Sekmadienis, 22 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus Energetika

J. Juozaitis. Astravo atominė elektrinė ir Lietuvos užsienio politika: ar atsibudome tik šiandien?

Justinas Juozaitis, www.alkas.lt
2017 03 13 13:17
4
Astravo AE | am.lt nuotr

Astravo AE | am.lt nuotr

Astravo AE | am.lt nuotr
Astravo AE | am.lt nuotr

Stebėtina tai, kad politinių partijų susitarimas dėl Astravo atominės elektrinės (AE) labiau sukėlė pasipiktinimą neva dešimtmetį miegojusiu politiniu elitu, nei išprovokavo konstruktyvią diskusiją dėl būsimų Lietuvos žingsnių. Iki pirmųjų pranešimų apie incidentus Astravo AE, Lietuvos atstovų pasisakymai apie Minsko branduolinį projektą neišsiskyrė skambiomis frazėmis, o pats statybų procesas sunkiai skynėsi kelią į pirmuosius dienraščių puslapius. Ar tai reiškia, kad Lietuvos užsienio politika Astravo AE atžvilgiu buvo klaidinga? O galbūt jos nebuvo išvis?

Kodėl „Astravo klausimas“ reikalauja Lietuvos dėmesio?

Žvelgiant iš Lietuvos perspektyvos, didžiausia Baltarusijos atominės elektrinės problema yra jos vieta. Nedidelis atstumas nuo Vilniaus įpareigoja atsakingas tarnybas ruošti sostinės evakuacijos planus, įsigyti tam reikalingas priemones ir išvystyti reikiamą infrastruktūrą. Minsko planai aušinti branduolinius reaktorius Neries vandeniu taip pat sukelia papildomų problemų. Neris priklauso Nemuno baseinui – pagrindiniam Lietuvos geriamojo vandens šaltiniui. Taigi, kaip reikės elgtis radiacijos nuotėkio atveju? Kitaip tariant, nauda tenka Baltarusijai, o sostine ir geriamojo vandens ištekliais rizikuoja Lietuva.

Nerimą kelia ir atsainus kaimyno požiūris į saugumą ir tarptautinę teisę. Jungtinių Tautų Espoo ir Orhuso konvencijų įgyvendinimo komitetai nustatė, kad Astravo AE pažeidžia tarptautinius įsipareigojimus. Žmogaus teises ginanti organizacija „Amnesty International“ fiksavo Minsko represijas prieš aplinkosaugos aktyvistus ir pilietinę visuomenę, pasisakančią prieš branduolinės energetikos plėtrą. 2016 m. Lietuvą pasiekė pranešimai apie bent tris reikšmingas avarijas: balandį sugriuvo vieno iš pastatų gelžbetoninės konstrukcijos, birželį pranešta apie dar vieną incidentą, o liepą fiksuotas 330 tonų sveriančio branduolinio reaktoriaus korpuso kritimas iš 2–4 metrų aukščio. Nukritusį korpusą nuspręsta pakeisti, tačiau naujasis korpusas transportavimo metu kliudė prie geležinkelio bėgių esantį stulpą.

Galiausiai, Astravo AE yra ne tik Minsko, bet ir Maskvos projektas. Rusija dengia 90 proc. projekto išlaidų, jį vysto Kremliui priklausanti bendrovė, tam naudojama rusiška technologija. Turint omenyje buvusius energetinius konfliktus tarp Rusijos ir Baltarusijos bei dabartinę politinę įtampą, naivu manyti, kad visokeriopa Rusijos parama Astravo AE statyboms yra vien tik geros valios ženklas. Veikiau, tai yra apgalvota Rusijos investicija į priemonę, padėsiančią daryti poveikį Lietuvos energetikos sistemai, išnaudoti tarpvalstybines Lietuvos jungtis su Švedija ir Lenkija Astravo AE pagamintos elektros eksportui, trukdyti Lietuvai pakeisti sinchroninę zoną, o kartu – reikalauti lojalumo iš Minsko mainais už Rusijos paramą. Neverta atmesti ir to, kad Astravo ir Baltijos (Karaliaučiuje) atominių elektrinių projektais siekta įtikinti Lietuvą Visagino AE nekonkurencingumu.

Ar branduolinis projektas Vilniaus kaimynystėje buvo pamirštas?

