Penktadienis, 11 rugsėjo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Vyriausybė nustatė priemokų už darbą kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis mokėjimo tvarką

www.alkas.lt
2020-10-07 18:17:15
354
PERŽIŪROS
0
Ugniagesiai, darbas | lrv.lt nuotr.

Ugniagesiai, darbas | lrv.lt nuotr.

Ugniagesiai, darbas | lrv.lt nuotr.
Ugniagesiai, darbas | lrv.lt nuotr.

Vyriausybė posėdyje pritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtiems Vyriausybės nutarimo pakeitimams, kuriais patikslintas kenksmingų ir pavojingų veiksnių valdymas vidaus tarnybos sistemoje ir sureguliuota priemokų pareigūnams, dirbantiems kenksmingoms ir pavojingomis sąlygomis, dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarka.

Iki šiol pareigūnams buvo mokama Vidaus tarnybos statute nustatyta priemoka už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu Pavojingų darbų sąrašu. 2020 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pakeitimams, Pavojingų darbų sąrašas buvo pripažintas netekusiu galios.

Siekiant aiškumo ir skaidrumo, kokiais atvejais ir kokio dydžio pareigūnams mokama priemoka už darbą, nustačius pareigūną veikiančius kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius (pvz., gaisrą gesinantiems ugniagesiams, nardantiems narams ir pan.), buvo būtini reglamentavimo pakeitimai.

Vidaus tarnybos statuto pakeitimu buvo nuspręsta, kad kenksmingų ir pavojingų veiksnių valdymo ir priemokos dydžio už darbą, kai pareigūną veikia kenksmingi ir (ar) pavojingi veiksniai, nustatymo vidaus tarnybos sistemoje tvarką nurodys Vyriausybė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vyriausybė pritarė Valstybės tarnybos įstatymo projektui
  2. Kaunas kuria grandiozinius planus
  3. Pareigūnų atlyginimai didės palaipsniui
  4. VRM siūlo pakeitimus deklaruojant gyvenamąją vietą
  5. Prasidėjo diskusijos dėl valstybės tarnybos pertvarkos
  6. Mažinamas pareigybių skaičius viešajame sektoriuje
  7. Popiežiaus apsilankymui Lietuvoje valdžia skirs bemaž 2 milijonus eurų
  8. Seimas apsvarstęs grąžino Vyriausybei 2020 m. valstybės biudžeto projektą tobulinimui

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Tarptautinės reikšmės dvikalbiai vietovardžiai
Kalba

Vyriausiasis administracinis teismas priėmė galutinį sprendimą dėl tarptautinės reikšmės dvikalbių vietovardžių

2026 09 11
Žiniasklaida
Kultūra

Nykstanti spauda: prenumeratos traukiasi, o valstybės kompensacija už leidinių pristatymą išaugo iki 10,6 mln. eurų

2026 09 11
Skriaudžiuose paminėtas ansamblio „Kanklės“ 120 metų sukaktis
Kultūra

Skriaudžiuose paminėtas ansamblio „Kanklės“ 120 metų sukaktis

2026 09 11
Vaikai
Lietuvoje

Seimas spręs dėl viešo už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus nuteistų asmenų sąrašo

2026 09 10
Elektra
Lietuvoje

Ekstremaliųjų padėčių metu svarstoma skubiai pasitelkti kitų ES šalių įmonių pagalbą

2026 09 10
Atliekų konteineriai
Lietuvoje

Vilniaus regiono atliekų tvarkymo tyrimas perduotas nagrinėti teismui

2026 09 10
Šeima
Lietuvoje

Pristatomas beveik 800 mln. eurų vertės priemonių paketas šeimoms

2026 09 10
Valstybinė žemė
Lietuvoje

Seimas nustatė lankstesnes žemės nuomos sąlygas stambiems investuotojams

2026 09 10
Seimas
Lietuvoje

Seimo rudens sesijos darbų programoje – dėmesys krašto gynybai ir socialiniam saugumui

2026 09 10
Grūdai
Lietuvoje

VMVT stiprina grūdų siuntų kontrolę Klaipėdos uoste

2026 09 10
Piniginė, pinigai
Lietuvoje

Pinigų perlaida gali tapti sukčių spąstais

2026 09 10
Paukščių palyda 2026
Gamta ir ekologija

Ornitologai kviečia į Paukščių palydas 2026!

