.
Be to, VISAS mąstantis elitas (politinis, akademinis, kultūrinis ir t.t.) tam aktyviai priešinsis, kad tai yra ANTIKONSTITUCIŠKA ir visiškai nedera su demokratija.
Rasis nebent vienas kitas keistuolis, kuris parems Jūsų idėją. Tik klausimas, ar tė rėmėjų bus bent 0,5 procento nuo visų LR piliečių?
TAD ABSOLIUTI NAIVI UTOPIJA.
Aciu gerb tamstai mokytojui Kundrotui
Parasete dar viena straipsneli studentams…
Bet tema istikro idomi… atrodo
Kad zmonija nuo Platon’o laiku
Nepazenge i prieki nei kiek…tobulesne
Visuomenes organizavimo- valdymo
forma neatrasta…
Ka pasiulytu jaunas lietuvis filosuofuojantiems
pensininkams…? tevynes patriotams…
Gal idarbinkime kompiuterius ir dirbtini
Intelekta valstybe valdyti …
dings gobsumas,papirkinejimai,
nesaziningumas,klanu ir itakos grupiu interesai,
elito arogancija ir asmeniniai interesai…ir t.t.
Isminties nebus ,bet nekorumpuoti racionalus
sprendimai butu imanomi…ir gincu del menkniekiu
Sumazetu…
Ka gerb pencininkai atsakytu…?
Jūs pamėginkite su vertėju “DI” išversti į anglų ar bet kokia kitą jums žinomą kalbą –
“Mano batai buvo du
Vienas dingo, nerandu..”
… gal suprasite, jog DI dar nesukurtas, o tada ir jūsų siūlymas dar ne laiku… Gal kažkada, kai jau jūs būsite pencininkas
Kestuti tai tik Ideja- mintis ..
kaip ateities alternatyva netobuloms valstybiu
Valdymo formoms…
O Pencininkais vadinu sustingusia mastysena…
Aš irgi siūlau (įdėją)- mintį, tik iš to, ką jau turime, o jau kai bus “DI”, tada jau bus apie “viską pagalvota”…
“Aristokratiją pamirškime…” – Kęstutis
Bet “Garbės taryba”, “geriausi savo srityje”, argi tai ne aristokratija, argi tai ne elitas?
Kažkuris paprašė tokio sąrašo, vardų, pavardžių. Juk būna mokytojų iš pašaukimo, gydytojų. Turėtų būti ir politikų, vadybininkų… Bet, jei prireiktų konkrečiai, jau būtų sunkiau. Ir be jokių garantijų, kad net ir jiems nesigautų, kaip visada… Nes ego faktorius daro poveikį visiems. O kur dar “pramintas takelis” – kolegų biurokratų poveikis?
Nei tik mažumos, nei tik daugumos, o mišrus “aukso viduriukas”, kada vykdomąją valdžią turinti mažuma yra kontroliuojama daugumos (visų)…
Dabartinių technologijų, interneto laikais referendumai jau paseno. Jie per daug lėti ir brangūs. Per tv pvz. laidoje “duokim garo” žiūrovai balsuoja už vieną iš dešimties dainų, nuspręsdami, kuri geriausia…
Tai pradžia…
Kas trukdo, taip pat operatyviai ir greitai pasisakyti visiems piliečiams, bet kuriuo aktualiu valstybei klausimu?
Trukdo ir net labai internetiniai įsilaužėliai ir sistemų užlūžimai ne laiku ir ne vietoje… Aristokratija ir elitas ne vienas ir tas pats. Geriau jau lietuviškai – garbingiausi, sąžiningiausi, geriausi… Gautis gali kaip visada arba kitaip, nepamėginus nesužinosime… Kaip Einšteinas sakė – kvaila daryti tą patį per tą patį ir tikėtis ko nors naujo…
Nemažai žmonių, dabar daug kur rašinėjančių, neturi nei rimto išsilavinimo, nei jokios darbinės patirties. Trynimasis politikoje nėra darbas. Tai visai kažkas kita. Svetimų minčių pervirškimas, kai filosofijoje jau senų seniausiai viskas išmąstyta, išgvildenta ir sudėliota, yra labai liūdnas ir bevaisis užsiėmimas.
Jeigu mes siaurame (alko) ratelyje nesusikalbam, tai kaip gi susikalbėsime platesniame?
