Pastaraisiais metais klimato kaita pasaulyje pripažįstama kaip viena iš didžiausių ypač svarbių aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių grėsmių. Didėjantis žemdirbystės intensyvumas – vienas iš veiksnių, sukeliančių neigiamus klimato kaitos pokyčius. Todėl siekiant išvengti negatyvių intensyvaus ūkininkavimo padarinių, siūlomi įvairūs tausojančiosios žemdirbystės variantai, dalinai pakeičiant sintetines trąšas ar chemines augalų apsaugos priemones keičiant biologinėmis.
Spartus žemės ūkio veiklos intensyvumo augimas, kuris susijęs su dirvožemio sudėties ir galimybių pokyčiais, sukelia biologinės įvairovės struktūros ir rūšių skaičiaus svyravimus. Dirvožemio pokyčiai mažina auginamų augalų derlingumą, prastina gamybos kokybę, didina aplinkos užterštumą.
Dirvožemio išsaugojimas ir būklės pagerinimas yra ES agrarinės aplinkosaugos politikos prioritetas. Tačiau dirvožemio kokybės išsaugojimas ar pagerinimas – vienas sunkiausių uždavinių žemės ūkyje.
Tai apima organinių medžiagų išsaugojimo dirvožemyje, fizikinių savybių, mikrobiologinio aktyvumo, atsparumo erozijai, dirvožemio oro bei drėgmės režimų, o taip pat užteršimo sunkiaisiais metalais problemas.
Dėmesio centre – bioaktyvios trąšos
Kaip alternatyva įvairioms cheminėms priemonėms patariami biologiniai preparatai, kurie būtų gaunami kaip gyvų mikroorganizmų gaminiai. Tikėtina, kad tai ilgainiui sumažintų netinkamo ūkininkavimo žalos padarinius.
Siekiant agrarinės aplinkosaugos problemų sprendimo, laikantis veiksmingo išteklių naudojimo (žiedinės ekonomikos) strateginių principų vis svarbesniu uždaviniu tampa naujoviškų augalų maisto medžiagų pakartotinio panaudojimo technologijų diegimas, biotrąšų naudojimas ir tręšimo technologijų veiksmingumo didinimas.
Vykdant mokslinius tyrimus ir plečiant naujų trąšų pasirinkimą visame pasaulyje didesnio dėmesio sulaukia darbai, susieti su aplinkai draugiškomis bioaktyviomis trąšomis, kurios ne tik turi pagrindinių augalams būtinų maisto elementų, bet ir yra praturtinti mikroelementais bei kitomis augimą ar maisto medžiagų pasisavinimą skatinančiomis medžiagomis.
Jungtinių tautų ir Pasaulinės biologinių preparatų organizacijos duomenimis, tokių biologiniais priedais praturtintų trąšų ir pačių biologinių preparatų gamyba iki 2026 metų turėtų padidėti dvigubai.
Didėja susidomėjimas mikrodumblių panaudojimu
Tręšimo poveikis priklauso ne tik nuo trąšų savybių – maisto medžiagų kiekio, jų santykio, fizikinių cheminių rodiklių, bet ir nuo to, kiek augalai pasisavina trąšų per augimo laikotarpį. Yra žinoma, kad apie 30-40 proc. trąšų prarandama dėl dirvos struktūros ir meteorologinių bei klimatinių sąlygų. Iš dirvos išplaunamos trąšos teršia aplinką, sukelia nemažai ekologinių problemų.
Pagrindiniai elementai, reikalingi augalams – azotas, fosforas ir kalis. Nemaži jų kiekiai dėl greito trąšų tirpimo ir nesubalansuoto naudojimo patenka į gruntinius vandenis.
Azoto ir fosforo junginių, kurie sukelia eutrofikaciją, gausu įvairiose nuotekose ir substratuose, gaunamuose biodujų gamyboje. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad mikrobiologiniai gaminiai ne tik paspartina augalų šaknų vystymąsi ir maisto medžiagų pasisavinimą, bet mažina dujinių išlakų išsiskyrimą iš koncentruotų azoto trąšų.
Analizuojant mikroorganizmų įtaką augalams dažniausiai tyrinėjamos įvairios bakterijos (Azotobacter chroococcum, Azospirillum Lipoferum Bacilusmegatterium), tuo tarpu mikrodumblių panaudojimas trąšoms gaminti tyrinėjamas mažai, nors kaip bioaktyvios medžiagos, darančios poveikį augalams, jie yra žinomi ir naudojami.
Yra žinoma, kad mikrodumbliai šalina azoto ir fosforo junginius, juos panaudodami biomasės kaupimui. Pastaruoju metu didėja susidomėjimas mikrodumblių panaudojimu įvairiems žmonijos poreikiams tenkinti.
Greta mikrodumblių panaudojimo biodyzelinui, kosmetikos ir farmacijos priemonėms, maisto papildams gaminti, tikslinga juos būtų naudoti sudėtinėms specialiosioms bioaktyvioms trąšoms gaminti.
Mikrodumblių biomasė – biotrąšų gamybai
KTU CTF Fizikinės ir neorganinės chemijos katedros bei VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos cheminių ir biocheminių tyrimų laboratorijos mokslininkės vykdo projektą, kurio metu numatoma ištirti galimybes būtent mikrodumblių biomasę panaudoti reguliuojamo veikimo biotrąšų gamybai.
Mokslinėje literatūroje yra duomenų apie trąšoms naudojamą sausą jūros makrodumblių biomasę, kurios džiovinimas reikalauja didelių energijos sąnaudų. Vykdant projektą numatoma tirti mikrodumblių suspensijos panaudojimą, išvengiant papildomų sąnaudų džiovinant, ir taip užtikrinti energetinių sąnaudų sumažinimą. Tai leistų sukurti aplinką tausojančias biotrąšas ir tikslingai panaudoti mikrodumbliuose esančias augalų maisto medžiagas, kurios būtų veiksmingas pasirinkimas, leidžianti pakeisti tradicines chemines žaliavas.
Išsprendus projekte iškeltus uždavinius būtų sukurtos naujos mikrodumbliais praturtintos biotrąšos, kurios pasižymėtų ekosistemų (vandens telkinių ir dirvožemio) tvarumą skatinančiomis savybėmis nualintos dirvos atnaujinimas, cheminių medžiagų išsiplovimo į gruntinius vandenis ir azoto oksidų emisijos į orą mažinimu.
Prisideda prie klimato atšilimo mažinimo
Mokslinėje literatūroje teigiama, kad mikrodumbliuose yra pagrindinių augalų maisto medžiagų, įvairių mikroelementų, baltymų, angliavandenių, proteinų, vitaminų, priešgrybinių medžiagų bei biologiškai aktyvių medžiagų (bioaktyvių augimo stimuliatorių, amino rūgščių), skatinančių pilnavertį augalų aprūpinimą maisto medžiagomis per visą jų vegetacijos laikotarpį.
Mikrodumbliai patrauklūs tuo, kad jų auginimui nereikalingi žemės ūkio paskirties plotai, biomasės kaupimui jie naudoja anglies dvideginį, azoto ir fosforo junginius, yra draugiški aplinkai ir jų naudojimas leidžia sukurti uždarą ciklą. Esant šviesos šaltiniui dumbliai fotosintezės metu naudoja neorganinę anglį (fotosintetiškai fiksuoja anglies dioksidą) savo ląstelių gamybai. Anglies dioksidas šiuo atveju biomasės gamybos eigoje vaidina itin svarbų vaidmenį, nes didžiausią mikrodumblių ląstelių dalį (45-50 proc. sausos masės) sudaro anglis.
Dumblių gebėjimas paversti anglies dioksidą į biomasę fotosintezės prisideda prie klimato atšilimo mažinimo. Tai labai svarbu aplinkosauginiu bei tvariosios bioekonomikos požiūriu. Auginamų nuotekose ar atliekose mikrodumblių biomasės panaudojimas maistui ar kosmetikai neleidžiamas. Tačiau išanalizavus ir įvertinus sudėtį jie gali būti naudojami „žaliosioms“ trąšos gaminti.
Jūroje augančių makrodumblių panaudojimas šiam tikslui yra vykdomas palyginti plačiai. Nustatyta, kad tada augalai greičiau auga, yra sveikesni, geriau toleruoja biotinį ir abiotinį stresą, gryna dumblių biomasė pasižymi augalų poreikius atitinkančiu lėtu azoto, fosforo ir kalio atpalaidavimu.
