Norint išgyvendinti „šunų daugyklas“ labai svarbus besirenkančių gyvūną atsakingumas

Pilietiškos visuomenės ryžtas į kampą įspeisti šunų daugintojus priminė apie svarbą augintinius pirkti iš registruotų veislynų. Tai pabrėžianti Lietuvos kinologų draugijos (LKD) prezidentė Ramunė Kazlauskaitė sako: atsakingi veisėjai gyvūnui skiria daugybę laiko, dėmesio bei rūpesčio, o jo įsigijimas iš legalaus augintojo teikia tiek garantijas, tiek skatina tinkamų auginimo sąlygų užtikrinimą. Tuo metu daugintojai, LKD vadovės nuomone, šunų pardavimą pavertė verslu, nepaisydami šunų gerovės. Todėl pirkėjai, rinkdamiesi gyvūną, tą turėtų daryti atsakingai ir prioritetą skirti ne kainai, o kilmei.

Tai, kad šuo į šeimininkų namus atkeliauja ne iš oficialaus veislyno, o daugintojo rankų, lemia keletas priežasčių: noras kuo greičiau turėti gyvūną, emocijos jį pamačius daugykloje ir bene svarbiausia – keliskart žemesnė kaina.

„Daugyklose įprasta veisti daug ir greitai. Gyvūnai auga neprižiūrėti, nes daugintojams nerūpi nei šunų higiena, nei sveikata. Daugybė naujų šeimininkų, pirkdami gyvūną, augantį be jokio dėmesio, net nenumano, kokioje aplinkoje jis atsirado, o jei ir žino, jaučiasi atlikę gerą darbą ar netgi pastarąjį išgelbėję. Tačiau yra priešingai: nors galima sutikti, kad šuo iš daugyklos yra išvaduojamas, paklausa skatina pasiūlą. Kiekvienas nupirktas gyvūnas yra dar vienas įrodymas neatsakingam ir nelegaliam daugintojui, jog stengtis dėl geresnių sąlygų gyvūnams neverta“, – apie daugyklų problematiką kalba LKD prezidentė R. Kazlauskaitė.

Savo ruožtu registruotuose veislynuose, pasak pašnekovės, padėtis visiškai priešinga. Iš tokios vietos įsigijęs šunį šeimininkas gali būti garantuotas, jog pirkimą patvirtins sutartys, veisėjas prireikus suteiks naudingų patarimų bei patars sveikatos ar priežiūros klausimais. Be to, gyvūnas, iki atkeliaudamas į namus, augs empatiško ir supratingo specialisto rankose.

„Legalus ir oficialus veisėjas rūpinasi šunų gerove, auginimui skiria savo laiką, kaupia patirtį. Jis stengiasi, kad gyvūnas turėtų geriausias sąlygas augti. Rinkdamasis veislinį šunį su kilmės dokumentais, būsimasis šeimininkas gali būti tikras ne tik dėl geros jo fizinės bei emocinės būklės, bet ir dėl fakto, jog įsigyja gyvūną, atitinkantį veislės standartą. Ypač svarbu ir tai, kad šitaip elgdamasis, būsimasis gyvūnėlio augintojas neskatina nelegalaus daugyklų verslo“, – tikina kinologė.

O kas vyksta „šunų daugyklose“ dar kartą įrodė Kauno rajone atlikta patikra.

Praėjusio penktadienio naktį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Kauno rajone atliktos patikros metu išgelbėjo 81-ą siaubingomis sąlygomis laikytą šunį. Patikros metu nustatyta, kad šunų nepriežiūra akivaizdžiai neatitinka gyvūnų gerovės reikalavimų, dėl ko dauguma šunų patyrė odos, ausų, dantų, pėdų pažeidimus ir gyveno nuolatinėje kančioje.

Visus išgelbėtus šunis apžiūrėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos fakulteto Dr. L. Kriaučeliūno smulkių gyvūnų klinikos specialistai, jiems suteikta reikiama pagalba. Klinikos vadovės doc. Birutės Karvelienės teigimu, išgelbėtų gyvūnų sveikata, psichinė būklė, elgsena yra neabejotinai sutrikusi. „Gyvūnai sulysę, apnikti endo ir ektoparazitų, baikštūs, nežino, kas yra eilinis pasivaikščiojimas lauke ir gamtinių reikalų atlikimas. Šiuo metu stebime paraudusias edemiškas pėdas, peraugusius nagus. Šie pažeidimai sukelia judėjimo pokyčius. Taip pat matomi seni randai: labai tikėtina, kad šie gyvūnai buvo kankinami“, – tvirtino gyvūnų klinikos vadovė.