Aristokratija, elitas, garbingiausi, sąžiningiausi – tik skirtingi žodžiai, bet jų prasmė tai ta pati – visuomenės mažuma.
Va Einšteino citata, tai labai vietoje, nes ši visuomenės mažuma (be daugumos dalyvavimo ir kontrolės) valdžioje – per visą žmonijos istoriją… (nieko naujo)
„prasmė tai ta pati – visuomenės mažuma“ – tada ir seksualinės mažumos yra elitas. Ar kaip? Įdomu daros, juk rašote „visuomenės mažuma“. O, jei elitas – kyšininkai, tai vis tiek elitas? O, jei kgb agentės ar agentai (buvusių nebūna) – elitas? O, jei aristokratas paveldėjo turtus, kurie sukaupti žiauriausio imperialistinio išnaudojimo būdu Afrikoje, Indijoje ar dar kur, tai tas paveldėtas aristokratizmas yra vis tiek aristokratizmas ir elitas tuo pačiu? O, jei užkietėjusi bolševikė, o dabar didžiausia patriotė, pvz., vis tiek elitas? „Garbingiausi, sąžiningiausi“? Tai tylūs žmonės, kas juos žino? Tai menininkai, gydytojai, inžinieriai, valstiečiai ir darbininkai… Kaip pasversite politikierių garbingumą, sąžiningumą? Turite skatmenines svarstykles? O gal komisija bus? Kas komisijos nariai: tie patys, kurie suteikia premijas? Nepabosta skraidyti kosmose be deguonies?
Šituos klausimus, “Kaip pasversite politikierių garbinguma, sąžiningumą?” ir panašius užduokite ne Romui, o Kęstučiui, nes jis siūlo “Garbės Tarybą”, ne Romas.
O kas dėl termino “visuomenės mažuma”, tai jį panaudojau kalbėdamas apie VALDŽIĄ. Kad valdžia dar niekada (išskyrus gentinę bendruomenę), nebuvo daugumos rankose. Visada valdė – mažuma…
Todėl “garbės taryba” – nieko naujo (ta pati mažuma)
Bet “Pajūriečio” polinkis į demagogiją jį nuvedė į visai kitas (seksualinių mažumų ir pan.) lankas…
“apie viską pagalvota”… taip kaip susirinko Sąjūdis, taip pradžioje susirinktų ir pirmoji “Garbės Taryba”, pasitvirtintų savo garbės taisykles (kodeksą) buvau tada net ir surašęs, nebeieškosiu, bet pagrindinė taisyklė – … Lietuvos tautos ir valstybės išlikimas, gerovė ir klestėjimas aukščiau už bet kokius mano asmeninius, politinius, religinius ir filosofinius (pajūriečiui asmeniškai)
įsitikinimus. “GT” veiktų panašiai kaip pusiau uždaras klubas, ložė, nebūtų priimami veikiantys politikai, svetimų tikėjimų atstovai. Atstovai renkami pradedant nuo nepriekaištingos praeities ir nuopelnų Lietuvai ir pasiekimų savo srityje. Asmeniškai būčiau prieš ekonomistus, bet ne aš spręsčiau, nes jie visi “pučią tą pačią dūdą”, na gal tiktų Vladas Terleckas… Visą vidinę tvarką nesunku sutvarkyti taip, jog vietos prisiplakėliams nebeliktų…
Kad praeitis būtų nepriekaištinga, privaloma paviešinti tai, kas užslaptinta.
Įdomu ir ką gi slepia pvz. Dainius Razauskas
Jokiu būdu ne apie šį žmogų, tik labai bendrai. O kaip su buvusiais kėpėesesininkais?
o kam jie jums reikalingi?
Tik be jų!!! Bet ar prisimenate, kiek Lietuvos prezidentų buvo buvę kėpėesesininkai (-ės)? Tai tik retorinis klausimas.
O kiek dabar pateko į valdžią buvusių kepeesesininkų? Tai tik retorinis klausimas…
Jau ne kartą būrėsi tos garbės tarybos, tik šiek tiek kitokiais pavadinimais.
Buvo juk Vilniaus Forumas ir t.t.
Tad būtų dar vienas naivuolių susibūrimas. ir kas jo klausytų?
