Lietuvos oro uostų tinklui priklausantis Kauno oro uostas paskelbė rinkos konsultacijas ir šiuo metu pradeda svarstyti galimybes įrengti saulės jėgainių parką oro uosto teritorijoje. Oro uosto atstovai teigia, kad saulės jėgainės tiekiama energija ateityje padėtų Kauno oro uostui mažinti išlaidas elektrai, efektyvintų veiklą, o kartu būtų prisidedama prie žaliosios energetikos skatinimo šalyje.
Pasak Kauno oro uosto vadovo Karolio Matulaičio, kol kas Lietuvos oro uostai vykdo rinkos konsultaciją ir ieško tinkamiausio varianto, siekiant įgyvendinti saulės jėgainių parko projektą.
Lietuvos oro uostų konsultacijoje su rinkos dalyviais skelbiama, jog rangovas oro uosto teritorijoje turėtų įrengti saulės elektrinę, o oro uostas įsipareigotų nupirkti joje pagaminamą elektrą. Planuojama, kad bendra jėgainės galia (preliminariai) galėtų būti nuo 250 kW. Numatoma, kad jėgainės projektavimu, įrengimu, įteisinimu ir paleidimu rūpintis turės potencialus tiekėjas, o sutartį su juo ketinama pasirašyti 10 metų laikotarpiui.
„Kauno oro uostas dėl tamsiu paros metu veikiančių perono, kilimo – tūpimo tako žiburių daugiausiai elektros suvartoja naktį, tačiau dienos metu taip pat vėdinamos arba šaldomos patalpos, veikia įvairūs prietaisai, bagažo valdymo sistema, apšvietimas. Elektros suvartojimo sąnaudos yra pagrindinė komunalinių paslaugų eilutė oro uosto sąnaudose, todėl natūralu, jog ieškome efektyviausių sąnaudų valdymo sprendimų. Tai ypač aktualu sekant prognozes, kurios indikuoja elektros energijos brangimą ateityje, todėl siekiame fiksuoti kainą žemesniame lygyje ir tokiu būdu valdyti kaštus“, – komentuoja K. Matulaitis.
Pasak oro uosto vadovo, kaštų taupymas vyktų ir dėl to, kad toje vietoje, kur bus įkurdintas saulės jėgainių parkas, nebereikės reguliariai pjauti žolės. Planuojama, kad ateityje saulės jėgainių parkas galėtų užimti nuo 3 iki 5 hektarų teritoriją, kuria rūpintųsi rangovas.
„Sieksime, jog toks projektas būtų įgyvendintas be oro uostų investicijų arba su visiškai minimaliomis, kurios būtų skirtos tik teritorijos pritaikymui. Tokie modeliai rinkoje yra gana sėkmingai plėtojami, tad bandytume juos pritaikyti ir Kauno oro uosto teritorijoje“, – sako K. Matulaitis.
Anot K.Matulaičio, tokiais iš pirmo žvilgsnio nedideliais veiksmais, oro uostai prisideda prie šalies energetinės nepriklausomybės plėtros, gamtos išteklių tausojimo, o kartu ir oro uosto siekio mažinti CO2 emisijas.
„kurios indikuoja“ – anglas?
Iš tikrųjų kiek ten Kaune to skraidymo, o plotas oro uostui didžiulis. Tai gal, kad neskriaudus valstybės – visų žmonių, derėtų Kaunui atitinkamai sumažinti oro uosto plotą ir tą žemę jau valstybė aukciono tvarka išnuomotų saulės elektrinės statytojui. Taip pajamos, kaip ir privalėtų būti, atitektų valstybei, o ne Kauno oro uostui. Beje, tokiu atveju būtų išvengta ir galinčios atsirasti konkurencijos tarp Lietuvos uostų nelygiomis sąlygomis.
Planuose Žąslių tarptautinis oro uostas. Kam atiteks toks gardžiausias statybos kasnelis galimai jau žinoma? Pateksime į Gineso knygą dėl tokio neįtikėtino oro uostų kiekio tokiame mažame plote.
O kas gi iš tų Žąslių ar į juos skraidys. Žąsų ten tiek nepriauginsi, kad išvežiojimui oro uosto ir net tarptautinio prireiktų. Nei ten jūra, nei kokie kalnai slidinėjimui. Vilnius ar Kaunas yra per toli, kad koks valdininkas ar turistas rinktųsi skristi į Žąslius (kai geriausiu atveju iš jų iki miestų dar 45 min. kelio), juolab, kai šie turi savo oro uostus, iš kurių miesto centras pasiekiamas per kelias minutes.
Žodžiu, leižiamos kokios nesąmonės – melagienos, turbūt vien dėl to, kad būtų žmonėms apie ką kalbėti. Sakyčiau panašu į kauniškas išdaigas, antai, neseniai skaičiau, kad privatininkai Kaune prisistatė galybę patalpų biurams, o nuomininkų joms taip ir neatsiranda, tai ėmė reikalauti, atseit, nuomininkus jiems privalo valstybė parūpinti… Tai kur jų protelis – statyti Kaune, kai Vilniuje patalpas dar nebaigtas statyti išgraibo.
„Kaišiadorių krašto visuomenę kaip reikiant išjudino rajono bendrojo plano keitimo sprendiniai, kuriuose numatyta naujojo oro uosto vieta, užimanti 12 tūkstančių hektarų plotą nuo Žaslių iki Zūbiškių.
Kaip jau rašėme praėjusiame „Kaišiadorių aidų“ laikraštyje, UAB „Urbanistika“ projektuotojai su savo suprojektuotais sprendiniais spalio 22-ąją supažindino kaišiadoriškius žodžiu ir vaizdo priemonėmis, t.y. žemėlapiais, kur ryškiai apibrėžta būsimo oro uosto teritorija“ – citata iš portalo „Kaišiadorių aidai“, 2019 lapkričio 13.
Taigi ministerijoms yra skiriamos biudžeto lėšos vadinamiems viešiesiems ryšiams. Jas ministerijoms būtina išleisti informuojant apie įvykius vykstančius valdomoje srityje. Tad prasideda kūryba – ieškoma idėjos viešajam ryšiui ir partnerių iš žiniasklaidos priemonių jai įgyvendinti. Taip ir atsiranda stebinančios informacijos apie būtus nebūtus dalykus. Gali būti, kad iš tokios operos yra ir “Kaišiadorių aidų” žinutė…
Laikas parodys. Anksčiau buvo kalba apie oro uostą prie Elektrėnų. Dabar prie Žąslių. Kažkas, matyt, stumia…
https://www.15min.lt/verslas/naujiena/transportas/naujasis-oro-uostas-vieta-jau-turi-bet-palaikymo-dar-ne-zasliu-ukininkai-kyla-i-kova-667-1279868
Neduok Dieve, jei suniokos pasakišką Žąslių kraštovaizdį – pasakiškus ežerus, vaizdą į bažnyčią, jaukų mažą miestelį!
Vieną dieną vienas iš mūsų vyrų ežerą išilgai perplaukti sugalvojo, o naktį su deglais braidėm, jie vėžius gaudė. Pasakiška naktis (žinoma, ne pagautiems vėžiams). Ir dabar įsibraus į tą tyrą gamtovaizdį, kad ,,padabintų” baiomis konstrukcijomis su plokštėmis?