2026 09 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Wikipedija apie Kembridže siekiama įsteigti nuolatinę Lietuvos studijų profesūrą
  • Ogi apie Kembridže siekiama įsteigti nuolatinę Lietuvos studijų profesūrą
  • +++ apie R. Dilius. Lietuvos krikštijimo(si) keliai ir klystkeliai
  • P.Skutas apie R. Dilius. Lietuvos krikštijimo(si) keliai ir klystkeliai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vyriausiasis administracinis teismas priėmė galutinį sprendimą dėl tarptautinės reikšmės dvikalbių vietovardžių
  • Nykstanti spauda: prenumeratos traukiasi, o valstybės kompensacija už leidinių pristatymą išaugo iki 10,6 mln. eurų
  • Skriaudžiuose paminėtas ansamblio „Kanklės“ 120 metų sukaktis
  • Rugsėjo 11-osios horoskopas: rytas kviečia pradėti iš naujo, dieną neskubinkite įvykių

Kiti Straipsniai

Seimas

Seimo rudens sesijos darbų programoje – dėmesys krašto gynybai ir socialiniam saugumui

2026 09 10
lrv.lt

Patvirtintas Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas

2026 09 09
RRT

RRT siūlo Vyriausybei stiprinti ryšių atsparumą ir mažinti skaitmeninę atskirtį

2026 09 08
L. Kasčiūnas ir M. Sinkevičius

Ministras Pirmininkas su TS-LKD pirmininku sutarė bendradarbiauti

2026 09 04
Aplinkos tarša

Ministrė kabinetas pritarė taršos prevenciją griežtinančioms pataisoms

2026 09 02
Birštonas

Vyriausybė atnaujino kurortinio statuso reikalavimus

2026 09 02
Susitikimas Vyriausybėje

Ministras Pirmininkas žada gerinti sąlygas pareigūnams

2026 08 27
Sveikata

Gydymo įstaigoms skirta apie 44,5 mln. eurų

2026 08 26
Nulaužtas medis,audra

Dėl audros padarinių Vyriausybė skelbia valstybės lygio ekstremaliąją padėtį

2026 08 26
Pasitarimas Vyriausybėje

M. Sinkevičius: Susitvarkius su šios audros padariniais, reikės esminių pokyčių

2026 08 24

Skaitytojų nuomonės:

  • Wikipedija apie Kembridže siekiama įsteigti nuolatinę Lietuvos studijų profesūrą
  • Ogi apie Kembridže siekiama įsteigti nuolatinę Lietuvos studijų profesūrą
  • +++ apie R. Dilius. Lietuvos krikštijimo(si) keliai ir klystkeliai
  • P.Skutas apie R. Dilius. Lietuvos krikštijimo(si) keliai ir klystkeliai
  • +++ apie R. Dilius. Lietuvos krikštijimo(si) keliai ir klystkeliai
Kitas straipsnis
2008 metų krizę Europos šalys bandė įveikti vykdydamos griežto taupymo politiką. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad šios priemonės tik krizę prailgino ir sustabdė ūkio atsigavimą. Todėl šiuo metu Europos komisija ir Europos šalys su dabartine pandemijos sukelta krize kovoja ne didindamos „diržų veržimą“, o skatindamos vartojimą, panašiai, kaip tai darė JAV, kuri daug greičiau nei Europa įveikė 2008 metų krizę. Vartojimas didėjimas skatina prekių ir paslaugų gamybą ir pardavimus, o tai savo ruožtu kuria naujas darbo vietas, didina pelnus verslininkams, skatina investicijas ir didina valstybės bei savivaldybių biudžetų pajamas, nes auga pajamos iš tiesioginių, mokant mokesčius nuo atlyginimo ir pelno, ir netiesioginių vartojimo mokesčių ( PVM, akcizai ir pan.) Todėl vartojimo didinimas, kurį skatina atlyginimų augimas, yra naudingas ir darbuotojams, nes auga atlyginimai, ir verslininkams, nes auga pelnai, ir valstybei, nes auga pajamos į biudžetą. Viena iš vartojimo skatinimo priemonių yra Minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas. Lietuvoje priklausomai nuo laikotarpio MMA uždirba palyginti nedaug apie 120 000-180 000 darbuotojų. Naujasis Darbo kodeksas nustatė tvarką, kad MMA galima mokėti tik už kvalifacijos nereikalaujantį darbą, todėl uždirbančių MMA darbuotojų skaičius nuolatos mažėja. Dabar MMA „ant popieriaus“ sudaro 607 eurų, o atskaičius mokesčius minimalus atlyginimas „į rankas“ yra apie 440 -450 eurų, priklausomai nuo šeimyninės padėties ir kitų veiksnių. Retas darbuotojas, uždirbantis tokį mažą MMA, gali skirti lėšų taupymui, todėl beveik visas MMA padidėjimas išleidžiamas vartojimui. Kita teigiama MMA didinimo pusė, skatinanti vartojimą, yra ta, kad padidinus MMA pradeda kilti ir darbuotojų, dirbančių kvalifikacijos reikalaujantį darbą, atlyginimai, nes jų atlyginimai tokiu atveju susivienodina arba priartėja prie MMA. Todėl paprastai po MMA padidinimo darbdaviai pradeda didinti mažus atlyginimus už kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Trečia teigiama MMA didinimo pasekmė yra ta, kad padidinus MMA sumažėja „šešėlis“ t. y. „vokelių“ dalis darbuotojų atlyginimuose. Ketvirta, didesnis MMA didina atotrūkį tarp bedarbio socialinės paramos ir darbinių pajamų dydžių, todėl skatina bedarbius įsitraukti į darbo rinką, o ne gyventi, gaunant bedarbio ir kitas socialines pašalpas bei lengvatas. Tai labai svarbu dabar, kai bedarbiais yra apie 14% darbingo amžiaus Lietuvos žmonių. Tiek kiek sumažėja bedarbių, tiek padidėja mokesčius mokančių darbuotojų, o tai sumažina biudžeto išlaidas ir padidina biudžeto pajamas, kurias galima skirti viešojo sektoriaus finansavimui. Todėl darbuotojai gali džiaugtis didinamais atlyginimais, o verslininkai didėjančiais viešais pirkimais ir augančiais pelnais. Siekiant išvengti „politizavimo“ Trišalėje taryboje buvo sutarta, kad MMA bus paskaičiuota pagal formulę, susiejant MMA didinimą su Lietuvos Vidutinio darbo užmokesčio (VDU) augimu ir keturių ES šalių, kuriose MMA yra didžiausias vidurkiu. 2017 m. ir 2018 m. MMA buvo apskaičiuotas pagal einamųjų metų VDU su priedais, kurį pateikia Lietuvos finansų ministerija. 2019 m. Trišalėje taryboje buvo pateikta Lietuvos banko siūloma MMA apskaičiavimo formulė, susiejant MMA su sekančių metų VDU prognoze be priedų. Kadangi sekančių metų prognozuojamas VDU buvo didesnis nei einamųjų metų metų, o numatomas MMA didinimas gana ženklus, Trišalėje taryboje po nedidelių diskusijų šiai formulei buvo pritarta, nors dėl formulės pakeitimo neįskaityti priedų prie atlyginimų, MMA augimas buvo 3-4 eurais mažesnis nei būtų apskaičiuotas pagal ankstesniais metais naudotą formulę. 2020 m. Trišalės tarybos posėdžiuose MMA klausimo svarstymas buvo vis atidedamas Vyriausybės atstovams teigiant, kad laukiama naujų Lietuvos ūkio prognozių. Rudeniop Finansų ministerija, Lietuvos bankas ir privačių bankų ekonomistai paskelbė, kad Lietuvos ūkis sėkmingai įveikia pandemijos sukeltą krizę, Lietuvos metinis BVP gali net augti, o jei jis kris, tai labai nedaug, visiems vieningai sutariant, kad 2021 m. Lietuvos ūkis vėl sėkmingai vystysis. 2020 m. rugsėjo 30 d. Trišalės tarybos posėdyje buvo svarstoma ar MMA didinti iki 642 eurų pagal Lietuvos banko pateiktą formulę, ar pasiūlius profesinėms sąjungoms - iki 663 eurų (o jei tiksliai suapvalinti centus – 664 eurai) pagal ankstesniais metais Trišalėje taryboje naudotą formulę. Šio posėdžio metu nustebino darbdavių atstovų elgesys. Jie siūlė laužyti savo pačių susitarimus „depolitizuoti“ MMA didinimo klausimą, nedidinti MMA arba net šį klausimą atidėti po pirmo rinkimų į Seimo turą, o tai reikštų, kad MMA klausimas vėl yra „politizuojamas“, nes naujos ūkio prognozės bus paskelbtos tik metų pabaigoje. Darbdavių argumentai buvo maždaug tokie „mes pasitarėme su savo nariais ir jie pasakė, kad dėl neaiškios ateities dabar MMA didinti nereikia“. Nepateikdami jokių savo skaičiavimų darbdavių atstovai abejojo Lietuvos banko parengtomis išvadomis, nors jos yra daug atsargesnės nei optimistinės privačių bankų prognozės. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis Lietuvos banko paskaičiuotas prognozes pavadino teorija, kuri neturi nieko bendro su praktika, nors Lietuvos bankas savo prognozėms naudoja daugybę ekonominių rodiklių, gaunamų ne tik iš Lietuvos, bet ir viso pasaulio, įvertina ir galimus teigiamus, ir neigiamus veiksnius kiekvienai Lietuvos ūkio šakai ir visai Lietuvos ekonomikai, o prognozuodamas bendradarbiauja su Europos centriniu banku ir kitomis tarptautinėmis finansų institucijomis. Nepaisant visų Lietuvos banko, Finansų ministerijos ir privačių bankų ekonomistų skelbiamų optimistinių prognozių, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius gąsdino, kad dėl dabartinės ekstremalios padėties verslas galvoja apie išlikimą, todėl siūlė nesvarstyti MMA klausimo, atidėti jį po rinkimų ir grįžti galbūt kitais metais, kai situacija pagerės. R. Sartatavičius vis tik pateikė vieną argumentą, teigdamas, kad labiausiai krizės paveiktame viešbučių ir restoranų sektoriuje dirba 42 tūkst. darbuotojų, todėl dėl MMA didinimo pusė restoranų ir viešbučių iki kito sezono išvis neatsidarys. Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius nutylėjo, kad iš 42 000 šiame sektoriuje dirbančių darbuotojų MMA gauna tik maža dalis darbuotojų, kurie dažniausiai dirba kambarių tvarkytojomis arba padavėjais, o į vietinį turizmą orientuoti viešbučiai šiemet išgyveno seniai matytą „aukso amžių“. Dėl pandemijos sukeltos krizės nukentėjo tik didieji viešbučiai, kurie dirba su atvykstančiais iš užsienio turistais. Tokie viešbučiai trūkstant klientų jau seniai atleido didžiąją dalį kambarių tvarkytojų, o juos išgelbėti gali ne MMA įšaldymas, valstybės teikiamos subsidijos kol atsigaus užsienio turistų srautai. Panaši padėtis yra ir viešo maitinimo įstaigose. Sumažėjus lankytojų skaičiui buvo sumažintas padavėjų skaičius. O keliasdešimt papildomų eurų per mėnėsį, skirtų padavėjo atlyginimui, tikrai nei restorano, nei kavinės į bankrotą nenuves. Restoranai yra labiausiai jautrūs gyventojų pajamų mažėjimui, todėl restoranų savininkai turėtų garsiausiai reikalauti, kad šalyje didėtų atlyginimai, nes jiems augant, auga ir lankytojų skaičius restoranuose bei kitose maitinimo įstaigose. Rimtesnis darbdavių argumentas buvo dėl poveikio krovininio transporto sektoriui, nes vilkikų vairuotojų atlyginimai sudaro 1.65 MMA, o kitos jų pajamas yra dienpinigiai. Tačiau tie patys Lietuvos transporto įmonių darbdaviai nuolat skundžiasi, kad visoje Europoje trūksta vilkikų vairuotojų. Todėl MMA padidinimas padarys vilkikų vairuotojų darbą labiau patrauklų ir padidins Lietuvos transporto įmonių konkurencingumą. Net jei darbdaviai sumažins dienpinigius ir „į rankas“ vairuotojai gaus tą patį atlyginimą, vairuotojams augs pensijos ir kitos socialinės išmokos, o tai paskatins rinktis vilkiko vairuotojo darbą. Nesuprantamas ir Vyriausybės atstovų Trišalėje taryboje pasiryžimas palaikyti mažesnį MMA didinimą. Daugiausia MMA uždirbančių darbuotojų dirba privačiame sektoriuje, o valstybinėse įstaigose jų yra labai mažai. Todėl padidinus MMA valstybės biudžeto pajamos iš karto padidėtų. Tai yra labai svarbu dabar, kai prognozuojamas didelis 1.5 mlrd. valstybės biudžeto deficitas. Kodėl darbdavių atstovai nori stabdyti MMA didinimą, kuris didina vartojimą ir yra naudingas verslui, ypač dabar, kai visa Europa stengiasi skatinti vartojimą? Gali būti keli paaiškinimai. Gal darbdavių organizacijų atstovai yra susiję su „šešėliniu“ verslu? Labiausiais MMA didinimas yra nenaudingas „šešėliniam“ verslui, kuris moka darbuotojams atlyginimus „vokeliuose“. Dažnai darbdaviai, ypač statybų bei paslaugų sektoriuose, moka darbuotojams oficialų atlyginimą, kuris yra MMA dydžio ar truputį didesnis už MMA, kai darbams atlikti reikalinga kvalifikacija, o kitą dalį išmoka „vokeliuose“. Todėl tiek, kiek padidėja MMA, tiek sumažėja „šešėlinis“ atlyginimas, o valstybės biudžetas gauna daugiau pajamų. Gal darbdavių atstovai „politikuoja“ ir nori pakenkti dabartinei valdančiai koalicijai, kad rinkimus laimėtų jiems labiau palankios partijos? Prieš Seimo rinkimus Vyriausybei priėmus nepopuliarų sprendimą nedidinti MMA pagal iš anksto sutartą, keleri metai veikiančią ir „depolitizuotą“ MMA apskaičiavimo formulę, valdančios koalicijos reitingai kristų. O gal darbdavių atstovai tai daro paprasčiausiais dėl to, kad jiems trūksta ekonominio išsilavinimo ir bendras ūkio problemas bando spręsti priemonėmis, kurios tiktų spręsti problemas įmonės lygiu, laikant darbo užmokestį sąnaudomis, o ne investicijomis į vartojimą? Tai irgi neturėtų stebinti, nes dažnai darbdavių organizacijoms vadovavo ar vadovauja buvę kompartijos ir komjaunimo funkcionieriai, kagėbistai, žurnalistai bei kiti asmenys, neturintys ekonominio išsilavinimo. Koks bebūtų paaiškinimas darbdavių atstovų veiksmai Trišalėje taryboje svarstant MMA padarė žalą visų Lietuvos darbdavių įvaizdžiui, kuris ir be to Lietuvoje nebuvo geras. Autorius yra Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius, Trišalės tarybos pakaitinis narys

R. Garuolis. Darbdavių atstovai kompromituoja darbdavius

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai