T. Baranauskas. Didžiosioms partijoms sudarytos sąlygos į rinkimus kviesti tik savo elektoratą

Šiandien Vilniuje, šiukšlių dėžėje prie „Maximos“ Pelesos gatvėje pamačiau pluoštą Lietuvių namų apylinkėje Nr. 452 balsuojančių rinkėjų kortelių. Jos skirtos Pelesos g. 37 ir Dzūkų g. 43 namų gyventojams – iš viso 13 kortelių.

Štai taip atrodo apylinkių rinkimų komisijų darbas šiandieninėje Lietuvoje, kur su pareiga pakviesti rinkėjus į rinkimus elgiamasi kaip kam atrodo reikalinga – kortelės masiškai mėtomos, dalinamos kam pakliuvo, galiausiai gali pluoštais atsidurti net ir šiukšlių dėžėse.

VRK tokiam elgesiui sudarė puikias sąlygas – juk nebereikalaujama, kad įteikiant korteles, jas paėmęs rinkėjas kur nors pasirašytų. Tad visi galai į vandenį – galima su tomis kortelėmis daryti ką nori ir kaip nori. Taip sakant, kiekvienas komisijos narys gali elgtis pagal savo sąžinę, kurią gali užgožti ir politinis angažuotumas. Juk visi komisijų nariai yra skirti didžiųjų partijų.

Tokia tvarka galutinai įsigalėjo dar žlugdant Žemės referendumą. Antai Vilniaus Algirdo apylinkės rinkimų komisija dar reikalavo iš rinkėjo korteles dalinančių komisijos narių paimti rinkėjų parašus per 2014 m. Europarlamento ir Prezidento rinkimus, bet to nebereikalavo dalinant korteles Žemės referendumui (o juk dauguma komisijos narių buvo skirti priešiškai referendumo atžvilgiu nusiteikusių partijų). Kiek teko girdėti iš kitų apylinkių rinkėjų, iš jų parašų nebeprašyta ir prieš Europarlamento bei Prezidento rinkimus – žodžiu, apylinkių rinkimų komisijos ėmė elgtis savo nuožiūra ir toks elgesys nuosekliai evoliucionavo vis didėjančios savivalės linkme.

Ką tai reiškia? Visų pirma tai, kad didžiųjų partijų skirtiems komisijų nariams leidžiama į rinkimus pakviesti tik savo elektoratą, o kitus kvietimus tiesiog išmesti… Vadinasi, galima tikslingai reguliuoti rinkėjų aktyvumą – aktyvinti savą elektoratą ir mažinti kitų partijų elektorato aktyvumą.