Šiandienos (31 d.) du ,,10-12″ pokalbiai:
pirmas mūsų žiniai
,,JAV dirbantis lietuvių mokslininkas: kodėl vieni vėžio tipai visiškai išgydomi, o kiti reiškia beveik mirties nuosprendį” ,
antras – su VU filosofu Kristupu Saboliumi, nepaprastai įtraukiantis beveik valandos trukmės pokalbis apie dirbtinį protą ir mus.
Juos rasite
– lrt.lt/mediateka/audio/radijo-laidos/10-12-pokalbis bei
– lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it
Čia pirmojo pokalbio tekstą rasite (gal ir antrojo atsiras?)
– lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/1199133/jav-dirbantis-lietuviu-mokslininkas-kodel-vieni-vezio-tipai-visiskai-isgydomi-o-kiti-reiskia-beveik-mirties-nuosprendi
(prieš šį pokalbį autorė žadėjo visą rugpjūtį penktadienio rytais pasakoti apie užsienyje dirbančius LT mokslininkus)
,,Alkui” užduotis: pagrobti Sabolių, apgyvendinti jį čia specialiai jam sukaltame inkilėlyje, ir liepti kasdien po kažką tokio pasakoti… Jo beklausant, mūsų mintys atitrūks nuo politikų nuodijamos kasdienybės, nuo jų be atvangos krečiamų šunybių, ir vėl tapsime svajokliais, kurių kūnai čia, o mintys kažkur TEN, mūsų susikurtoje ATEITYJE, kurią stebuklingą ir pasakišką įsivaizduojame…
(Gilus atodūsis)
Fantastika! Gal prasidės virsmas, gal liausimės elgtis su Žeme kaip buki išnaudotojai.
O kol kas… žiūrim, ką turim.
Aplink mus tiek to, iš ko galime pasigaminti Žemei sveikatos negadinančio maisto (trąšų), o mes (ir profesionalūs atliekų tvarkytojai!) tai tiesiog naikiname. Žinoma, savo virtuvės ,,mokslinių bandymų laboratorijoje”, ko gero, nebent maistinių kandžių galėčiau priauginti, tačiau joje tiek susirenka to, ką tiesiog PRIVALOME grąžinti žemei (kaip tai daro medžiai miške – kad ir numetamų lapų pavidalu), bet to nedarome! Jau gal porą dešimtmečių visur burbu apie tai, kad maisto atliekos neturi būti renkamos sunaikinimui: nesunaudotam maistui turime duoti ANTRĄ gyvenimą – iš atliekų turi būti trąšos gaminamos bei kažkas panašaus į dabar maišais parduodamus įvairius žemių mišinius. Miestas tiek maisto atliekų išmeta, kad iš jų jau seniai galėjome žemę aplink jį RIEBIU juodžemiu paversti.
Kol verčiame viską į konteinerį su užrašu ,,Mišrios atliekos”, savo ,,mokslinių tyrimų laboratorijoje” štai ką sugalvojau: maisto atliekas rūšiuoju ir DŽIOVINU (DĖMESIO – labai pravers tiems, kas moka už išmetamų atliekų svorį – jos tiesiog pūkeliu tampa 🙂 … )
Mintis tokia – visų pirma šios atliekos bus naudingos ten, kur auginame tokius pačius augalus – daržovių lupenos pravers jų lysvėse ir vagose, arbatžolių, vaistažolių, bananų, avokadų – kone visur. Kava – spygliuočiams* (ir dar: kavos tirščiai, paberti aplink augalą ar jų grupę veiks kaip apsauginė tvora, per kurią sraigės nelips.) Beje, nedžiovintos atliekos ir sunkios, ir daug vietos užima, ir, jei kam sunku dažnai iki konteinerio lakstyti, kvapą paskleidžia. Išdžiovintos jos kad ir iki kitos ,,piatiletkos” laukti gali… Tik reikia į atskiras dėžutes išberti ir vėdinamame balkone, o žiemą ant radiatorių išdžiovinus ir susmulkinus į atskirus maišelius suberti. Tokius maišelius miestiečiams bus nesunku ir į savo užmiesčio sodą, ir į kapelius nuvežti, ar po daugiabučio langu auginamoms gėlėms, pievelei, medžiams patręšti panaudoti. O ateityje gal bus sugalvota ir kas gudresnio.
O kol kas žiūrėsime, kaip dumbliai susidoros su užduotimi gelbėti, ką dvikojai pridirbo.
——————-
* Tik svarbu į šias nedėti nieko sūdyto, marinuoto ir rauginto…