Per penkerius metus, skaičiuojant nuo 2011 m. iki 2016 m. vidurio, Astravo AE klausimas keltas 150 aukščiausio lygio susitikimų. Apie tai kalbėta politinių konsultacijų metu, dirbo Lietuvos ekspertai. Įvairiuose dvišaliuose ir daugiašaliuose susitikimuose Lietuvos atstovai, nenorėdami sudaryti įspūdžio, kad bandoma kištis į kitos valstybės vidaus reikalus, vengdavo tiesiogiai prieštarauti Astravo AE projektui ir nutylėdavo politinę jo problematiką, bet apeliuodavo į daugiau ar mažiau visiems aktualų branduolinės saugos klausimą.

Nors apie branduolinę saugą nemažai kalbėta dvišaliuose susitikimuose su Baltijos jūros regiono valstybių ir JAV atstovais, daugiausiai Lietuvos pozicija atstovauta tarptautinėse organizacijose. Branduolinės saugos klausimas keltas ne tik rutininiuose Europos Sąjungos posėdžiuose, bet ir tiesiogiai išdėstytas aukščiausiems jų pareigūnams. Apie tai diskutuota su Europos Komisijos pirmininku, vyriausiąja įgaliotine, vicepirmininkais, komisarais ir Europos Parlamento nariais. Branduolinės saugos problematika aptarta prestižiniuose Branduolinio saugumo viršūnių susitikimuose bei Azijos ir Europos forume. Lietuva ragino Tarptautinę atominės energijos agentūrą aktyviau įsitraukti užtikrinant Astravo AE branduolinę saugą. Lietuvos iniciatyva Astravo AE atitikimas tarptautinės teisės principams svarstytas Espoo konvencijos įgyvendinimo komitete, kuris konstatavo konvencijos pažeidimus.

Tad Astravo AE Lietuvos užsienio politikoje pamiršta nebuvo. Lietuva turėjo nuoseklią poziciją – siekį užtikrinti objekto branduolinę saugą, kuriai atstovavo tiek konservatorių, tiek socialdemokratų suformuotos vyriausybės. Branduolinės saugos problematiką Lietuvos kaimynystėje dažnai akcentavo Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė. Branduolinės saugos klausimą kėlė Lietuvos užsienio reikalų ir energetikos ministrai. Astravo AE klausimu dirbo ir Aplinkos ministerijos specialistai, situaciją sekė Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas ir Valstybės saugumo tarnyba.

Užtikrinti branduolinę saugą ar priešintis statyboms?

Aišku, dabar, kai Astravo aušinimo bokštai matomi iš virš Vilniaus pakibusio oro baliono, galima sakyti, kad tokia pozicija buvo pernelyg švelni. Taip pat galima kritikuoti, kad nebuvo atsižvelgta į politinius Astravo AE iššūkius. Tik ar pagrįstai, ar derėjo elgtis kitaip?

Pirmiausiai reiktų suvokti, kad Lietuvos rūpestis branduoline sauga Baltarusijoje neturėtų būti suprantamas pažodžiui, veikiau tai reiktų vertinti kaip diplomatinę gudrybę. Iš vienos pusės, aukštų branduolinio saugumo standartų ir procedūrų, išdėstytų tarptautinėse konvencijose, laikymasis didina projektų išlaidas ir lėtina jų įgyvendinimą. Iš kitos pusės, bandymai apeliuoti į tarptautinę teisę ir įtraukti tarptautines organizacijas į Astravo AE statybų procesą kartu yra ir siekis spręsti problemą kitų rankomis, ir bandymas diskredituoti Minską. Jungtinių Tautų Organizacijos Espoo ir Orhuso konvencijų įgyvendinimo komitetų išvados, kad Baltarusija pažeidžia šias konvencijas, ar „Amnesty International“ ataskaitos, kad Baltarusija persekioja branduolinės energetikos priešininkus, Astravo AE projektą juodina labiau, nei aršiausia Lietuvos retorika.

Tokios pozicijos pasirinkimą veikė ir Visagino projektas. Lietuvos branduolinę jėgainę planuota statyti prie pat Baltarusijos ir Latvijos sienų. Kaip įtikinti tarptautinę bendruomenę, kad Astravo AE prie pat Vilniaus yra blogai, tačiau Visagino AE prie Daugpilio – gerai? Kai atstumas argumentu būti negalėjo, juo galėjo būti branduolinė sauga.

Taip pat buvo tikimybė, kad Astravo AE statybos bus sustabdytos dėl buksuojančios Rusijos ekonomikos. Nepaisant pradėtų Baltijos AE statybų Karaliaučiuje, 2013 m. Rusija jas sustabdė dėl lėšų stygiaus, todėl Astravo AE atžvilgiu galima buvo tikėtis panašios baigties. Branduolinės jėgainės statybos Baltarusijoje prasidėjo 2013 m. lapkritį, o vos po kelių mėnesių, 2014 m. vasarį, Rusijos kariuomenė užgrobė Krymą. Po to sekė JAV ir Europos Sąjungos sankcijos, krito naftos kainos, nuvertėjo rublis. Rusija numatė Sočio olimpiados sąmatai prilygstančias išlaidas Krymo integracijai ir įsivėlė į Sirijos mėsmalę. Tad ar Lietuvos užsienio politika turėjo būti subtili ir apdairi, ar reikėjo užimti griežtesnę poziciją?

Klausimas lieka atviras, bet viešojoje erdvėje pasirodantys pareiškimai, kad Astravo AE klausimu nebūta užsienio politikos – klaidingi.

Autorius yra Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros doktorantas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Astravo atominė elektrinė – daug klaustukų, mažai atsakymų
  2. Seimo Pirmininkas: Vienas svarbiausių klausimų su Baltarusija – Astravo atominė elektrinė
  3. R.Garuolis. Atominė elektrinė ir (ar) energetinė nepriklausomybė (video)
  4. Lietuvos URM Baltarusijai įteikę notą dėl nelaimės Astravo AE
  5. Lietuvos vyriausybė raginama imtis priemonių, kad Astravo AE statybos būtų sustabdytos
  6. Astravo AE – Lietuvos ir Baltarusijos požiūrių sankirtoje
  7. ES komisaras palaiko Lietuvos poziciją dėl Astravo atominės jėgainės
  8. A.Ažubalis prašo premjerą paaiškini Lietuvos vyriausybės požiūrį į Astravo AE statybą
  9. Pasirašytas partijų susitarimas dėl šalia Lietuvos sienos statomos Astravo atominės elektrinės
  10. Astravo elektrinėje – griūtis (nuotraukos)
  11. Astravo AE galimas poveikis Vilniaus vandenvietėms
  12. Jokių nuolaidžiavimų dėl Astravo atominės elektrinės
  13. T. Bakučionis. Kaltųjų paieškos atominėje Astravo istorijoje
  14. Europos Parlamentas svarstys Astravo atominės elektrinės saugos klausimą
  15. Z. Vaišvila. Dėl Visagino, Astravo ir Baltijos atominių elektrinių statybų (video)
  16. Dėl nelaimės Astravo AE Lietuva įteikė notą Baltarusijai ir paprašė Briuselio pagalbos
  17. Pirmadienį rengiamas piketas ir parašų rinkimas dėl Astravo AE grėsmės prie Baltarusijos ambasados
  18. M. Kundrotas. Baltokarpatija – ruoštis reikia jau šiandien
  19. Skubi Astravo AE statyba kelia pagrįstų klausimų, teigia URM atstovas
  20. Europos Parlamentas pritarė siūlymui taikyti Baltarusijai ekonominį spaudimą dėl Astravo

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Tomas says:
    5 m. ago

    Reikia pradėti statyti užtvanką ant Neries prie sienos su baltarusija,koil dar ne vėlu.ir pakelti Neries vandenis kad apsemtų reaktorius.Tą jau reikia pradėti nedelsiant. Oficialiai pranešti, kad bus statomi valymo įrengimai radio nuklidams gaudyti.

    Atsakyti
  2. dx says:
    5 m. ago

    O tai ne tie patys žalieji ir pasiekė, kad Astravo AE būtų statoma? Kas ten kėlė mitingus ir su socdemų pagalba organizavo referendumą prieš naujos Ignalinos AE statymą ir nieko nedarė dėl Astravo ir Kaliningrado AE?
    Beje, į Astravo AE atgabentas naujas reaktoriaus korpusas (vietoj įskilusio) irgi apgadintas – bevežant kliudė betoninį stulpą (čia informacija iš baltarusių blogerių).

    Atsakyti
  3. justinas says:
    5 m. ago

    Vienintelis dalykas, ką Lietuva dabar gali padaryti, tai prie Baltarusijos sienos( į Astravo pusę) ir Neries upėje( prie Baltarusijos sienos) pastatyti radiacijos matuoklius, kurie įvykus nelaimei leistų mums greitai reaguoti į įvykius. Tai tiek.

    Atsakyti
  4. šmikis says:
    5 m. ago

    Gerbiamas doktorante. Visakino AE uždarymu jau daugelį metų užsiima rusiško kapitalo įmonė iš Vokietijos. Gal todėl per ketvirtį amžiaus nesugebėjome jos uždaryti? O gal tai tik pinigų įsisavinimo mašina?O gal Visaginas toliau nuo Baltarusijos, negu Astravas nuo Lietuvos? Ir aplamai ar reikia būti doktorantu,kad suprastum jog atominės elektrinės-pavojaus šaltinis. Ir tamsta, užuot nagrinėjęs Vsagino AE žalą Drūkšių ežerui,nagrinėjate Astravo žalą Lietuvos politikai. Ką turi bendro “taikusis atomas” ir Lietuvos “politika”

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42

2022 05 21
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15

2022 05 19
Daniilas Mireškinas | rengėjų nuotr.

Ukrainiečių aktoriaus – Ukrainos fronto linijoje

2022 05 19
Vyriausybė: rusiškų dujų Lietuvoje nebus

Vyriausybė: rusiškų dujų Lietuvoje nebus

2022 05 18
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 17 12:17

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 17 12:17

2022 05 17
urovizijos“ 2022 nugalėtojai „Kalush Orchestra“ iš Ukrainos | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 15 12:12

2022 05 15
Fizikas S. Tamulevičius: „Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja“ | Pixabay nuotr.

Gamtos mokslų ateitis – kaip ugdyti mokinių susidomėjimą, kad netrūktų šios srities žinovų?

2022 05 14
Sveiki atvykę į rusišką pasaulį Mariupolyje | rengėjų nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 13 13:55

2022 05 13
Praeitais metais Lietuva skyrė beveik 50 milijonų eurų besivystančioms šalims

Karo pabėgėlių apgyvendinimui – 500 tūkst. eurų

2022 05 13
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 12 18:15

2022 05 12
Rodyti daugiau

Naujienos

Pristatyta virtuali paroda, skirta tapytojos J. Čeičytės 100 metų sukakčiai
Kultūra

Pristatyta virtuali paroda, skirta tapytojos J. Čeičytės 100 metų sukakčiai

2022 05 22
Vaclovas Mikalionis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Lietuvoje

Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis

2022 05 22
Orkų psichologinio karo šūkis netoli Chersono | rengėjų nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 21 13:35

2022 05 21
Studentai | smm.lt nuotr.
Lietuvoje

Sukčiavimas aukštosiose mokyklose

2022 05 21
Vilniuje nemokamai važinės ir slaugos darbuotojai
Lietuvoje

Vilniuje nemokamai važinės ir slaugos darbuotojai

2022 05 21
Austrijoje vyks ministrų pasitarimas dėl sprendimo ES šalyse nebekeisti sezoninio laiko
Įvairenybės

Geram kepsniui svarbus ir laikas

2022 05 21
Siaurukas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Įvairenybės

Siaurukas kviečia keliauti po Anykščius

2022 05 21
Vaisiai, persikai | pixabay.com nuotr.
Įvairenybės

Vaisiai ir sūris puikiai dera kartu

2022 05 21


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • BUS laikoma... apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Nauja mokykla, bet apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Pilietinis nepaklusnumas apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • NUORODOS apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pristatyta virtuali paroda, skirta tapytojos J. Čeičytės 100 metų sukakčiai
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 21 13:35
  • Sukčiavimas aukštosiose mokyklose

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 606; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 570; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 487; komentarų: 15
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 476; komentarų: 4
  • Antrasis „Eurovizijos“ pusfinalis peržiūrėta: 435; komentarų: 2
  • Sprendžiama dėl Lietuvos rusų dramos teatro pavadinimo peržiūrėta: 401; komentarų: 26

Kiti Straipsniai

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 21
10
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42

Politinis strateginis lygmuo Istorinis balsavimas. Jungtinių Valstijų Senatas patvirtino 40 mlrd. dolerių skubios karinės ir humanitarinės pagalbos Ukrainai paketą. Įstatymo...

Skaityti toliau

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 19
12
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Politinis strateginis lygmuo JAV prezidentas Džo Baidenas pritarė Suomijos ir Švedijos siekiui įstoti į NATO ir garantavo, kad JAV „bendradarbiaus“...

Skaityti toliau

Ukrainiečių aktoriaus – Ukrainos fronto linijoje

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 19
1
Daniilas Mireškinas | rengėjų nuotr.

Žymus ukrainiečių aktorius, kaip ir visa ukrainiečių tauta rodo savo drąsą ir ryžtą kovoje prieš rusų okupantus. Daniilas su Prancūzijos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • BUS laikoma... apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Nauja mokykla, bet apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Pilietinis nepaklusnumas apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • NUORODOS apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Paskutinė diena „Azovstal“ apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42

Kitas straipsnis
Į 2018 m. Lietuvos dainų šventę kviečiama net aštuoniomis kalbomis (video)

Į 2018 m. Lietuvos dainų šventę kviečiama net aštuoniomis kalbomis (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai