Ekonomikos ir inovacijų ministerija ieško būdų, kaip gelbėti verslą

Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė subsidijų schemą nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiam verslui gelbėti. Ministerija yra linkusi kreiptis į Europos Komisiją, kad būtų suderinti visi subsidijoms išmokėti reikalingi dokumentai. Anot ekonomikos ir inovacijų viceministrės Jekaterinos Rojakos, kreipimasis į Europos Komisiją yra daug palankesnė subsidijų teikimo schema negu pradinis variantas – panaudoti valstybės pagalbą de minimis. Jei Vyriausybė pritartų Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymams, o Finansų ministerija numatytų galimą finansavimą pagalbos priemonėms, būtų galima greičiau jas įgyvendinti.

Anot J. Rojakos, jei subsidijų priemonė būtų rengiama ne pagal de minimis schemą, o  pagal laikinąjį EK COVID komunikatą (Laikinosios valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistema), verslui atsivertų daug daugiau galimybių pasinaudoti parama tiek dabar, tiek ir ateityje. Be to, paraiškoms teikti būtų skirta ne dvi savaitės, per kurias kai kurios įmonės nespėtų jų užpildyti, o kur kas daugiau laiko. Priemonė būtų taikoma iki komunikato galiojimo pabaigos (planuojama, iki kitų metų birželio mėn. 30 d.), o subsidija pasinaudoti galėtų ir tos įmonės, kurios jau šiandien yra viršijusios galimos valstybės pagalbos limitą.

„Statistika rodo, kad jau dabar dalis smulkiojo ir vidutinio dydžio įmonių yra išnaudojusios de minimis pagalbos 200 tūkst. eurų sumą, o didelės įmonės  ją išnaudojo praktiškai visos. Jei paramą teiktume pagal de minimis variantą, nepaliktume erdvės įmonių ateičiai, nors nežinome, ar kitąmet pandemija baigsis. Be to, transformuojant ūkio struktūrą ir siekiant kurti aukštesnę pridėtinę vertę, būtina užtikrinti galimybes verslui transformuotis, plėtoti eksportą, investuoti į naują įrangą ir inovacijas, kelti darbuotojų kvalifikaciją. Įmonės, pasiekusios de minimis ribą, turėtų mažiau galimybių pasinaudoti skatinančiosiomis priemonėmis per artimiausius 3 metus, kai tos pagalbos ypač reikės. Tai pernelyg rizikingas variantas dar ir dėl to, kad finansiniai metai eina į pabaigą ir verslas turėtų mažai laiko  paraiškoms pateikti. Todėl siūlome subsidijas konstruoti pagal komunikatą, kuris suteikia verslui ne tik didesnę galimos paramos bendrą sumą – iki 800 tūkst. eurų, bet ir palieka galimybę naudotis kitomis de minimis priemonėmis“, – sako J. Rojaka.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymu, kuriamoms verslo pagalbos priemonėms derėtų rinktis schemą, pagal kurią reikėtų Europos Komisijos notifikavimo. Komunikatas reikalauja, kad būtų tikrinama, ar vidutinės ir didelės įmonės 2019 m. pabaigoje nepatyrė sunkumų. Anot J. Rojakos, ministerija kaip įmanoma skubiau atliks viską, kas nuo jos priklauso, kad subsidijas verslas gautų greičiau.

Ministerija taip pat siūlys palikti galimybę suteikti paramą įmonėms, kurių apyvarta krito 30 proc. ir daugiau, tačiau ragins atsisakyti papildomo kriterijaus įtraukti veiklas tų sektorių, kuriuose minėtą apyvartos kritimą patyrė bent 40 proc. įmonių.

„Turimi duomenys apie 2020 m. įmonių apyvartą nėra pakankami, kad galėtume sudaryti sąrašą veiklų pagal šiuos su socialiniais ekonominiais partneriais apsvarstytus kriterijus. Todėl siūlysime pakeisti Vyriausybės nutarimą ir atsisakyti 40 proc. punkto. Šiuos pasiūlymus ministerija planuoja teikti svarstyti Vyriausybei kitą savaitę. Tačiau labai svarbu kartu užsitikrinti Finansų ministerijos ir Vyriausybės sprendimą dėl lėšų šioms priemonėms įgyvendinti. Skaičiuojama, kad vien pagal subsidijų priemonę į paramą galėtų pretenduoti iki 67 tūkst. įmonių. Išmokoms, mūsų skaičiavimu, reikėtų iki 200 mln. eurų“, – sako viceministrė J. Rojaka.