Žagarės regioninio parko lankytojų centre – mamuto iltis

Žagarėje Raktuvės g. sodybą prieš porą metų įsigiję Judita ir Juozas Grigaliūnai namo palėpėje aptiko įspūdingą radinį – mamuto ilties dalis. Vilniaus Universiteto Geologijos ir minerologijos katedros lektorius dr. Andrejus Spiridonovas pritaria, jog ilties dalys – istorinio gyvūno likučiai, nors tvirtai teigti būtų galima atlikus išsamesnius tyrimus ir įvertinus eksponatą.

Mamuto iltį Žagarės naujakuriai aptiko visiškai atsitiktinai – nuėjus į palėpę patikrinti nesandaraus stogo palėpės kampe dėmesį atkreipė kartoninė dėžė. Joje ir slėpėsi tūkstančių metų senumo radinys. Nors iš pradžių kilo abejonių, kad tai gali būti kokio kito istorinio gyvūno dantis, tačiau kaulo sluoksniuotumas, spalva, struktūra buvo be galo panaši į mamuto iltį.

Po ilgų svarstymų, ką daryti su atrasta iltimi, šį klausimą išspręsti padėjo sodybos savininkų dukra Beatričė Grigaliūnaitė, kuri drauge su bendrakurse Žagarės regioninio parko direkcijoje atliko praktiką. Taip įspūdingas radinys atkeliavo į Žagarės regioninio parko lankytojų centrą, kur papildė jau esamas parodas. Šį radinį pelnytai galima laikyti ne tik įspūdingiausiu, bet ir seniausiu eksponatu. Direkcijos darbuotojus dėl radinio konsultavęs Vilniaus Universiteto Geologijos ir minerologijos katedros lektorius dr. Andrejus Spiridonovas teigia, jog mamuto ilties dalių amžius siekia mažiausiai 12 tūkstančių metų, bet gali būti ir kelis kartus daugiau. Pasak specialisto, tai gana retas radinys Lietuvoje. Mamutų iltys iš Sibiro būdavo gabenamos į Vakarų Europą ir naudojamos pianinų klavišams, papuošalams, prabangos daiktams gaminti.

Įdomių istorijų ir faktų apie netikėtą radinį papasakojo ir Joniškio Garbės pilietė, kraštotyrininkė Mokytoja Romualda Vaitkienė. Pasak jos, rasta mamuto iltis yra vietinės kilmės, mat prieš kelis dešimtmečius jos vyras šviesaus atminimo Vytautas Vaitkus iš karjero taip pat parsinešęs mamuto iltį, kurios ilgis siekė pusmetrį. Vėliau radinys atiduotas istorijos muziejui. Mokytoja Romualda Vaitkienė yra parašiusi ne vieną knygą, ne tik jos namai, bet ir ji pati kaip didelė Žagarės krašto enciklopedija, menanti šio miesto istoriją ir žmones. Pasak Mokytojos, sodyboje, kur rasta mamuto iltis, gyvenusi tautodailininkė Antanina Tumonienė. Taip mamuto ilties istorija atvedė iki jos sūnaus Romualdo, kuris papasakojo prieš kelis dešimtmečius tą iltį pats radęs Žvelgaičių ežero pakrantėje. Tuomet ištraukus iltį iš vandens ji buvo dar vientisa. Namie padėjus iltį išdžiūti ji, veikiama oro sąlygų, pradėjo skilinėti ir lūžti. Sutrupėjusios ilties dalys nugulė kartoninėje dėžėje palėpėje daugeliui metų.

Žagarės regioninio parko direkcija dėkoja Juditai ir Juozui Grigaliūnams, jų dukrai Beatričei už įspūdingą lankytojų centro ekspoziciją papildžiusį eksponatą ir kviečiame visus užsukti susipažinti su tūkstančius metų menančia istorinio gyvūno dalimi. Už mamuto ilties eksponavimui pagamintą dėžę padėka žagariečiui Gintautui Šiškai.

Mamutų kaulų, ilčių Lietuvoje rasta ne vienoje vietoje. Vienas įspūdingesnių radinių – 1957 m. kasant griovį kanalizacijos vamzdžiui Vilniuje Antakalnio mikrorajone, Smėlio gatvėje. Griaučiai buvo gerai išsilaikę, atrasti pusketvirto metro gylyje. Atkastos dešinės mamuto ilties ilgis siekė 294 cm, kairės – 281 cm, skersmuo – 17,3 cm.Manoma, kad mamutai – dramblinių šeimos iškastiniai žinduoliai, Lietuvoje gyvenę nuo 74 tūkst. iki 24 tūkst. metų pr. Kr. Kai kurie mokslininkai teigia, kad jų gyvenimo laikotarpis šiek tiek vėlyvesnis – 13-12 tūkst. metų pr. Kr.