Tad nekalbėkite nesąmonių, Kęstuti.
Jums asmeniškai – tokia pati taryba (pavadinimai skirsis) atkūrė Lietuvos Respublika 1918 metais, tokia pati taryba buvo Sąjūdis, tokią pačią tarybą išsirinko Islandai, kai valstybei grėsė bankrotas ir tai kuo puikiausiai suveikė… Galima vardinti ir vardinti, bet man tai jau atsibodo… tas pats per tą patį…
Dabar ne 1918 ir ne 1990 m.
Nežinau, ką ten sugalvojo islandai. Bet Lietuvai, turit Nepriklausomybę, Seima ir veikiančią demokratiją, tokios tarybos būtų antikonstituciškos, nepateisinamos ir absoliučios visuomenės daugumos atmestos.
O jei rasis vienas kitas entuziastas, tai susiburs į tokią pat marginalią keliasdešimties piliečių organizaciją, kokia yra Vilniaus forumas. Ir ką jie reiškia politikoje? Ogi nulį.
Na daugelis pasaulio piliečių, pažeistu masinių dezinformavimo priemonių mąstymu nežino kas įvyko Islandijoje 2010 metais… Jei įdomu susirasite. Pasaulinė žiniasklaida valdoma liberaliųjų jėgų tai slėpė, neviešino kiek įmanydama ir jūsų pvz. rodo, jog tai visai neblogai pavyko… Islandijai, kai po pasaulinės finansų krizės grėsė valstybės bankrotas ir prasiskolinimas išrinko savo Garbės Tarybą – 25 garbingiausius savo šalies žmones, pasikeitė konstituciją ir t.t. susitvarkė kuo puikiausiai… Man tai tikrai atsibodo čia džiūti prie klaviatūros, kai taip niekam nepavykstą “pagauti kampą”. Jei jums seimo nariai geriausi tautos atstovai tai kaip pajūrietis sako – vaje, vaje, vajeeee… vargšelis…
Ar atkreipėt dėmesį į komentarų ir palaikinimų skaičius? Ką jie reiškia? O gi tai, kad ši diskusija niekam nebeįdomi, liko tik du komentuojantys, nors tema labai svarbi.
Pagarba Kęsto atkaklumui ginant ar propaguojant savo „GT“ idėją, bet kiek žmonių šią idėją palaikančių? Kodėl jų nėra? Ar kitaip yra su Romo propaguojama tiesioginės demokratijos idėja? Tas pats ir su ja…
Nebūtina visiems iš karto veltis į aptarimą ir vis su naujais klausimais, naujomis mintis, iš to tik daugiau betvarkės ir nesusikalbėjimų. Šiuo ir kitais atvejais pakanka perskaityti ir suprasti…
Dėl tiesioginės demokratijos įvedimo turi būti eiliškumas… Visu pirmą didžioji dalis visuomenės yra stipriai įtakojama ir nesugeba pati susivokti, dėl to pirma ta visuomenės dalis turi išgirsti savo visuomenės proto ir sąžinės balsą “GT”, susivokti kas yra kas ir tik tada jau reikšti savo nuomonę priiminėti sprendimus. Jei visi ar dauguma visuomenės būtų sąmoninga (pakankamai) tai nebūtų jokios prasmės kalbėti apie “GT” ar tiesioginę demokratiją, visuomenė tvarkytųsi iš esmės kitaip nei dabartinė, na – darytų tą ką reikią, kada reikią, kaip reikią ir tiek kiek reikią – mažiausiomis sąnaudomis tenkintų visuomenės poreikius, bet tikrai neskatintų vartojimo, “nedarytų pinigų”…
Užvakar per rusų tv. pažiūrėjau gerą meninį filmą “taksi bliuzas”. Du ryškūs personažai. Taksistas – klasikinis, seno sukirpimo proletaras. Sąžiningas, mažakalbis, paprastas darbininkas, sportiškas, disciplinuotas, tvarkingas…
Į jo auto įsėdo visiška priešingybė – nusigėręs, bevalis muzikuojantis snobas, pustazvonas ir pažadukas. Už pavėžėjimą pinigų neturi, prašo taksisto palaukti, sumokėsęs dvigubai… Taksistas nesulaukia… Bet šitą plevėsą susiranda… Daugkartiniai bandymai perauklėti… Jų fone, paryškintai ir užaštrintai parodomas degraduojančių žmonių mastas. Bet šis, pučiantis saksofoną, geriantis odekoloną, fiziškai nusilpęs alkoholikas toks beviltiškas, kad visos taksisto pastangos primena sizifo… Susidaro slogi nuotaika, filmas eina pabaigą.
