Pastaruoju metu kažkaip aptilo kalbos ir diskusijos dėl Lukiškių aikštės. Gal tam įtakos turėjo rinkimai Baltarusijoje, gal artėjantys rinkimai Lietuvoje, bet didžiausia tikimybė, kad šis klausimas prarado svarbą įsigaliojus Seimo priimtam „Lietuvos Respublikos Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymui“. Tačiau įstatymas padėties nepakeitė. Gal ji pasikeistų, jei paaiškėtų, kad smėlis supiltas pažeidžiant įstatymus?
Trumpai tariant, yra įstatymas, yra ir tvarka, tačiau memorialinės aikštės statusas nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. galioja, bet memorialo požymių kaip nebuvo, taip ir neatsirado. Ką tai reiškia? O reiškia, kad minėtame įstatyme nebuvo parašyta, kas, kada, kokiomis lėšomis, kieno rankomis tą memorialumą atstatys.
Vilniaus meras savo reklaminę veiklą įvykdė greitai: sugalvojo, pavedė pavaldžiai įmonei „Grinda“ įrengti paplūdimį ir visą laiką šypsojosi kalbėdamas apie laisvę. Darau, ką noriu: po rinkimų sutvarkysiu ir vėl galėsite džiaugtis memorialu. Buvo skubiai bandyta tai sutramdyti įstatymu. Nieko. Toliau galite skaityti iš pradžių.
Tiesa, ministras pirmininkas klausimui spręsti, o gal jausmams nuraminti, 2020 m. liepos 30 d. potvarkiu Nr. 109 sudarė darbo grupę iš 10 labai atsakingų asmenų, pavedė iki rugsėjo 18 d. Vyriausybei pateikti pasiūlymus dėl anksčiau minėto įstatymo įgyvendinimo. Kitaip kalbant, įstatymas yra, tik niekas nežino kaip jį įgyvendinti, o darbo grupės tokių neišsprendžiamų klausimų sprendimui matomai yra pats patikimiausias sprendėjais.
Natūraliai kyla klausimas – ką čia siūlyti iki rugsėjo galo? Kiek dar laiko užims šio pasiūlymo svarstymas Ministrų Taryboje, pavedimų išdalinimas ir sprendimo įgyvendinimas?
Ar jau atvirai nesijuoks visa mero komanda su meru iš mūsų valdžios vyrų bei moterų ir, mano manymu, likus savaitei iki spalio 11 d. Seimo rinkimų, surengę talką, pavadinę „Mes mylime visišką laisvę“, išveš smėliuką ir iškuops aikštę? Gal tai ir yra toks sumanymas. Mes dėkosime ir, aišku, eisime už juos balsuoti. Kokie šaunuoliai.
Žinokite, visiškai laisvai parijai jokie memorialai ar moralinės normos, istorinė ar dar kažkokia atmintis neegzistuoja. Juk jie visiškai laisvi. Bet dar be anarchijos požymių. Tokia tikrovė. Ar yra alternatyvų?
Yra. Mano manymu (gal aš ir klystu) šis klausimas turėtų būti išspręstas be darbo grupių ir labai greitai – taip, kaip mus įpareigoja elgtis Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, pastebėjus savavališkos statybos požymius. Atitinkamai skubiai imantis priemonių šiai padėčiai pašalinti.
Nesąmonė? Gal aš klystu? Atsakau. Kodėl taip staigiai įsigaliojus įstatymui iš aikštės dingo didelis ekranas? Juk tokio laikino inžinerinio statinio pastatymui reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (SLD). „Telia“ įmonės teisininkai tai suprato greitai. Sakysite, vėl nesąmonė? Ne. Atsiminkite, kad Lukiškių aikštė yra kultūros paveldo teritorija, o tokio statuso teritorijoje bet kokiam inžineriniam statiniui ar pastatui reikia SLD.
Toliau. Šiuos SLD išduoda savivaldybė. Kyla natūralus klausimas – ar savivaldybės klerkai yra išdavę SLD smėlio aikštynui, lauko tinklinio aikštynui įrengti? O gal jo nereikia? Klausimas merui ir jo besišypsančiai komandai. O gal jie pažeidžia ne Lukiškių aikštės įstatymą bet LR Statybos įstatymą, vykdydami statybos darbus be leidimo? Tai, atleiskite, jau negerai.
Pats smėliu klotas plotas su šaligatvio borteliais, apšvietimu, laikinais statiniais persirengimui, laikantis straipsnio „Statinių klasifikavimas“ septintojo skirsnio nuostatų yra priskiriami „kitiems inžineriniams statiniams“.
Galite sakyti, kad straipsnis reiškia visiškai ne tokias nuostatas. Galbūt, bet aš skaitau taip, kaip parašyta, o ne taip, kaip aš norėčiau. Laisvas teisės aktų traktavimas (kaip noriu) tapo mūsų gyvenimo ir verslo dalimi. Šių laikų teisininkų vaizduotė nebeturi ribų.
Jei leidimas nėra išduotas, tai būtų galimai didžiausia gėda institucijai, nes įstatymų būtina laikytis visiems, ypač tiems, kurie iš kitų to reikalauja.
Tai štai ir išeitis. Valstybinė statybos ir planavimo inspekcija turėtų surašyti savavališkos statybos aktą bei numatyti baudas nelegaliam statytojui. O, kad klausimas būtų išspręstas kuo greičiau, kultūros ministras turi pavesti kokiai nors įmonei sutvarkyti teritoriją, išvežti ir susandėliuoti darbo įrankius bei savivaldybei pateikti sąskaitą už savavališkos statybos naikinimo išlaidas.
Taip ir yra: pašurmuliuojame ir aprimstame, nes pats tas šiandieninis gyvenimas labai keistas. Bet neturėtume nutilti ir aprimti, nutautėję šimašiai to tik ir laukia. Aikštė turi būti išvalyta nuo smėlio ir nuogalių, joje turi įsivyrauti pagarba tautos istorijai. Tik mankurtai negerbia savo praeities ir tradicijų. Daug pasaulyje netikusių miesto meru, gaila – netikėlį merą turi ir Vilnius.
Tegul šimašius savo šiukšles išsiveža iš Lukiškių aikštės…
Negali žmogus – kaip visada, kai prisidirba, išnyksta atostogauti arba laisvų dienų pasiima.
Gal patarėjai nepataria skirti atostogas aktyviam poilsiui? – Paimi kibirėlį, kastuvėlį, pripili smėlio ir neši lauk iš aikštės. Per dieną galima nemažai išnešti.
Man labai keista, kad tik tada , kai š…. privežė smėlio į aikšte , ištaškė savivaldybės pinigus, visi pamatė. Negi tai padarė per naktį?
Ar mūsų savivaldybėje bei jos įmonėse vien miegeiviai (=nakvišos, lunatikai, somnambulai) dirba? – Susumuokime: juk visos niekšybės krečiamos naktimis, arba, kai visi jau ar dar miega. Negi nėra nė vieno blaivia galva dirbančio?
Bandau viską iš eilės. Taigi. Mergaitė Armonaitė yra Šimošiuko draugė. Ką siūlo mergaitė, smagintis su žolyte. Dūmas kyla, protas temsta. Išvada ; draugų “liber alų ” sprendimai “svaigulingame pakilime”. Pagalvojau ir nenorėdamas nemalonumo,- gal klystu.
Jei gyventume teisinėje valstybėje, tokio straipsnio nereikėtų. Todėl šie teisiškai pagrįsti pasiūlymai liks tik pasiūlymais.
R.Šimašiaus atgaila
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/rsimasiaus_atgaila/
Taip paprasta ir aišku. Henrikui Žukauskui. Ir visiems kurie perskaitė straipsnį. O premjerui ir visai jo xebrai?