Antradienis, 1 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Kintanti Kuršių nerija praeityje ir dabar

Agnė Bukartaitė, www.alkas.lt
2020-12-02 13:11:29
1
Kuršių nerija | R. Kilinskaitės nuotr.

Kuršių nerija | R. Kilinskaitės nuotr.

kursiu-nerija-r-kilinskaites-nuotr-1
Kuršių nerija | R. Kilinskaitės nuotr.

Skiriama Kuršių nerijos įtraukimo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą 20-mečiui

Lygiai prieš dvidešimt metų, gruodžio 2 dieną Kuršių nerija, kaip bendras dviejų valstybių objektas, įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Ji tapo labiau žinoma ir atvira kiekvienam mūsų planetos gyventojui. Tačiau Lietuvai ir jos vardu Kuršių nerija besirūpinančioms institucijoms dar labiau padidėjo atsakomybė. Šia vieta niekada nebuvo lengva rūpintis, kiekvienas laikmetis turi savo iššūkius, reikalaujančius teisingų sprendimų, o patarimų ieškoma iš istorinės patirties, į pagalbą kviečiami mokslininkai.

Nepaprastas Kuršių nerijos pasaulis šimtmečiais buvo kuriamas dviejų didžiausių jėgų – žmogaus ir gamtos. Būtent gamta ir kraštovaizdis tapo dvi skirtingas nerijos dalis  – lietuviškąją ir rusiškąją – jungiančiu elementu. Tačiau kiekviena istorinė epocha, kiekviena žmonių karta savaip suprato ir interpretavo ankstesnių kartų palikimą, sąmoningai ar nesąmoningai jį saugojo, keitė ar tobulino. Šį procesą mokslininkai vadina natūraliu, tačiau dabar didžiausią pavojų Kuršių nerijos išlikimui kelia augantis turizmas, kurio poveikis intensyvėja, o vykstančios transformacijos yra negrįžtamos. Turizmas –  jungia skirtingus krantus ir kultūras, tačiau nesuvaldžius proceso tai gali tapti labiausiai kraštovaizdį ir paveldą ardančiu ir griaunančiu veiksniu.  

 Pasaulio paveldo Komitetas Kuršių neriją įrašė į Pasaulio paveldo sąrašą kaip “išskirtinės visuotinės reikšmės kultūrinį kraštovaizdį, iliustruojantį Gamtos ir Žmogaus dramatiško sambūvio Istoriją“. Šiemet minint Kuršių nerijos įtraukimo į UNESCO sąrašą 20-metį mokslininkai iš Vokietijos, Karaliaučiaus (dabar Kaliningradas) ir Lietuvos sprendė nerijos kurortų plėtros, gamtos išsaugojimo ir kultūros vertybių apsaugos konfliktus. 

Du dešimtmečius, anot konferencijos dalyvių, UNESCO vardas ir suteikti įrankiai saugojo Kuršių neriją nuo nevaldomos plėtros ir kraštovaizdžio pokyčių. Pasak Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovės Aušros Feser, dabar patekti į UNESCO vertybių sąrašą yra žymiai sunkiau, nes vertinimo kriterijai yra labai griežti.

Žmogaus sukurtas kraštovaizdis – saugoti ar kurti?

Kuršių nerija ėmė formuotis prieš maždaug 7,6 tūkst. metų, tačiau kraštovaizdis yra palyginus vėlyvas ir didžiąją dalimi sukurtas žmogaus. Būtent dėl šios priežasties vėl ir vėl iškyla Kuršių nerijos tapatybės ir tolesnio plėtojimo, bei istorinių, įvairaus paveldo vertybių išsaugojimo klausimas. Klausimas kiek ir kaip dabarties architektai, gamtosaugininkai, miškininkystės specialistai ir gyventojai gali ir turi keisti Kuršių nerijos kraštovaizdį išlieka pagrindiniu, neretai karštų diskusijų ir interesų objektu.

kursiu-nerija-r-kilinskaites-nuotr-2
Kuršių nerija | R. Kilinskaitės nuotr.

