Trečiadienis, 18 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra

I. Ehrhardt. N. Čepaitė-Goldberg: Kompozitoriaus pašaukimas – rašyti melodiją ir teikti gėrį žmonėms (video)

Indrė Ehrhardt, www.alkas.lt
2020 11 19 08:00
0
Neria Čepaitė-Goldberg | asmeninė nuotr.

Neria Čepaitė-Goldberg | asmeninė nuotr.

Neria Čepaitė-Goldberg | asmeninė nuotr.
Neria Čepaitė-Goldberg | asmeninė nuotr.

Lygiai prieš ketverius metus, 2016-ųjų lapkričio 19 d. Makedonijos sostinėje suskambo Lietuvos vardas. Tikrąja ir perkeltine prasme – žodžiais ir natomis. Skopjės Operos ir baleto teatre įvyko lietuvės kompozitorės Nerios Čepaitės-Goldberg baleto „Kleopatra“ premjera.

Lietuviško baleto premjera net ir Lietuvoje nėra kasdieninis įvykis. Kaip nutiko, kad makedonai atrado mūsų kompozitorės muziką?

2016-aisiais į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT), statyti L. A. Minkaus baleto „Don Kichotas“, buvo pakviestas rusų choreografas Vasilijus Medvedevas. Kaip tik tuo metu jis ieškojo muzikos naujam savo baletui „Kleopatra“, kuris turėjo būti statomas Skopjės Operos ir baleto teatre. Iki tol choreografo netenkino įvairių kompozitorių jam siūlytos kompozicijos.

Neria Čepaitė tuo metu dirbo LNOBT natografe. Baleto trupės direktorė Rūta Butvilienė pristatė ją V. Medvedevui, siūlydama pasiklausyti Nerios kūrybos ištraukų.

Šis susitikimas buvo lemtingas – abu kūrėjai suprato ilgai ieškoję vienas kito. Viena vertus, Neria jau seniai domėjosi senovės civilizacijų istorija, todėl Kleopatros tema jai buvo itin artima. Antra vertus, jau nuo ankstyvųjų studijų metų kompozitorė išsiskyrė ypatingu polinkiu kurti stambių žanrų formas – ji mielai rašė simfoniniam orkestrui, chorui, solistams. 2001 m., baigiant LMTA, suskambo jos „Requiem“. Panašių mąstelių kūrinių talentinga ir darbšti menininkė sukūrė ir daugiau. Tačiau nelengva buvo įgyvendinti tokių žanrų projektus. Koncertas, simfonija, siuita, opera… Šie ir kiti kūriniai dar nebuvo radę savo vietos po koncertų salės ar teatro stogu. Todėl galimybė parašyti muziką baletui, kurio metu scenoje ir orkestro duobėje turėjo dalyvauti apie 400 menininkų, Nerią pradžiugino ypatingai.

„Kleopatros“ kūrėjai: Neria Čepaitė-Goldberg (Lietuva), drabužių ir scenografijos dailininkas Pavolas Jurašas (Slovakija), choreografas Vasilijus Medvedevas (Rusija) ir choreografo asistentas Stanislavas Fečo (Čekija) | asmeninė nuotr.
„Kleopatros“ kūrėjai: Neria Čepaitė-Goldberg (Lietuva), drabužių ir scenografijos dailininkas Pavolas Jurašas (Slovakija), choreografas Vasilijus Medvedevas (Rusija) ir choreografo asistentas Stanislavas Fečo (Čekija) | asmeninė nuotr.

Neužilgo prasidėjo keli įtempto darbo mėnesiai. Kadangi choreografas ir kompozitorė atrado vienas kitą vėlokai, rašyti muzikai buvo likę labai mažai laiko. Neria kūrė dieną ir naktį. O pabaigus partitūrą, nebuvo apsieita ir be nuotykių. Artėjant premjerai, kompozitorė nuvyko į Skopję dalyvauti repeticijose. Ten buvo įsilaužta į jos kambarį ir pavogtas kompiuteris su visomis natomis bei garso įrašais. Teko per trumpiausią laiką įvairiais būdais mėginti viską atkurti. Pavyko. Premjera įvyko. Makedonijos žiūrovai buvo sužavėti spektakliu. Jis buvo noriai lankomas, „anšlaginis“. Autorė yra pasakojusi net kiek juokingų istorijų apie temperamentingųjų makedonų apsistumdymus eilėje, išpirkus bilietus į „Kleopatrą“. Baletas ne tik buvo, bet ir iš dalies tebėra rodomas. „Iš dalies“, nes šiuo metu dėl pandemijos Skopjės Operos ir baleto teatras nerodo jokių spektaklių. Tačiau jis tebėra repertuare. O šį pavasarį, karantino metu, „Kleopatra“ dar buvo rodoma nuotoliniu būdu.

