Šiandien Baltarusija tapo geopolitinių interesų susikirtimo tašku Europoje. Šio iššūkio akivaizdoje Lietuva imasi lyderio vaidmens. Bet ar mums pavyks išjudinti nusistovėjusius politinių interesų polius, jei mūsų užsienio politikos strategai pradeda tūpčioti kelio pradžioje?
Pirmieji pasaulyje paskelbėme Aleksandrą Lukašenką apsišaukėliu. Ir tai padarėme neeiliniame Seimo posėdyje, kuris daugiau priminė iškilmingą renginį pagal iš anksto numatytą scenarijų, o ne atsakingą parlamento darbą. Žinoma, šios iškilmės būtų praėję daug sklandžiau, jei ne keletas „išsišokėlių“.
Seimo narys A. Sysas bandė kelis kartus siūlyti rezoliucijoje išreikšti paramą kaimyninės valstybės profsąjungoms, nuo kurių savitarpio bendrumo priklauso streikuojančių likimai, bet liko neišgirstas.
Mes su Vytautu Baku, reaguodami į posėdžio metu Baltarusijos opozicijos ir pilietinės visuomenės atstovų prašymą palaikyti jų siekį patraukti atsakomybėn A. Lukašenką, raginome į rezoliucijos tekstą įtraukti siūlymą Europos vadovų tarybai ne tik svarstyti padėtį Baltarusijoje ir apsispręsti taikyti embargą atominės elektrinės Astrave gaminamai elektrai, bet ir pradėti diktatoriui ir jo klikai nepriklausomą tarptautinį tyrimą dėl įvykdytų nusikaltimų prieš baltarusių tautą. Tačiau mūsų sumanymai greitai buvo nugesinti.
Kai kas šį mūsų siūlymą įvertino kaip akibrokštą, galintį… suerzinti Europos vadovų tarybos galinguosius.
Taigi patys rezoliucijos įžangoje nurodę, kad „prasidėję taikūs Baltarusijos gyventojų protestai buvo pradėti malšinant žiaurią jėgą, dėl kurios tūkstančiai protestuotojų buvo suimti, sužeisti, yra žuvusių“, patys pristigome drąsos Europos Sąjungos valstybių vadovams užsiminti apie diktatoriaus ir jo bendrininkų galimą baudžiamąjį persekiojimą.
Ar tai ir yra mūsų politinės lyderystės išraiška?!
Akivaizdu – tokie mūsų tūpčiojimai naudingi tik tiems, kurie nenori aštrinti nesutarimo su A. Lukašenka ir vengia priešpriešos su V. Putinu.
Tad nereikia stebėtis, kad Europos vadovų taryba, vieningai pripažinusi įvykusius Baltarusijos prezidento rinkimus neteisėtais, asmenines baudas A. Lukašenkos bendrininkams įvesti pažadėjo tik po gero mėnesio, patį diktatorių palikdami ramybėje. O apie Astravo atominės elektrinės problemą išvis neišgirdome nieko naujo, nors taip stengėmės ją įsprausti į suklastotų rinkimų temą.
Negi mūsų užsienio politikos vedliai nesuvokia – jei mes dabar nepadėsime prieš diktatūrą sukilusiems baltarusiams skatinti tarptautinį A. Lukašenkos padarytų nusikaltimų vertinimą, tai mes ne tik nuvilsime opoziciją, bet ir pasmerksime ją naujoms aukoms ir susitaikėliškam pralaimėjimui?
Be abejo mūsų tvirtas nusistatymas šiuo klausimu būtų neparankus ne tik V. Putinui ir A. Lukašenkai, bet ir Vakarų pasaulio galingiesiems – jie negalėtų lengvai nusiplauti rankų nuo atsakomybės už pralietą nekaltųjų kraują ir likti tik stebėtojais.
Bet jei mes bijome, jog mūsų kategoriškumas mums pakenks, tai kodėl taip skubėjome, apimti rinkimų karštligės, aplenkti visus A. Lukašenką paskelbdami apsišaukėliu?
Tai gal tuomet esantys valdžioje nebeapsimetinėkime „lyderiais“, nes kol kas mūsų „diplomatiniai“ tūpčiojimai ne atitolina, o priartina Baltarusiją prie Putino, kuris jau dabar pradėjo savo žaidimus su opozicija.
Ir būtų labai apmaudu jei Lietuvos žmonių palaikymo renginiai nueitų perniek.
straipsnio autorius visiškai teisus: už tokius diktatoriaus žvėriškumus teisti jį reikia. Pociūno žuvimą prisiminti reikia. Beleckio išdavimą prisiminti reikia. Kai prisimeni, supranti, kiek Lietuva dviveidė. Ir dabar – išgaus ką Vilniuje iš Cichanouskos ir parduos atgal diktatoriui.
„Kai prisimeni, supranti, kiek Lietuva dviveidė“ – įvairiaus plauko politikieriai ir politikierės dar ne Lietuva.
Nepavyko. Kurstytojams teks atsakyti. Sutinki Urbšy?
Baigsit iškraipyti tos moteriškės vardą? Pasižiūrėkit jos interviu. Ji prisistato SVETLANA TICHANOVSKAJA.
Nebent ji ir jos vyras rusų tautybės.
Baltarusiai jos pavardę (ir kitas su tokia priesaga) taria baltarusiškai, ne rusiškai. Jie turi SAVO gramatiką.
Visą laiką rašėme Aleksandras, Svetlana, dabar staiga – Aliaksandras, Sviatlana. Kur pasiskaityti laisvoje ir nepriklausomoje žiniasklaidoje apie visų kandidatų rinkimines programas, politines pažiūras? Įskaitant p.Svetlanos vyro?
Būtent – BY gyventojai labai intensyviai rusinti – įskaitant ir asmenvardžius. Jie ir kolonizuoti stipriau, negu mes. Gatvėse sovietmečiu nedažnai išgirsdavai gudiškai – aplink vien rusiškai šnekėta. Tačiau ir anais laikais girdėjau jų jaunus vyrus su pasididžiavimu kalbant, jog jie – ne rusai; o baltais, esą, todėl vadinami, nes jų kraujas nesumaišytas, kaip rusų, su Čingis chano palikuonių krauju, nes jie jo karių neįsileidę, o pas rusus anas giliai įėjęs.
Palyginkime BY kalbinę situaciją su kitų tautų, taip pat ir su mūsų, aisčių: juk nešaus niekam į galvą latvius versti savo žodžius tarti lietuviškai, arba lietuvius – latviškai? Arba olandus savo garsus vokiškai tarti? Tai kodėl turėtume iš įpročio ir gudus, ir jų vardus rusinti? Kai bet kurios kitos pasaulio šalies vardą girdime, kuris labai panašus į mums įprastesnį prancūzišką ar kt. vardą, ar šauna į galvą tokia mintis ir to žmogaus vardą ,,suprancūzinti” ? Tai netaisykime ir BY vardų. Esu girdėjus juos tariant Liaksandr. Tai ar turėčiau jam būtinai iš priekio A raidę ,,įkinkyti”, nes mes Aleksandras tariame? Tegu jie tobulina ir tvarko savo kalbą patys, o man tikrai liežuvis nenulūš, kai pakartosiu, kaip jie taria.
Ar kas dar išdrįs ginčytis su Žemyna? Jei taip . Laukiu nesulaukiu.
Aš nežinau kuo mes galime padėti Baltos Rusios “opozicijai”. Dainomis, susikibusiu lietuvių grandinėmis , visuotiniu diktatoriaus pasmerkimu , jei taip ir tiek – darom. Gudai taikiomis eitynėmis ir dainomis savo revoliucijos ne iškovos, o pralaimės. Kietas ir žiaurus patvaldys turi visus įrankius sunaikinti nepatenkintuosius ir jis tą daro. Suiminės, kankins, žudys . Putinas , nors ir gyvuliškai, nekęsdamas Lukašenkos, jį saugos ir parems. Maskvai tai paranku. Noras atkurti “cccp” 2 – 0 niekur neišnyko.
Prisiminiau Muravjovo koriko laikus. Ana pusė daug per šį laiką pažengė, reikalus tvarkydama. Sukūrė galingą įrankį – NKVD, vėliau KGB. Mūsų prezidentą Antaną Smetoną tie pasivijo ir sunaikino JAV. Su kandidatu į prezidentus Lozoraičiu pavyko susidoroti čia pat, Vilniuje. Prisiminkite Ukrainos prezidento Juščenkos apnuodijimą. Kaip į stebuklą galime žiūrėti į tai, kad moteris iš opozicijos, laimėjusi Baltarusijos prezidento rinkimus, buvo atvežta į Vilnių. Stebuklas laikinai?
Alkas. Lt tai delfio brolis. Sveikinu!
Dėl gudų kalbos – tai Žemyna viską teisingai išaiškino. Ačiū. Pridėčiau kad priesagą -ov, jie taria -au, -ou paveikti Baltų kalbų, garsas DZ taip pat iš jotvingių palikimo.
Reikia juos palaikyti, nes tik kalba ir baltiškumo palaikymas juos atkratys nuo rusų ir lenkų. Tai jų tapatybės ir naujos arba labai senos iki bizantiškos krikščionybės vyksta formavimasis – atbunda aisčių sąmonė. Aišku slavai visaip tam trukdys. Tačiau reikia, kad jie nenutiltų iki mūsų rinkimų ir JAV prezidento rinkimų ir tikiuosi bei palaikau D. Trampą, nes jau kyla naujas Baubas Čingis Chano keliais.
Bando mums įpiršti dabar visokių nuomonių. Girdėjau, kad baltarusių opozicija – tai Sorošo planas už pinigus vykdomas. Masinis išėjimas į gatves – tai Sorošo pinigai. O kas atvežė S.Cichanouską. iki Lietuvos pasienio? O gal tai bendras projektas su kažkuo kitu? Kai bandau aprėpti visus faktus (, apie Lietuvą žinau daugiau) – opozicionieriaus Beleckio išdavimą, omon’o siautėjimą Kaune Klonio gatvėje, absurdo bylas Deimantės seneliams, KTU gimnazijos direktoriui B. Burgiui, peršasi tokia išvada – mūdų šalis dar nėra nepriklausomas kraštas,, bet rusijos ir baltarusijos kolonija.
Anglų žurnalistės, dirbusios RU 20 m., knyga apie ikiprezidentinį 68 gimtadienį atšventusį VladVladyčių:
Американские вопросы. Россия Путина и его людей
– svoboda.org/a/30856935.html
Apie jo KGBinį darbą Europoje, apie technologijų vagystes bei kontrabandą…
(Tai kas iš ko išmoko: SSSR iš Kinijos ar atvirkščiai?)
Kt. laidoje milijonierius – tos kartos komjaunimo ,,elitą” – Svoboda pavadino 10jo dešimtmečio komjaunimo oligarchais.