Nuotr. R. Kiliniskaitės

Pasak Klaipėdos universiteto istoriko dr. Vasilijaus Safronovo keliautojai XVIII- XIX amžiuje čia regėjo vien smėlynus, vėliau ėmė reikštis noras “natūralią tvarką” pakeisti, patobulinti, pagražinti ir šis noras provokavo vienas kitam prieštaraujančius žmogaus troškimus. Viena vertus modernybės epochos žmogus patikėjo evoliucija ir pažanga, šiuo tikėjimu buvo grįstas noras plėtoti neriją. Mąstymas, kad gamta turi tarnauti žmogui XIX amžiaus Kuršių nerijoje reiškėsi daugybėje plotmių. Būtent taip pavyko sustabdyti smėlynus, „Sacharos“ peizažus išstūmė augalija ir miškai, Juodkrantėje imtas kasti gintaras, formavosi nauja kurortinė aplinka. Kita vertus nerijoje reiškėsi svajonė sustabdyti laiką, grįžti prie šaknų, išlaikyti vietovės autentiškumą, žvejų kaimus ir jų tradicijas. Svajonė, kuri  buvo pagrįsta Nidoje gyvenusių menininkų (Nidos dailininkų kolonijos gyventojų ir svečių) siekiu pabėgti nuo pažangos ir civilizacijos. Tačiau pasak V. Safronovo, kadangi žmogus yra prieštaringa būtybė galima teigti, jog Kuršių nerija pastaruosius du šimtmečius yra veikiama šių dviejų prieštarų. Pasak istoriko, greičiausiai todėl dvi skirtingos pasaulėžiūros ir šiandien yra pro ir contra diskusijų objektas.

Nemažai konfliktų šiandien patiria Kuršių nerijos plėtros idėjos, jos architektūra ir ateitis. Valstybės institucijų reikalavimai nugriauti kai kuriuos pastatus ar jų dalis, statytojų ir architektų naujų projektų vizijos kelia daug aistrų. 

Per sovietinį laikotarpį Neringa išaugo į prestižinį kurortą, kurio architektūroje, pasak architektūros istorikės daktarės Marijos Drėmaitės, galima išskirti du laikotarpius – modernistinį ir regionalistinį. Neringoje pirmąjį architektūrinį konfliktą išprovokavo modernizmas, o jau 1967 -aisiais kilo diskusija, kaip suderinti vietos dvasią ir šiuolaikiškas funkcijas. Vėlesniu laikotarpiu, 8-9 dešimtmečiais, susiformavo neringiško architektūrinio regionalizmo kryptis ir dvi jo srovės: imitacinė ir interpretacinė. Marijos Drėmaitės teigimu, savitumo paieškoje buvo daug kūrybiškumo ir laisvės, nedominavo imitacinis vieno stiliaus kanonas, buvo atsižvelgiama į naują pastatų funkciją, kai poilsio namai neapsimetė žvejo namu. 

Pasak architektūros istorikės, didelę žalą Neringos architektūrai padarė dalinis privatizavimas, vertingų pastatų griovimas ir perstatymas imitacinio stiliaus pastatais bei medžiagiškumo keitimas. Todėl modernistinės ir regionalistinės architektūros palikimą, architektūros profesorė, ragina vertinti kaip istorinį etapą, kurio ryškiausi atstovai turėtų būti saugomi ir restauruojami. Neringos modernizmo ir regionalizmo kurortinės architektūros kolekcija, pasak M. Drėmaitės, neturi analogų kitose Lietuvos kurortuose.  

kursiu-nerija-r-kilinskaites-nuotr-3
Kuršių nerija | R. Kilinskaitės nuotr.

Turizmo privalumai ir trūkumai

Dėl augančios turizmo industrijos Kuršių nerijos pusiasalį temdo ir praradimų šešėliai.  Pasak Klaipėdos universiteto docentės, juodkrantiškės dr. Nijolės Strakauskaitės kiekvieną savaitgalį Juodkrantės kurortas tampa autostrada, dėl eismo intensyvumo kenčia gamta, poilsio ir gyvenimo kokybė, visose gyvenvietėse mažėja nuolatinių gyventojų, daugėja vienadienių turistų ir kasmet aštrėja klausimas, kas gi kurs čia „Genius Loci“ („vietos dvasią“). Pasak N. Strakauskaitės pirmoji netektis – šimtmečius gyvavusio žvejybos verslo sunykimas, o tuo pačiu ir krašto žvejiškų tradicijų žūtis. Pasak profesorės, šiuo metu nerijos ateitis yra pastatyta ant vienos kortos – poilsio ir turizmo industrijos vystymo, o tai saugotojams ir visuomenei turėtų kelti nerimą. 

Tiubingeno universiteto profesorius Sebastijanas Kinderis mano, kad būtent turizmas gali kelti didžiausią pavojų Kuršių nerijos išlikimui. Tačiau pasak mokslininko, kol kas abiem nacionaliniams parkams pavyko suvaldyti lankytojų srautus ir išvengti didelės žalos aplinkai. 

Kiek mažiau regimus ikikarinius ir dabarties regiono skirtumus atskleidė mokslininkės ir rašytojos Ruth Leiserowitz pranešimas. Pasak jos, du krantai nerijoje ir žemyninėje Lietuvoje anksčiau mezgę kasdienius tarpusavio ryšius iki šios dienos sunkiai suvokiami kaip vientisa erdvė. Kuršių marios yra tapusios ne jungiančiu, bet skiriančiu elementu. Berlyno ir Varšuvos universitetų profesorė dr. R. Leiserowitz teigia, jog anksčiau, palaikydami per marias įvairiausius ryšius, gyventojai suvokdavo ir labai vertino šią gamtos dalį. Tačiau sovietiniais laikais komunikavimo srautai nutrūko, nunyko bendravimo įvairovė ir susitikimai tarp marių krantų gyventojų. Todėl, pasak profesorės, ryšius tarp dviejų krantų būtų galima atkurti per vandenį, per Kuršių marias jungiant įvairias žmonių laisvalaikio veiklas. 

Nykstančios smėlio kopos

kursiu-nerija-r-KNNPd archyvo-nuotr-4
Kuršių nerija | KNNPd archyvo nuotr.

Mokslininkų dėmesio centre ir dažniausias Neringos atviruko vaizdinys – kopos, pristatyti ilgamečiai tyrimai ir idėjos, galinčios lemti “Šiaurės Sacharos” likimą. Pasak Tiubingeno universiteto profesoriaus S. Kinderio, šiandien Lietuvos dalyje jau beveik nelikę laisvai pustomo smėlio kopų, Rusijos dalyje tokių dar yra daugiau. Tačiau jų dalis abiejose pusėse vis mažėja ir galima konstatuoti, kad nuolat nyksta vienas charakteringiausių nerijos kraštovaizdžių.  

Apie natūralius ir žmogaus veiklos sąlygotus eolinius procesus bei jų įtaką kalbėjęs Klaipėdos universiteto profesorius, geologas dr. Albertas Bitinas teigė, jog būtent žmogaus suformuotas paplūdimio apsauginis kopagūbris ir apželdintos slenkančios kopos sukūrė barjerą dėl kurio išlikę migruojančio smėlio masyvai „nebepamaitinami“ naujomis smėlio porcijomis. Tad dabar plika akimi matyti, jog didysis kopagūbris išgyvena savo degradavimo fazę. Pasak dr. Alberto Bitino pasirinkimas yra – galima kopas apsodinti ir taip išsaugoti jų aukštį ir dydį, tačiau kraštovaizdis taps neatpažįstamu – smėlio peizažas sunyks. Profesoriaus įsitikinimu, galima bandyti palikti kopas judančias ir gyvas, tačiau jos neišvengiamai mažės. Nerijos kopas išsaugoti tokias, pasak mokslininko, galima tik dirbtinai primaitinant smėliu, tačiau šis scenarijus mažai tikėtinas.

Pietinė Kuršių nerija – sava ir svetima

Konferencijoje daug kalbėta ir apie pietinę nerijos dalį, atsidūrusią už sienos. Mokslininkai iš Vokietijos ir Karaliaučiaus pasakojo apie stebimus vaizdinių, politinių bei istorinių naratyvų skirtumus. Materialiajame Kuršių nerijos pavelde šiandien matomi susimaišę vokiški, kuršiški, lietuviški, sovietiniai ir rusiški elementai. Tiubingeno universiteto mokslinis bendradarbis Davidas Fuchsas pristatė tyrimą, kuris atskleidžia, kaip materialųjį kultūros paveldą vertina dabartiniai gyventojai. Pasak mokslininko, buvo padaryta per 50 interviu iš kurių aiškėja, jog pietinės nerijos žmonės paveldą linkę priskirti dabartiniam istoriniam kontekstui. D. Fuchsas pateikė susitikimo su vyresnio amžiaus pora Rybačyje (liet. Rasytė) gyvenvietėje pavyzdį. Kadangi tuose namuose stovėjo nedidelės vokiškos bažnyčios modelis buvo pateiktas klausimas, ar jūsų vietovėje yra vokiečių laikų pastatų? Ponia į klausimą atsakė „ne“. Ji negalėjo suprasti, kad šis pastatas buvo būtent tų laikų liudininkas, tų laikų, kai naujieji gyventojai dar nebuvo čia atsikraustę. 

kursiu-nerija-r-kilinskaites-nuotr-5
Kuršių nerija | R. Kilinskaitės nuotr.

Pasak Tiubingeno universiteto profesoriaus dr. Sebastiano Kinderio ši takoskyra atsiranda todėl, kad Lietuvoje visa nerijos istorija, pradedant nuo nerijos kuršių buvo integruota į šalies istoriją, atminties naratyvą. Prie to prisidėjo ir faktas, kad čia visada gyveno ir lietuviai. Tuo tarpu Rusijos dalyje nerijos istorija iki dabar yra tiesiog svetima, neintegruota į gyventojų sąmonę.

Prof. dr. S. Kinderis dvejus metus Kuršių nerijoje vykdytame tyrime išskyrė tris ryškiausius vietovės naratyvus, kurie akivaizdūs lietuviškojoje dalyje ir jų beveik visai nesimato pietinėje, Rusijos pusėje. Pirmasis jų – kuršininkai, kaip etninės kultūros su savo kalba ir savitu gyvenimo būdu, palikimas. Antras, menininkai, kurių svarbos jokiu būdu neturėtume nuvertinti. Tai ir dailininkų kolonija, Tomo Mano praleistų vasarų pėdsakai. Pasak mokslininko, reikėtų dar išsamesnių tyrimų, kaip stipriai menininkai įtakojo nerijos architektūros tradicijas, kokios tendencijos turi  tęstinumą iki dabar, ieškant tapatumo moderniose pastatų interpretacijoje. Ir trečiasis ypač svarbus naratyvas, tai Kuršių nerijos stilius. Išgirdus šį žodį iškart prieš akis iškyla raudoni, mėlyni vienaukščiai nameliai su mansardomis, įstiklintos verandos, baltai mėlyni puošybos elementai. Tai savitas nerijos stilius, kuris yra lengvai atpažįstamas. Laikai keičiasi, keičiasi architektūra, tačiau Kuršių nerijos stilius turėtų būti jaučiamas įvairiuose gyvenimo aspektuose, kraštovaizdžio detalėse. Jį galima būtų išplėsti bei priskirti ne tik materialius objektus, bet ir tam tikras veiklas, paslaugas, renginius ir panašiai.

Šio didžiulio, Kuršių neriją tyrusio projekto autoriai  taip pat pastebėjo, jog abi nerijos dalis jungiančioji grandis yra gamta ir kraštovaizdis. Lietuviškoje ir rusiškoje dalyse žmonės gamtą paminėdavo pirmiausiai, visai negalvodami apie politines įtampas ir kitus faktorius. 

Tarptautinę mokslinę konferenciją „Bendras paveldas – bendros žinios: kultūrinis Kuršių nerijos kraštovaizdis praeityje ir dabar“ organizavo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija su partneriais – Neringos savivaldybe ir Neringos muziejais.

Konferencijos dalyviai | G. Beržinsko nuotr.
Konferencijos dalyviai | G. Beržinsko nuotr.

Kuršių nerija yra svarbi mums visiems, o požiūrių, kaip ji turi atrodyti, kas joje tinka ir kas nedera daugybė. Žmonių lūkesčiai neretai sunkiai suderinami –  nuo noro išsaugoti ramybę ar kuo daugiau augalų ir gyvūnų rūšių iki siekio kuo smagiau praleisti atostogas. Tad labai svarbu kalbėtis, diskutuoti, mokytis iš praeities ir visomis pastangomis saugoti ypatingą Kuršių nerijos atmosferą, kuriai pasaulis suteikė aukščiausią įvertinimą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Neringos architektūros gidas: gilesnis žvilgsnis į (ne)pažintą Kuršių neriją (video)
  2. Tunelis į Kuršių neriją lieka vienintele alternatyva
  3. Pristatyta nauja knyga „Kuršių nerija kaip sąžinė“
  4. Neringos savivaldybės taryba išreiškė pritarimą tilto į Kuršių neriją idėjai
  5. Kuršių nerija nenusileidžia užsienio kurortams
  6. Išleista knyga apie Kuršių neriją
  7. Kuršių neriją puošia nendrinės skulptūros
  8. Kuršių nerija jau 20 metų yra UNESCO saugoma teritorija
  9. Jau šią vasarą galėsime patogiai keliauti vandens keliu į Kuršių neriją
  10. Kuršių nerija švęs „Stintapūkio“ šventę su gamtos stichijomis, tradicijomis ir šalies dainiais
  11. Kuršių nerijos kraštovaizdyje nebeliks elektros oro linijų
  12. Atostogaujantiems Kuršių nerijoje reiks mokėti lankytojo mokestį
  13. Nustatyti įrankių limitai verslinei žvejybai Kuršių mariose
  14. Kuršių nerijoje varžėsi Mažosios Lietuvos regiono moksleivių komandos
  15. Gavę Rusijos skundą, UNESCO ekspertai vertino padėtį Kuršių nerijoje

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Kopų ateitis: says:
    4 metai ago

    Liūdna Kuršių nerijos kopų ateitis: „Tai ne Egipto piramidės, tad ateityje jų nebeliks“
    – 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/liudna-didingu-kursiu-nerijos-kopu-ateitis-jos-nyksta-ir-ateityje-ju-nebeliks-56-1605378

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Policija
Naujienos

Policija paskelbė liepą eismo dalyvių laukiančias patikras

2025 07 01
Vaikai skaito | Ben White nuotr., unsplash.com
Lietuvoje

Prasidėjo Vaikų globos savaitės renginiai

2025 07 01
Sodų bendrija | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniaus rajono sodininkų bendrijos – politikų kovų įkaitės

2025 07 01
Daugiabutis
Lietuvoje

Daugiabučių gyventojams teks plačiau atverti pinigines

2025 07 01
Sukčiavimas internete
Gamta ir žmogus

Sukčiai kuria netikras draudimo svetainės

2025 07 01
Šilumos siurblys
Energetika

Nuo liepos – kvietimas paramai už šiuolaikinius šildymo įrenginius

2025 07 01
„Wizz Air“ lėktuvas
Lietuvoje

Atnaujinami skrydžiai tarp Vilniaus ir Bilundo

2025 07 01
Nacionaliniai architektūros apdovanojimai
Gamta ir žmogus

Panevėžyje apdovanoti geriausi šalies architektai

2025 07 01

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mikas apie Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“
  • Tomas Jakutis apie Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“
  • >+++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • P.Skutas apie Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Policija paskelbė liepą eismo dalyvių laukiančias patikras
  • Prasidėjo Vaikų globos savaitės renginiai
  • Vilniaus rajono sodininkų bendrijos – politikų kovų įkaitės
  • Daugiabučių gyventojams teks plačiau atverti pinigines

Kiti Straipsniai

Vilniaus senamiestis

Patvirtintas Vilniaus istorinio centro valdymo planas

2025 06 27
UNESCO paveldas Lietuvoje | Ž. Gedvilos nuotr.

UNESCO paveldas Lietuvoje – pasaulinė vertė, vietinės spragos

2025 06 24
Pėsčiųjų takas

Neringoje atnaujintas pėsčiųjų takas link pajūrio

2025 06 23
Sveikatingumo takas

Nida kviečia sportuoti gamtos apsuptyje 

2025 06 18
Neringos paplūdimys | neringa.lt nuotr.

Neringos gelbėtojams talkins būsimieji ugniagesiai

2025 06 13
Kultūros naktį Valstybės pažinimo centras kviečia iš arti patirti gyvuosius UNESCO papročius | unesco.lt nuotr.

Kultūros naktį Valstybės pažinimo centras kviečia iš arti patirti gyvuosius UNESCO papročius

2025 06 13
Žuvininkystė

Seimas pritarė naujam Žuvininkystės įstatymui

2025 06 12
Nidos aerodromas

Atvirų vartų diena kviečia į Nidos aerodromą

2025 06 06
Ugdymo turinio pokyčiai Lietuvoje ir pasaulyje | unesco.lt nuotr.

Ugdymo turinio pokyčiai Lietuvoje ir pasaulyje

2025 06 03
Automobilių statymas Neringoje

Nuo birželio – rinkliava už automobilių statymą Nidoje

2025 06 02

Skaitytojų nuomonės:

  • Mikas apie Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“
  • Tomas Jakutis apie Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“
  • >+++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • P.Skutas apie Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“
  • +++ apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
P. S. Krivickas. Kuo panašios senovės ir dabarties pandemijos?

Griežtėja karantino sąlygos: būriuotis galės ne daugiau dviejų žmonių, stabdoma laikinoji prekyba

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai