Kauno oro uoste tęsiami plėtros darbai, kuriais siekiama sukurti geriausiai išplėtotą ir pritaikytą orlaivių techninio aptarnavimo (angl. Maintenance, Repair and Overhaul) infrastruktūrą visame regione. Liepą baigtas dar vienas etapas – naujo perono plėtra ir gaisrinės rekonstrukcijos darbai.
Kauno oro uosto infrastruktūros plėtros darbai artėja prie pabaigos. Ką tik baigtas dar vienas etapas, kurio metu praplėstas aerodromo peronas, įrengus beveik 15 tūkst. kv. m. riedėjimo taką. Šis takas padės orlaiviams greitai ir saugiai pasiekti naujai pastatytus aptarnavimo angarus, o dabar laikinai tarnauja kaip papildoma vieta orlaiviams statyti.
Primenama, jog šiuo metu viename iš sklypų, greta naujojo perono, dar įrenginėjamas orlaivių dažymo angaras, kuriame įsikurs „MAAS Aviation“ – trečioji pagal dydį tokias paslaugas teikianti įmonė pasaulyje. Šiame angare bus atnaujinami Lietuvos oro uostuose dažniausiai sutinkami lėktuvai – „Airbus A320“ ir „Boeing 737“ serijos orlaiviai.
Numatoma, jog pabaigus rangos darbus oro uoste veikiančios ir MRO paslaugas teikiančios įmonės vienu metu galės priimti net 11 lėktuvų.
Pasak Kauno oro uosto vadovo Karolio Matulaičio, šio etapo finišas – itin reikšmingas, mat MRO veiklos gali pritraukti dideles investicijas bei kurti naujas darbo vietas.
„Įgyvendinus infrastruktūros plėtros uždavinius, galėsime sukurti daugiau negu 400 aukštos kvalifikacijos, gerai apmokamų darbo vietų. Šis MRO projektas tikrai ambicingas ir turintis nemažai iššūkių, tačiau, tikiu, kad jo pabaiga Kauno oro vartams atneš reikšmingų galimybių“, – sako K. Matulaitis.
Anot oro uosto vadovo, greta naujojo perono gali būti pastatytas dar vienas aptarnavimo angaras, kuriam teritorija jau pradedama ruošti. Oro uosto atstovai jau šiuo metu aktyviai dirba su didžiausiomis pasaulio orlaivių remonto įmonėmis ir nuolatos siekia pritraukti naujus rinkos žaidėjus į Lietuvą arba toliau plėsti šalyje jau veikiančių įmonių veiklą, siūlant rinkos poreikius atitinkančius sprendimus.
Vardindamas paskutiniuosius darbus, K. Matulaitis pabrėžia ir neseniai rekonstruotą Kauno oro uosto priešgaisrinio gelbėjimo stotį. Tai padaryti buvo būtina dėl to, jog dalis prieš dabartinę gaisrinę esančios teritorijos bus naudojama MRO infrastruktūrai ir trukdytų operatyviam gaisrinių mašinų reagavimui išvažiuojant į teritoriją. Tai lėmė ir gaisrinės automobilių judėjimo perorganizavimą.
„Planuojant plėtrą ir gerinant oro uosto infrastruktūrą, saugumas išlieka pagrindiniu prioritetu ir čia jokių išlygų negali būti. Artimiausiu metu ketiname atnaujinti priešgaisrinę techniką – gaisrines mašinas, todėl, galima sakyti, kad atsinaujiname iš esmės ir naują aviacijos etapą pasitinkame dar geriau pasiruošę“, – teigia K. Matulaitis.