„Kleopatra“ baleto plakatas | rengėjų nuotr.
„Kleopatra“ baleto plakatas | rengėjų nuotr.

Tais pačiais 2016-aisiais metais apie N. Čepaitę staiga prabilo ne tik Makedonijos, bet ir Lietuvos spauda. Pasirodė straipsniai, kuriuose pasakojama, kaip jauna perspektyvi, bet niekam nežinoma Lietuvos kompozitorė „išgarsėjo per vieną naktį“, buvo „makedonų nešiojama ant rankų“ ir pan. Sužibusi kaip kometa, žinia apie Nerią greit praskriejo per mūsų padangę ir vėl pradingo. O kompozitorė tuo tarpu dirbo toliau, brandino sumanymus naujiems baletams, rašė simfoninę „Kleopatros“ siuitą…

Kodėl staiga prabilau apie tai? Ketveri baleto gyvavimo metai lyg ir ne jubiliejus? O apie naują N. Čepaitės kūrinių premjerą lyg ir negirdėti?

Maždaug prieš du mėnesius Nerios draugus, kolegas ir jos kūrybos gerbėjus apstulbino netikėta žinia – 2020-ųjų rugsėjo 13-tą dieną Neria Čepaitė mirė. Iškeliavo, pakirsta ligos. Liko sumanymai, pradėti ir pabaigti kūriniai… Todėl atėjus baleto premjeros metinėms, trumpai prisiminkime kompozitorę, perversdami keletą jos gyvenimo puslapių.

„Kleopatros“ kūrėjai: Neria Čepaitė-Goldberg (Lietuva) ir choreografas Vasilijus Medvedevas (Rusija) | asmeninė nuotr.
„Kleopatros“ kūrėjai: Neria Čepaitė-Goldberg (Lietuva) ir choreografas Vasilijus Medvedevas (Rusija) | asmeninė nuotr.

Neria Čepaitė-Goldberg gimė 1976 m. 1995-aisiais ji baigė choro dirigavimą Kauno J. Gruodžio konservatorijoje. Dar besimokydama joje, Neria žavėjosi muzikos istorija, domėjosi kompozitorių biografijomis, noriai lankė muzikinį teatrą, eidavo į jį pasiruošusi – perskaičiusi libretus ir susipažinusi su partitūromis. Kaip prisimena bendramoksliai, Nerios akys sužibdavo, prabilus apie muziką. Baigusi konservatoriją, Neria Čepaitė įstojo į kompozicijos specialybę LMTA, prof. Vytauto Laurušo klasę. Čia jau antraisiais studijų metais ji pradėjo rašyti simfoninę muziką. Papildomai studijavusi dirigavimą (prof. J. Aleksa), ji gilinosi į orkestro instrumentų specifiką ir mėgino priversti orkestrą suskambėti įvairiausiomis spalvomis. Studijas vainikavo diplominis magistro darbas „Requiem“ kunigo R. Mikutavičiaus atminimui, kurį atlikti sutiko žinomi mūsų scenos meistrai – Nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras (dir. Petras Bingelis) ir solistai S. Martinaitytė, V. Prudnikovas bei kiti.

Baigusi studijas, Neria daug dirbo savarankiškai. Analizuodavo partitūras, kūrė toliau. Atsivėrė ieškojimų kelias. Pradžioje dominavusi moderni ekspresionistinė stilistika pasikeitė kardinaliai – įžvelgusi savyje melodistinį talentą, Neria atsigręžė į tonalią muziką. Likusi ištikima sakralinei muzikai, didelių apimčių sceniniams kūriniams, ji pradėjo rašyti visiškai kitokia muzikine kalba – artima operetės, miuziklo stilistikai, neoromantine, neoklasikine, nevengė net ir populiariosios muzikos žanrų. Iš dalies šį virsmą įtakojo ir jos artimesnė pažintis su filmų kompozitoriaus Dž. Viljamso partitūromis, išsamus jų analizavimas. Ne mažesnį vaidmenį atliko ir asmeninė patirtis, suvokimas, kad eksperimentinė, avangardinė muzika pasiekia siauresnį klausytojų ratą. Kompozitorei buvo svarbu muziką rašyti publikai, o ne „stalčiui“, ji ieškojo kelio į klausytojų širdis, troško būti išgirsta, suprasta ir priimta. Šias mintis iliustruoja kompozitorės žodžiai, išsakyti pokalbyje su Audriu Antanaičiu „Alke.lt“ 2016-ųjų birželį. „Kompozitoriaus pašaukimas – rašyti melodiją ir teikti gėrį žmonėms“, – sakė ji.

Neria Čepaitė-Goldberg ir dirigentas Aleksandras Anisimovas | asmeninė nuotr.
Neria Čepaitė-Goldberg ir dirigentas Aleksandras Anisimovas | asmeninė nuotr.