Bet, atvažiavęs iš Amerikos bliuzo meistras, išgirsta jo “čirpinimą ant nervų”… Artėja su savuoju lūpose ir prasideda duetas…
Vakarykštis degeneratas jau tv. ekranuose, kaip gastroliuojanti garsenybė. O tvarkingas, kostiumu pasipuošęs taksistas, laukiantis draugo aerouoste, lieka net nepastebėtas…
Labai netikėtai, bet realiai viskas apsiverčia aukštyn kojom…
Moralė paprasta – kiekvienas žmogus kažko vertas. Ir nėra paprasta juos surūšiuoti pagal vertę. Ir tai logiška, nes tikrasis – dvasinis AŠ tik vienas. Jis skirtinguose žmonėse praeina skirtingas patirtis, skirtingas pamokėles. Šis filmas (man asmeniškai) – dar vienas argumentas už tiesioginę demokratiją.
Mažiau žiūrėkite filmus, daugiau į gyvenimą… nepalyginamai įdomiau ir dar tikra…
O saksofonas koks buvo? Altas, tenoras ar…?
Viskas siejasi, knygos, filmai, anekdotai gimsta iš gyvenimo. O, kad galima pasimokyti net iš degraduojančių esu patyręs savo kailiu. Kad ir toks atvejis:
Kelionės į Slovakiją pradžioje, dar pro stovinčio autobuso langą, stebėjau (prie alaus bačkos) jau gerokai “pasitaisiusių” keletą bagadulų… Jie mane pralinksmino, nes atrodė, kaip tikri guminukai.
Šis vaizdelis man labai pravertė kalnuose ant slalomo slidžių. Padėjo atsipalaiduoti – esu guminukas, Romas guminukas…
Į kitus žmones žvelgti iš aukšto, save laikant vertingesniu, garbingesniu, pavojinga. Toks požiūris veda į puikybę. Ir priešingai – vidinis priesakas “nedaryk skirtumo” (tarp savęs ir kito) augina supratimą, kuria kitokį pasaulį.
Gerbiamieji! Daug minčių! Labai daug pasiūlymų! Tačiau juos neišeina iš Gerbiamo Mariaus Kundroto, pradžioje, pateikto siūlymo rato!
Kaip taisyklė, visi mūsų laikų “išminčiai” pradeda nuo GRAIKŲ! Tačiau tie patys GRAIKAI ir ROMĖNAI, visada pradėdavo nuo LIETUVIŲ IŠMINČIŲ PRAEITIES!!!!
Kur mūsų laikais LIETUVOS išminčiai?!
Ar tas pats Marius nežino – ką ANTANUI POŠKAI BUVO SAKĘS INDŲ IŠMINČIUS MAHATMA GANDIS – ” LIETUVIŲ KALBA SENESNĖ UŽ SANSKRITĄ”.
Gal Marius nėra skaitęs ir mano knygas, kuriuose SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA YRA ĮMINTAS SENIAUSIAS ŽEMĖJE “ŠUMERŲ KARALIŲ SĄRAŠAS” kuriam jau per 450 000 metų! ir t,t,. ir t,t..
LAIKAS, gerbiamieji, pažinti LIETUVOS SENIAUSIĄJĄ PRAEITĮ ir SKELBTI JĄ PASAULIUI!!!
Romualdai, gerų jums sekančių metų ir sveikatos, jūs visiškai teisus – antikos filosofai dar buvo ir išminčiai (filosofai nesupras)
Visiškai neseniai youtube mačiau indų gurų pasisakymus, jis šių laikų jogas, tai vienas iš klausimų buvo apie filosofiją… Kai jam uždavė klausimą jis ilgai šypsojosi, o po to paklausė – ar žinote kodėl filosofai pagrindę vyrai?.. O gi todėl, kad moterys turi nepalyginamai svarbesnių veiklų – pagimdyti, užauginti vaikus, rūpintis šeima, apskalbti pamaitinti ir kitaip pasirūpinti savo “filosofu”, tai grynai vyriškas užsiėmimas kai neturi rimtų darbų… Beprasmis užsiėmimas… 
…Ir jūs teisus, jog visi svarstymai liko Mariaus minčių ribose, bet kitaip ir negali būti, na nebent leistume sau galvoti, kad atskris “ateiviai” ir už mus viską sutvarkys… Norint pagerinti visuomenės gyvenimą ir santykius yra tik du keliai – didinti tos pačios visuomenės sąmoningumą arba tobulinti tos pačios visuomenės valdymą. Tarpinis kelias būtų iš karto abu keliai, bet tik tuo atveju tai suveiks, jei visuomenė jau pakankamai sąmoninga, nes kitaip gausis “kaip visada”… “duok kvailiams laisvę…” – tiesioginė demokratija. Mano siūlymas – sutvarkyti visuomenės valdymą, nebūtinai taip kaip aš siūlau, ir pajudėti abiem keliais. Žuvis pūva nuo galvos, atsikratom “pūvėkų”, menkystų valdžioje ir judam, judam, judam…
Nesu prieš protinguosius ir prieš naujus bandymus. Bet vertėtų prisiminti žmonijos istoriją, kad eilinį kartą neužlipti ant to paties grėblio. Ar ne tauriausius ketinimus žmonijos labui turėjo Masonai? Tas uždaras, elitinis klubas. O karaliai, carai, feodalai? Visais laikais valdė aristokratai – protingųjų mažuma – “kvailių” daugumą. Valdė ir tebevaldo, bet rojaus žemėje nesukūrė…
Matyt kažko trūksta. Manau, kad daugumos dalyvavimo ir kontrolės.
…Aš vis kalbu apie tikrąjį tautos elitą – tautos protą ir sąžinę, kaip jiems suteikti balsą, gal ir kiek valdžios, o jūs apie menkystas kurie užgrobia valdžią ir juos lyginant… na kaip jūs taip?..
Visi karžygiai, stodami į kovą su drakonu jaučiasi ir iš tikrųjų yra elitas, tik po to, vėliau, tampa – naujuoju…
Todėl, kad nepakankamai sąmoningi – sakysi, Kęstai tu.
Todėl, kad nekontroliuojami, pritarsiu aš.
Sąmoningumas (savas) ar kitų kontrolė – tikrai ne priešingi dalykai, o papildoma garantija…
Jeigu Garbės Taryba tik sąžinės balsas, neturintis jokių poveikio priemonių valdžią turintiems, tai šio balso niekas negirdės.
Prisiminkite, kad ir Nijolės Sadūnaitės užklausimą Seime, dėl Deimantės Kedytės likimo – “ar ji dar gyva?”. Jokio atsakymo po šiai dienai…
Turi būti pilietinė teisė, ATSTATYDINTI, bet kurį valdžios pareigūną. Va tada būtų vilties permainoms. O GT – kaip organizacinis vienetas, kuris piliečių (tautos) taip pat kontroliuojamas.
… įtikinote… Mintį apie Garbės Tarybą visuomenė gal jau peraugo , gal nedaaugo, bet vis tiek tai vadinasi – ne laiku ir ne vietoje. Jei niekas nesupranta kas siūloma, tai geriau nieko nedaryti…
Jūs turbūt nedirbote vadovaujamo darbo ir nesusidūrėte – ką reiškia darbą pradėti ir pabaigti. Jei yra poreikis, didesniame kolektyve, padaryti taip, kad reikalai sustotų, reikia suteikti galimybę apie tai spręsti visiems..
Reikia ir vieno ir kito. Ir iniciatyvinių (org.) grupių, kaip sąjūdžio laikais.
Reikia ir “atvirų durų” visiems, kad kiekvienas galėtų jaustis lygiateisiu dalyviu, piliečiu…
Visų dalyvavimas ar palaikymas svarbus ir tuo, kad be valdžios malonės galmėtų susikurti savo žiniasklaidą.
Jis čia:
Vyriausybės atstovė: S. Tomas meluoja, kad Deimantė Kedytė dingo, kai kiekvienas lietuvis žino, kad ji yra saugoma
– ekspertai.eu/vyriausybes-atstovestomas-meluojakad-deimante-kedyte-dingokai-kiekvienas-lietuvis-zinokad-ji-yra-saugoma103517/
Negi tai ne garbingas atsakymas?
———————–
Įsivaizduoju, kaip visą šį laiką kankinosi Vaikų teisių gynėjai dėl to, kad iš Deimantės atimta jos prigimtinė teisė bendrauti su seneliais, pusbroliu, kita gimine ir … gimtine! (ar ne dėl to Seimas priėmė kanapių įstatymą – jiems širdis plyšo matant, kaip dėl to kenčia Šakalienė, Žiobienė ir kt. garbingi VTG)
Tik pažiūrėkite – kartais ir ,,liberalams” praverčia Jono Noreikos-Generolo Vėtros vardas (sudaužyta atminimo lenta) – atstovė Tomo nusikaltimu pasinaudojo, kad nuo Deimantės pradanginimo dėmesį nukreiptų.
Mane tai stebina kaltinimai “sisteminiam” elitui. Ką reiškia “sisteminis”? Tai nuosaikus, apgalvotas, nepopulistinis ir pan. Politikai, priklausantys “sisteminėms” partijoms, jas remiantys akademinis elitas, jas remiantys visuomenės atstovai tiesiog turi daugiau išminties. Nes visi “nesisteminiai” paprastai tiesiog yra gliau nemąstantys rėksniai. Pagalvojus apie “nesisteminius” kažkodėl tai man prieš akis iškyla 2020 rinkimų vajaus metu televizijoje matytas Centro partijos reklaminis klipas, kuriame Puteikis ir krivickas isteriškai bėgioja po kambarį ir kart nuo karto prišoka prie kameros išrėkdami kokį nors populistinį šūkį. Šati jie – “nesisteminiai” – labai taikli jų pačių sukurta reklama.
Tiesa, “sisteminių” taip pat yra įvairių. Pavyzdžiui, yra naiviai ir “kietai” įtikėjusių socialistinėmis utopijomis – socialdemokratų. Na, jų požiūris paviršutiniškas, jame stinga gilesnės išimties, sisteminio vertinimo. Tačiau jie radikalu taip pat neoasižymi. Sisteminiai kairieji – tiesiog naivūs, bet nuosaikūs.
http: // www. delfi. lt / news/daily/world/garsi-jav-politologe-europoje-daug-kas-pasikeite-pavojingi-reksniai-igauna-vis-daugiau-itakos.d?id=85974471
Labai geri pastebėjimai Tai akivaizdu bendraujant su Vakarų mokslininkais. Primityvus leftistinis populizmas užvaldė ir Vakarų akademinę bendruomenę. Jei anksčiau jie įsimylėję buvo profsąjungas, tai dabar hiperbolizuioja “skriaudžiamas visumenės grupes”. Toks kairuoliškas populizmas – Vakarų civilizacijos yda. Tik puiku, kad šios idėjos Lietuvoje nėra populiarios. Mūsų akademinė visuomenė, inteligentija dažniausiai yra dešiniųjų liberalių pažiūrų.
Jūs “ŽEMAITI” klaidinate žmones, leftistinė ( veltėdiška, darmaniukų ) gyvensena, pasaulėžiūra, kada gauti pašalpas labiau apsimoka nei dirbti, bujoja prie dabartinių sisteminių partijų vadovavimo, o ne prie permainų siekiančių “rėksnių”.
Kai žiniasklaida Lietuvoje ir visame pasaulyje užgrobta leftistinių liberalų – gudrus ir strategiškai teisingas ėjimas, kai nuolatos plaunamos smegenys nesusivokiantiems, pradėti reikia nuo visuomenės sąmoningumo kėlimo, kitu atveju tiesioginė demokratija išvirs į tiesiogiai (žiniasklaidos ir leftistų) valdoma “demokratija”. Pasiekėm tokį “lygį”, jog LRT nebeliko nepriklausomo žurnalisto, kuris sugebėtų vesti laidą kaip neįtakojantis kito nuomonės… Geriausias pvz. gal jau kokių 10 metų senumo, kai buvo kreiptasi į LRT su prašymu 45 min laidos su savu pasirinktu žurnalistu pateikti visuomenei ne vien tik liberastinį požiūrį visuomenei (A.Nakas)… kapų tyla…