Po masinių gyvūnų išlaisvinimo operacijų iš vadinamųjų„ „daugyklų“, kur šunys ir kiti gyvūnai laikomi ir veisiami baisiomis antisanitarinėmis sąlygomis, dažnai pusbadžiu, imta kalbėti apie nepakankamą tokių daugintojų kontrolę ir bausmes. Apie poreikį griežtinti bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais prabilo ir Lietuvos policijos vadovas, ir už gyvūnų gerovės kontrolę atsakinga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Pasirodo, kad griežtinti bausmes per šią kadenciją Seime buvo siūloma ne kartą. O pateiktai Baudžiamojo kodekso pataisai buvo pritarta po pateikimo, tačiau nors svarstymas buvo numatytas 2018 rudens sesijoje, valdantieji per dvejus metus jos taip ir neįtraukė į Seimo posėdžių darbotvarkes. Vyriausybė pasisakė, kad pataisos perteklinės, pasak išvados, galiojančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatos leidžia pasiekti iš esmės tą patį rezultatą.

„Daug politikų šiomis dienomis netikėtai atrado savyje meilę gyvūnams, bet iš tiesų tai sunkus ir nuoseklus darbas, kuriame gyvūnų gynėjai neretai praranda viltį pasiekti pokyčių, atsimušdami į Vyriausybės abejingumą, nors jos rankose šiandien yra viskas – sprendimai, finansai, galia. Su kolegomis registravome įvairias gyvūnų gerovės pataisas, bet jos visiškai įstrigę. Vyriausybės nuomone, dabartinis reguliavimas „iš esmės pasiekia rezultatą“. Kaip tas rezultatas pasiekiamas – dabar pamatė visi”, – sako pataisų iniciatorė socialdemokratė Dovilė Šakalienė, Gyvūnų gerovės grupės narė.

Socialdemokratų siūlomose pataisose ne tik numatoma sugriežtinti bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais, įskaitant laisvės atėmimo maksimalios trukmės padvigubinimą iki dvejų metų, kaip yra daugelyje ES šalių (Lenkijoje, Suomijoje, Švedijoje, Italijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Austrijoje), kai kuriose net iki 5 metų. Taip pat asmenims, baustiems už žiaurų elgesį su gyvūnu numatytas draudimas nuo trejų iki penkerių metų įsigyti ir laikyti bet kokį gyvūną. Tai, pasak socialdemokratų, galėtų pristabdyti ir nelegalias veisyklas, kuriose gyvūnai laikomi kankinančiomis sąlygomis.

„Bet kuri šeima turinti keturkojų augintinių neabejoja, jog gyvūnai nėra daiktai. Jie turi jausmus, emocijas, geba bendrauti su žmogumi, jie yra šeimos nariai. Deja, mūsų įstatymai, pavyzdžiui, Civilinis kodeksas gyvūnus teisine prasme traktuoja tiesiog kaip daiktinę nuosavybę. Tai neteisinga, ir tai siūlysiu taisyti. Kartu su socialdemokratų frakcija jau prieš porą metų jau pateiktomis, tačiau valdančiųjų svarstymo stadijoje sustabdytomis Baudžiamojo kodekso pataisomis dėl griežtesnių bausmių už žiaurų elgesį su gyvūnais, tai sudarys efektyvų, gyvūnų teises įteisinantį ir jas ginantį įstatymų paketą”, – teigia Seimo narys Linas Balsys.

Socialdemokratų frakcijos nariai numatę siūlyti ir daugiau įstatymų pakeitimų, kurie padidintų Policijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atsakomybes. Tačiau pirmiausia, sako, sieksiantys, kad jau šioje rudens sesijoje Seimas sugrįžtų prie sankcijų už žiaurų elgesį su gyvūnais bei tokio elgesio prevencijos. Jų teigimu, pusė kelio nueita, o teisinių priemonių ne tik nepakanka, bet tapo akivaizdu, kad reikia skubiai.

„Išgirstam replikų – “pirmiau pasirūpinkite žmonėmis, paskui keturkojais”. Tokiems tiesiog atsakau – Vakarų demokratijos ir gerovės valstybės įrodė nepaneigiamą ryšį: tos visuomenės, kurios gina gyvūnų teises, visada pasirūpina ir savo piliečių gerove”, – sako L. Balsys.

„Absoliuti dauguma ES ir kitų Vakarų šalių laiko žiauraus elgesio su gyvūnais užkardymą vienu iš politikos prioritetu, puikiai suvokiamas mokslinių tyrimų atskleistas ryšys tarp gyvūnų kankinimo ir smurto, jau nekalbant apie humaniško elgesio su gyvūnais svarbą formuojant jaunosios kartos vertybes,“ – pastebi D. Šakalienė.

Spausdinti 🖨

ALKO TURINYS