N. Čepaitė-Goldberg dirbo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, dėstė Vytauto Didžiojo universitete. 2014 m. ji papildomai baigė garso dizaino studijas.

Kaip bebūtų skaudu, kad Nerios kūrybinis kelias nutrūko, tačiau jos parašyta muzika liko. Įvairiausiomis formomis – pastebėta, palydėta triumfo, atlikta arba dar visai neatrasta. Dalį kūrinių galima išgirsti kompozitorės Youtube kanale, kiti kūriniai natų arba įrašų pavidalu yra saugomi asmeniniuose archyvuose. Teatsiveria šiai muzikai tolimesnis gyvenimas. O galbūt kada nors ir Lietuvos publika pamatys „Kleopatrą“.

Šio rašinio autorė Indrė Ehrhardt su Neria Čepaitė-Goldberg | asmeninė nuotr.
Šio rašinio autorė Indrė Ehrhardt su Neria Čepaitė-Goldberg | asmeninė nuotr.

N. Čepaitė-Goldberg palaidota Kaune, pirmose Romainių kapinėse.

***

2016-ųjų vasarą Alkas.lt studijoje su N. Čepaite apie muziką, kūrybą, klasiką ir modernybę kalbėjosi Alkas.lt redaktorius Audrys Antanaitis. Prisiminkime:

[videoplayer file=”https://alkas.lt/uploads/ALKO-RADIJAS/VIDEO/Pokalbiai-su-Audriu-Antanaiciu-kompozitore-Nerija-Cepaite.mp4″ image=”https://alkas.lt/uploads/ALKO-RADIJAS/Nuotraukos/alko-vinjete-video.jpg” width=”600″ height=”338″ /]
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kompozitorė Neria Čepaitė – klasika nesensta (video)
  2. Kompozitoriaus J. Juzeliūno šimtmetį pažymės pašto ženklas
  3. Baletas „Ana Karenina“ bus rodomas kompozitoriaus R.Ščedrino 80-mečiui
  4. Karališkasis filharmonijos orkestras atvyksta į Vilnių (video)
  5. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Muzika suartina žmones (video)
  6. Choreografė Ž. Baikštytė: Mitai – tai mūsų kultūros DNR kodas (video)
  7. Jaunai kompozitorei Godai Marijai Gužauskaitei įteiktas tarptautinio konkurso auksas
  8. Klaipėda J. Sakalauskui kaip pirma meilė: degino ir svaigino
  9. Netekome iškilaus Lietuvos baleto solisto H. Kunavičiaus
  10. Nacionaliniame operos ir baleto teatre – Čiurlionio archeologija
  11. Vyks Lietuvos Valdovų rūmų atidarymo iškilmės (tiesioginė transliacija)
  12. Indoeuropietiškų šaknų paieškos objektų, muzikos ir kvapų spektaklyje „Vėjų motė“
  13. Po pasaulį klajojęs baletas „Vaivos juosta“ grįžta į Lietuvos sceną
  14. Operos ir baleto teatre apsigyveno spragtukai
  15. Klaipėdoje atidaroma Indros Rišės paroda „Turgaus garsai“
  16. R. Karbauskis teigia, kad G. Kėvišo galimybės likti poste labai mažos
  17. Kultūros ministerija pakartotinai prašo VTEK išvadų dėl LNOBT generalinio direktoriaus

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Spektaklis „Respublika“ 2022 metais Vilniuje bus rodomas tik gegužę

Spektaklis „Respublika“ 2022 metais Vilniuje bus rodomas tik gegužę

2022 05 04
Artėjantį 700-tąjį Vilniaus gimtadienį primins 7-ios vasaros šventės 

Artėjantį 700-tąjį Vilniaus gimtadienį primins 7-ios vasaros šventės 

2022 05 03
Kaune ilgai lauktos sugrįžtuvės: po remonto atidarytas seniausias kino teatras Lietuvoje – „Romuva“

Kaune ilgai lauktos sugrįžtuvės: po remonto atidarytas seniausias kino teatras Lietuvoje – „Romuva“

2022 04 26
Vytautas Sinica | propatria.lt nuotr.

V. Sinica. Kalbą „laisvinam“, valstybę „susinam“

2022 04 03
Senosios muzikos diena Valdovų rūmuose

Senosios muzikos diena Valdovų rūmuose

2022 03 19
Apdovanoti geriausi LNOBT Metų solistai

Apdovanoti geriausi LNOBT Metų solistai

2022 03 14
Kviečia muzikinių trečiadienių aidai

Kviečia muzikinių trečiadienių aidai

2022 03 03
Vilniuje prasideda naujas renginių ciklas „Poetinis Užupis“

Vilniuje prasideda naujas renginių ciklas „Poetinis Užupis“

2022 03 01
Apie Esperanto kalbą ir Mažąją Lietuvą

Apie Esperanto kalbą ir Mažąją Lietuvą

2022 02 14
Kaihanas Kalhoras (كيهان كلهر) ir Kija Tabasianas (کیا طبسیان) | rengėjų nuotr.

