Prieš pat rinkimus Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyrius uždavė seriją klausimų Lietuvos politinėms partijoms. Į juos atsakė tiktai keturios partijos.
Pirmas klausimas buvo – ar partija sutinka, jog žmogus, kad ir kokiu protu pasižymėtų, yra gamtos dalis ir už ją atsakingas?
Centro partija-Tautininkai atsakė, jog vienareikšmiai sutinka ir dar pridūrė, kad būtent išskirtinis protas įpareigoja būti atsakingu ir rūpintis gyvuoju pasauliu. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis pripažino, kad žmogus turi rūpintis jį supančia gamta, tiesa, įvardydama ją instrumentiškai, kaip bendro naudojimo gėrį, kurį niokojant valstybė ir pilietis patiria žalą. Šią problemą siūloma spręsti švietimu ir socialinėmis kampanijomis.
Lietuvos socialdemokratų partija pabrėžė žmogaus įtaką augalijai ir gyvūnijai, pripažindama žmogaus atsakomybę už gamtą, jos apsaugą ir išsaugojimą. Lietuvos žaliųjų partija atsakė, kad visi žmonės susiję tiek tarpusavyje, tiek su gamta, bet žalą gamtai įvertino per poveikį žmogui: kenkdami gamtai kenkiame sau.
Į klausimus, ar žiaurus elgesys gyvūnų atžvilgiu Lietuvoje turėtų sulaukti griežtesnių bausmių ir ar dabartinis tai reglamentuojantis įstatymas turėtų būti tobulinamas, liberalai atsakė, kad mūsų kultūros suformuota gyvūnų hierarchija yra priešinga biologinei ir moralinei hierarchijai – kodėl mylime šunis, valgome kiaules, dėvime karves? Nurodyti tokie sprendimai, kaip gyvūnų gerovės kompetencijos perdavimas iš Žemės ūkio ministerijos Aplinkos ministerijai, ritualinio skerdimo uždraudimas, medžioklėje – lankų draudimas, bet už žiaurų elgesį bausti tik Administracinių nusižengimų kodekso straipsniais, o ne baudžiamuoju kodeksu.
Socialdemokratų nuomone reiktų vengti apsiribojimo tik naminių gyvūnų gelbėjimu, reikia kalbėti ir apie laukinių gyvūnų išnaudojimo cirkuose draudimą, gyvūnų veisimo vien dėl naudos iš jų kailio draudimą, griežčiau reglamentuoti gyvūnų laikymą zoologijos soduose. Pritariama, kad bausmes už žiaurų elgesį gyvūnų atžvilgiu reikia griežtinti, imtinai iki laisvės atėmimo, taip pat už tai reikia atimti teises kelerius metus laikyti gyvūną. Tai ypač skirta gyvūnų „daugintojams“.
Žalieji pritarė, kad bausmės už gyvūnų kankinimą turėtų būti griežtesnės, bet pabrėžė ir jų neišvengiamumą. Tam, jų nuomone, būtinas aktyvesnis bendradarbiavimas su policija, pareigūnų apmokymas reaguoti į žiaurų elgesį, gyvūnų gerovės specialistų ir policijos bendradarbiavimas. Anot šios partijos, būtina Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos reforma – šiuo metu jos veikloje egzistuoja per daug spragų, leidžiančių vešėti korupcijai ir aplaidžiam pareigų vykdymui.
Centristai-tautininkai taip pat sutiko su tuo, kad bausmės už žiaurų elgesį turėtų būti griežtinamos, pabrėžė norintys išgirsti, ką siūlo pačios gyvūnų gerove besirūpinančios organizacijos, o apie įstatymo veiksmingumą atsiliepė taip, kad čia reiktų keisti pačią teisinę sistemą. Pasak centristų – tautininkų dabar įstatymai dažnai eina sau, teisinė praktika – sau. Kaip vienas iš galimų sprendimų nurodomas visuomenės atstovų įvedimas į teisinę sistemą.
Gyvūnų gynėjams uždavus klausimą apie valstybės ir savivaldybės lėšų, žmogiškųjų išteklių, dėmesio skyrimą gyvūnų gerovės srityje socialdemokratai atsakė, kad tam pirmiausiai reikalinga Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reforma, kuri privalo užtikrinti efektyvesnį reagavimą į žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus, plečiant jos įgaliojimus patekti į patalpas, atimti gyvūnus. Liberalų atsakymas – reikia skirti daugiau dėmesio, aktyviau bendradarbiauti su gyvūnų gerovę ginančiomis organizacijomis, o pirmiausiai – rūpinantis švietimu.
Žalieji pasiūlė dalį savivaldybių funkcijų perleisti pačioms gyvūnų globos organizacijoms, užtikrinant reikiamą finansavimą. Taip pat siūloma įpareigoti savivaldybes vykdyti benamių gyvūnų programą „Pagauk, sterilizuok, paleisk“, iki 2022 m. atskirti gyvūnų globos, karantinavimo ir komunalinių paslaugų teikimą. Centristai – tautininkai šiuo klausimu buvo lakoniškesni, atsakydami, kad pirmiausiai tarsis su gyvūnų globos organizacijomis.
Į klausimą, ar savivaldybėse reikia steigti gyvūnų gerovės skyrius su šios srities profesionalais, žalieji, centristai-tautininkai ir liberalai atsakė teigiamai, socialdemokratai labiau kalbėjo apie bendradarbiavimą tarp savivaldybių administracijos institucijų ir gyvūnų globėjų.
Klausimas, ar partija sutinka bendradarbiauti su gyvūnų gerovės organizacijomis, perkeldama jų siūlymus į valstybės teisėkūrą, o esant galimybėms – ir į tarptautinius dokumentus, sulaukė teigiamo atsakymo iš visų keturių partijų.
Neužmiršta ir kultūros sritis – atskiru klausimu pateikta ritualinio „halal“ ir „košer“ skerdimo, gyvūnų peštynių, gyvų jauniklių laidojimo, dyko žolės deginimo problematika, teiraujantis, ar tai reiktų uždrausti. Centristai-tautininkai, socialdemokratai, liberalai ir žalieji vieningai pritarė draudimui, o socialdemokratai dar pridūrė verslinės žvejybos vidaus vandenyse uždraudimą, pramoginių medžioklių panaikinimą, visišką plynųjų ir atvejinių kirtimų uždraudimą saugomose teritorijose bei šių kirtimų mažinimą visuose miškuose.
Gamtos bičiuliai teiravosi politikų ir apie verslus bei laisvalaikio užsiėmimus – tokius, kaip medžioklė su optiniais taikikliais ar lankais, kailinių žvėrelių pramonė. Tiek centristai-tautininkai, tiek socialdemokratai, tiek žalieji vienareikšmiai atsakė, kad tai turi būti uždrausta. Liberalų atsakymas buvo kiek talpesnis, kad reikalinga mokslu grindžiama gyvūnų populiacijų reguliacija ir pažangi, atvira, tvari medžiotojų būrelių veikla.
Apie papildomas priemones, siekiant užkardyti gamtos niokojimą ir žiaurų elgesį gyvūnų atžvilgiu, atsakymai įvairavo nuo koncentruotų iki gana detalių. Centristai-tautininkai priminė bausmių griežtinimą, užsiminė apie gamtosauginį aspektą švietime, konkrečiai – dorinio ugdymo disciplinoje, svarstė privalomus kursus suaugusiesiems, pažeidusiems gamtosaugos ar gyvūnų gerovės principus. Žalieji kalbėjo apie darnų gamtos išteklių vartojimą, atsakingą atliekų tvarkymą, taršos mažinimą, klimato kaitos užkardymą.
Socialdemokratų nuomone reikia stiprinti gamtos apsaugos kontrolę, kurią turėtų atlikti profesionalūs ir nepriklausomi specialistai. Taip pat turėtų būti stiprinamas ir prevencinis darbas. Būtinos investicijos į visuomenės (ypač švietimo ir ugdymo įstaigose) švietimą, susijusį su gyvūnų priežiūra, gerove. Privalo būti griežtina pažeidėjų atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais ir aplinkos apsaugos įstatymų nesilaikymą.
Liberalai atsakė, kad ieškos teisinių sprendimų efektyviai žiauraus elgesio su gyvūnais prevencijai užtikrinti, valstybės ir savivaldos lygmeniu užtikrins paramą gyvūnų teises ginančioms ir jų globa užsiimančioms organizacijoms, skatins pilietinio švietimo iniciatyvas informuoti visuomenę apie atsakingą elgesį su gyvūnais ir naminių augintinių priežiūrą.
Į paskutinį klausimą, ar taršioji pramonė Lietuvoje ir visame pasaulyje turėtų būti ribojama, visos keturios partijos atsakė: taip.
Iš paties fakto, kad klausimyną užpildė tiktai keturios iš visų jį gavusių partijų, dalyvaujančių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, matyti, kam iš tiesų – daugiau arba mažiau – rūpi gamtosauga ir gyvasties saugojimas. Daugeliui atsakymų iš esmės sutampant gamtos bičiuliai turės, iš ko rinktis pagal kitus jiems svarbius politinius, kultūrinius ir moralinius kriterijus. Bet kalbant apie gamtą ir gyvūnų gerovę sąrašas atrodo pakankamai glaustas.