Spalio 1 d. Seimas po svarstymo bendru sutarimu pritarė nutarimo „Dėl Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021–2027 m. gairių patvirtinimo“ projektui Nr. XIIIP-4838(2). Šiuo dokumentu siekiama patvirtinti Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021–2027 metų gaires. Nutarimu Vyriausybei siūloma atsižvelgti į Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021–2027 metų gaires rengiant Lietuvos skaitmeninimo plėtros 2021–2030 metų programą ir atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektus.
Valstybinei lietuvių kalbos komisijai siūloma pavesti atlikti Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021–2027 metų gairių įgyvendinimo stebėseną.
Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021–2027 m. gairės parengtos siekiant užtikrinti visavertį lietuvių kalbos vartojimą skaitmeninėje terpėje, įtvirtinti ir palaikyti lietuvių kalbos statusą informacinėje visuomenėje, apsaugoti lietuvių kalbą nuo vadinamojo skaitmeninio išnykimo, sudaryti galimybes kitakalbiams integruotis į Lietuvos visuomenę ir mažinti lietuviškai kalbančios bendruomenės atskirtį globalioje žinių visuomenėje. Šie siekiai numatomi įgyvendinti gausinant skaitmeninius kalbos išteklius, plėtojant kalbos technologijas ir viešąsias paslaugas, atitinkančias informacinės visuomenės lūkesčius ir poreikius.
Gairės yra valstybinės kalbos politikos strateginis dokumentas, kuriame numatomos veiklos kryptys, uždaviniai ir priemonės, kaip daugiakalbėje skaitmeninėje aplinkoje išsaugoti kalbinę ir kultūrinę tapatybę kaip pagrindinę demokratinės visuomenės raidos ir lygiateisio lietuvių kalbos vartojimo sąlygą, užtikrinančią visavertį Lietuvos piliečių dalyvavimą Lietuvos ir Europos Sąjungos socialiniame, politiniame ir kultūriniame gyvenime.
Gairės parengtos atsižvelgus į Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų programos įgyvendinimo rezultatus ir lietuvių kalbai skirtų technologijų būklės vertinimus.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis Alkas.lt paklaustas apie šių gairių svarbą sakė:
„Mes žinome, jog kiek lietuvių kalbos bus informacinėse technologijose – tiek jos bus ir žmonių lūpose. Kuo toliau tuo informacinės technologijos bus svarbesnės, todėl valstybė turi turėti savo politiką užtikrinančią lietuvių kalbos plėtojimą informacinėse technologijose. Mes turime turėti prieinamas lietuviškas viešąsias paslaugas, turime turėti visas reikalingas lietuviškas viešojo sektoriaus programas ir turime ruošti tam reikalingus specialistus. Todėl buvo parengtos „Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021–2027 m. gairės“ turinčios tapti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos rengiamos didžiosios skaitmeninės programos dalimi. Ir ši dalis yra labai svarbi, nes būtent į ją nebus galima neatsižvelgti ir būtent ši dalis užtikrins valstybinės kalbos teises toje bendroje skaitmeninėje programoje. Labai svarbu, kad lietuvių kalba būtų konkurencinga, kad jinai nenusileistų kitoms pasaulio valstybinėms kalboms. Jeigu lietuvių kalbos informacinėse technologijose trūks, tai savaime aišku, kad konkurencijos neatlaikytume. Šiuo atveju žengtas didelis žingsnis į priekį“.
Seimo minėtas ,,Nutarimas” teisiniu ir politiniu atžvilgiu yra mažareikšmis dokumentas,neturintis įstatyminės galios,valstybės institucijos ir kitos organizacijos laisvai gali nevykdyti išvardintų gairių nuostatų.Užuot šio ,,Nutarimo” turėtų būti ,, Įstatymas dėl Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje plotmėje ir kalbos pažangos technologijų srityje “.Pabrėžtina ir tai,kad lietuvių kalbos įtvirtinimu ir sklaida skaitmeninėje erdvėje ypatingai pasirūpintų akademiniai intelektualai,- šiuomet Lietuvos mokslo srityse labai plinta,deja, anglicizmas valstybinės kalbos sąskaita.
Už kalbos naikinimą reiktų bausti tuos , kurie sudaro būrelį “akademiniai intelektualai”. Bet, kol teismas nepriims sprendimo pagal kažkokį str. jie nekalti . O straipsnio tai nėra.
Šia tema teisingiausiai gali paaiškinti mūsų “Kažin”.
A.Antanaitis: kiek bus kalbos informacinėse technologijose, tiek jos bus apskritai
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/aantanaitis_kiek_bus_kalbos_informacinese_technologijose_tiek_jos_bus_apskritai/