Kai jie groja laikas sustoja – Kaihanas Kalhoras ir Kija Tabasianas iš Irano

2022 02 11
Rodyti daugiau

Naujienos

Bus ieškoma sprendimų, kaip pertvarkyti senųjų daugiabučių rajonus
Architektūra

Bus ieškoma sprendimų, kaip pertvarkyti senųjų daugiabučių rajonus

2022 05 18
„Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose
Lietuvoje

„Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose

2022 05 18
Susidomėjimą specialybe dažniausiai lemia galimybė prie jos prisiliesti
Gamta ir žmogus

Susidomėjimą specialybe dažniausiai lemia galimybė prie jos prisiliesti

2022 05 18
Pristatoma kilnojamoji fotografijos paroda „Karas Ukrainoje. 2022 metai“
Kultūra

Pristatoma kilnojamoji fotografijos paroda „Karas Ukrainoje. 2022 metai“

2022 05 18
Paskelbtos Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių varžytuvės
Kultūra

Paskelbtos Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių varžytuvės

2022 05 18
Prasidėjo 74-oji Kanų kino šventė: joje vėl įsikūrė lietuviško kino stendas
Kultūra

Lietuva Kanų kino šventėje – išskirtiniai filmų pristatymai (video)

2022 05 18
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 17 12:17
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 17 12:17

2022 05 17
Lietuvos Raudonasis Kryžius padėjo 50 tūkst. ukrainiečių
Lietuvoje

Lietuvos Raudonasis Kryžius padėjo 50 tūkst. ukrainiečių

2022 05 17


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • nuomonė apie Seimas ėmėsi apiprėžti V. Landsbergio statusą
  • Romas apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Aplinybių galia apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Kiekviename cm2 po daugiaaukštį! apie Vyriausybė pritarė renovacijos spartinimui

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Bus ieškoma sprendimų, kaip pertvarkyti senųjų daugiabučių rajonus
  • „Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose
  • V. Justickis. Vydūno idejos V. Falkenhano novėlėse apie aisčius (V)
  • Susidomėjimą specialybe dažniausiai lemia galimybė prie jos prisiliesti

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 485; komentarų: 24
  • K. Jovaišas. Pergalės kaina: vienas žuvęs vokietis, šeši rusai peržiūrėta: 475; komentarų: 8
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 467; komentarų: 9
  • Gegužės 15 d. kviečia „Didysis šeimos gynimo maršas 2022“ peržiūrėta: 451; komentarų: 11
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 381; komentarų: 4
  • Rusijos ambasadoriui Varšuvoje primintas ukrainiečių kraujas peržiūrėta: 366; komentarų: 18

Kiti Straipsniai

Spektaklis „Respublika“ 2022 metais Vilniuje bus rodomas tik gegužę

by Kristina Aleknaitė
2022 05 04
3
Spektaklis „Respublika“ 2022 metais Vilniuje bus rodomas tik gegužę

Ši vasara ir rudens pradžia bus itin užimta Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklio „Respublika“ kūrėjams – laukia net trys kelionės...

Skaityti toliau

Artėjantį 700-tąjį Vilniaus gimtadienį primins 7-ios vasaros šventės 

by daiva
2022 05 03
7
Artėjantį 700-tąjį Vilniaus gimtadienį primins 7-ios vasaros šventės 

Įveikęs pandemijos iššūkį, pasaulis atsidūrė karo akivaizdoje, bet demokratiškos šalys ir miestai vienijasi. Vilnius savo palaikymą Ukrainai rodo nuo pat...

Skaityti toliau

Kaune ilgai lauktos sugrįžtuvės: po remonto atidarytas seniausias kino teatras Lietuvoje – „Romuva“

by Kristina Aleknaitė
2022 04 26
0
Kaune ilgai lauktos sugrįžtuvės: po remonto atidarytas seniausias kino teatras Lietuvoje – „Romuva“

Vienas ryškiausių modernistinės architektūros simbolių – kino teatras „Romuva“ – tapo jaukiais ir šiuolaikiškais meno bei kultūros namais. Po atnaujinimų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • nuomonė apie Seimas ėmėsi apiprėžti V. Landsbergio statusą
  • Romas apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Aplinybių galia apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Kiekviename cm2 po daugiaaukštį! apie Vyriausybė pritarė renovacijos spartinimui
  • AČIŪ! apie V. Justickis. Vydūno idejos V. Falkenhano novėlėse apie aisčius (V)

Kitas straipsnis
Autobusas | sumin.lt nuotr.

Vilnius svarsto apie devynis naujus maršrutus ekologiškais autobusais

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai