Europos Sąjungos šalyse per metus įvyksta apie vieną milijoną insulto atvejų. Apie 10 proc. ligonių visiškai pasveiksta, 25 proc. turi nežymų neįgalumą, 40 proc. – nuo vidutinių iki didelių pažeidimų, 10 proc. patyrusiųjų insultą prireikia pagalbos namuose, o 15 proc. miršta greitai po insulto. Ypač su sudėtingomis padėtimis susidūrė šiomis ligomis sergantys pacientai COVID-19 pandemijos metu. Reaguodami į padėtį, Kauno mokslo ir technologijos parko (Kauno MTP) bendruomenės nariai, įmonės „Gruppo FOS Lithuania“, KTU ir LSMU komanda dar labiau sutelkė dėmesį į biomedicininės elektroninės įrangos poinsultinei stebėsenai kūrimą.
Įranga suteiks svarbių papildomų žinių poinsultiniu laikotarpiu
Pasak „Gruppo FOS Lithuania“ vadovės Rositos Makauskienės, iš kitos rinkoje esančios insulto stebėsenos įrangos kuriamas prietaisas išsiskiria tuo, kad yra nešiojamas, daug kartų pigesnis, saugesnis ir nenaudoja jonizuojančios spinduliuotės ar stipraus magnetinio lauko.
„Iki šiol tokiems tyrimams atlikti naudojama įranga turi daug neginčijamų privalumų, bet yra labai brangi, galimas tam tikras pašalinis poveikis ligoniui dėl jonizuojančios spinduliuotės. Magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai negali būti atliekami, jei ligonis turi širdies stimuliatorių, dirbtinius širdies vožtuvus ar kitus implantus. Tuo tarpu, naujai sukurta įranga šių trūkumų neturi ir matavimus atlikti galima daug kartų“, – atskleidžia „Gruppo FOS Lithuania“ inžinierius Mantas Mikulėnas.
Technologija skirta poinsultinei sveikatos stebėsenai, atsižvelgiant į smegenų pažeidimo dinamiką ir širdies bei kraujagyslių rodiklius, tokius kaip kraujospūdis ir prieširdžių virpėjimas – būtent šie rodikliai yra susiję su padidėjusia insulto pavojumi. Naujas išradimas – multimodalinių signalų rinkimo iš žmogaus kūno sistema, galinti suteikti naujų žinių apie insultą patyrusių žmonių sveikatos rodiklius.
Galima užkirsti kelią galimoms komplikacijoms
Su Lietuvoje sukurtos biomedicininės elektroninės įrangos pagalba galima numatyti ir užkirsti kelią galimoms komplikacijoms bei gretutinėms ligoms, tokioms kaip prieširdžių virpėjimas, galimos širdies ir kraujagyslių problemos bei sumažinti antrinio insulto pavojų.
„Medicinos technologijų kelias iki ligonių yra labai ilgas, ypač jei išradimas yra sudėtingas, o jo veiksmingumą reikia įrodyti tyrimais, atliktais su insultą patyrusiais ligoniais. Tačiau mes jau turime įrankį, kurį galima pritaikyti konkretiems praktiniams sprendimams. Šiemet jau gavome Lietuvos patentą bei pateikėme paraišką Lietuvos bioetikos komitetui, kad gautume leidimą ir galėtume pradėti klinikinius tyrimus“, – džiaugiasi R. Makauskienė.
Į Biomedicininę elektroninę įrangą poinsultinei stebėsenai jau investuota pusė milijono eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Italijos aukštųjų technologijų įmonės įsteigtas biomedicininės inžinerijos centras projektą įgyvendina kartu su Kauno technologijos universitetu ir Lietuvos sveikatos mokslo universitetu.
Skaitai štai tokias žinias, ir džiaugiesi – dar turime kūrybingų, mąstančių žmonių.
Stebi kompiuterinių sistemų diegimą į valstybinio sektoriaus funkcijas per visą ketvirtį amžiaus, ir nesuvoki – ar tas sistemas darbus praradę valdininkų giminaičiai ar jų vaikai kuria, neseniai pramokę kompiuterius įjungti, ar tai gal sąmoningas sabotažas, kad tarnybos kuo kvailiau atrodytų, o darbo rezultatai būtų nepatikimi? Kiek visokių liapsusų, kiek nesuvokiamų klaidų! Kad ir šiandien radijo laidose girdėti atvejai – atrado, jog dirba kas kaip pats išmano, veiksmų ir vyksmų eiga nesuderinta nuo pirmo iki paskutinio žingsnio ir siekiamo rezultato. Tartum niekam nerūpi dirbti taip efektyviai, kad patiems skanu būtų. Svarbu tik imituoti nepaprastą užimtumą.
Mane stebina tik tai, kad “plačiajai visuomenei” ir “laisvajai žiniasklaidai” visiškai ne įdomu Lietuvos mokslo pasiekimai. O aš , Žemyna, labai džiaugiuosi , kad sukurtas toks prietaisas.
Nes pats, netikėtai, patekau į paminėtus 25% .