Briuselyje po penkias paras vykusių diskusijų baigėsi paskutinis derybų dėl ES daugiametės finansinės perspektyvos ir Europos Gaivinimo ir atsparumo fondo, skirto kovai su koronaviruso pandemijos pasekmėmis, etapas.
Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovavęs Lietuvos derybų delegacijai, pažymėjo, jog ES daugiametis biudžetas įgalins įgyvendinti Gerovės valstybės raidos kelią. „Derybose siekiau, kad inovacijų ir žalinimo tikslų įgyvendinimui būtų užtikrintas tinkamas ES finansavimas tiek iš tradicinėmis politikomis vadinamų – sanglaudos ir žemės ūkio politikų – tiek iš naujai kuriamo ES Gaivinimo ir atsparumo instrumento“, – sakė Prezidentas.
Palyginus su praėjusia, šioje finansinėje perspektyvoje 2021-2027 m. Lietuvai pavyko išsiderėti 1,7 mlrd. eurų daugiau, o bendra ES lėšų Lietuvai skiriama suma siekia 14,5 mlrd. eurų. Už kiekvieną įmokėtą eurą į ES biudžetą Lietuvai sugrįš 4 EUR ES paramos. „Tai yra unikali galimybė Lietuvai investuoti lėšas į valstybės modernizaciją ir mūsų visų ateitį, – sakė Prezidentas.
Derybose dėl ES Daugiametės finansinės perspektyvos Lietuva pagrindinį dėmesį skyrė Sanglaudos ir žemės ūkio politikos finansavimui. Sanglaudos politikos įgyvendinimui Lietuvai skirta 6,2 mlrd. eurų. „Ypač svarbu pažymėti, kad atsižvelgta į mūsų nuosekliai keltą klausimą dėl Lietuvos gyventojų skaičiaus sumažėjimo įtakos šalies ekonomikos raidai“, – sakė Prezidentas.
Žemės ūkio finansavimui bus skirta iš viso 5 mlrd. Eurų. Prezidentas pabrėžė, kad gera žinia yra tai, kad palyginus su ankstesne finansine perspektyva, skirta daugiau kaip 400 mln. eurų tiesioginėms išmokoms. Tai leis sparčiau užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas Lietuvos ūkininkams ES vidaus rinkoje.
ES skyrė 490 mln. eurų Ignalinos AE uždarymo projektui, o Kaliningrado specialiosios tranzito schemos įgyvendinimui – 189 mln. eurų finansavimą.
Šalies vadovas pabrėžė, jog ES biudžete Rail Baltica vystymui skirta papildoma 1,4 mlrd. EUR suma. Lietuvos pastangomis išlaikytas dėmesys kariniam mobilumui, kuriam skirtas 1,5 mlrd. EUR finansavimas.
Lietuvos Prezidentas pasakė, kad ES šalių narių vadovai sutarė dėl vieningo ES atsako į pandemijos sukeltą sveikatos, socialinę bei ekonomikos krizę. Šiam tikslui kuriamas ES Gaivinimo ir atsparumo fondas, kuriame Lietuvai skirta 2,4 mlrd. eurų. Šios lėšos bus naudojamos ekonomikos atsigavimui, struktūrinių reformų įgyvendinimui, inovacijoms, skaitmeninimui, žalios Lietuvos kursui. Kovai su klimato kaita iš Teisingo perėjimo fondo numatyta 243 milijonų Eurų tiems regionams, kurie susidurs su didžiausiais šioje srityje iššūkiais.
Šalies vadovas pažymėjo, kad prireikus Lietuva taip pat galėtų pasiskolinti iš Gaivinimo ir atsparumo fondo iki 6,8 proc. nuo Lietuvos BNP arba 3 mlrd. EUR reformoms įgyvendinti.
Prezidentas teigė, kad pasibaigus deryboms laukia naujas svarbus etapas – ES lėšų skaidrus ir efektyvus investavimas, kuris kurtų aukštesnę pridėtinę vertę Lietuvos žmonėms.
Susiję straipsniai:
- Derybose dėl daugiamečio ES biudžeto Lietuva laikosi tvirtos nuomonės
- Prezidentas laikosi nuostatos, kad Lietuva tikisi teisingo ES daugiamečio biudžeto
- Po 18 valandų derybų Briuselyje susitarta dėl kitų metų ES biudžeto
- Briuselyje pradedami naujojo daugiamečio Europos Sąjungos biudžeto svarstymai
- Prieš derybas dėl ES biudžeto Prezidentas susitiko su Šiaurės ir Baltijos šalių vadovais
- Pandemijos padariniams įveikti reikės didesnio ES biudžeto, sako prezidentas
- D. Grybauskaitė: Baltijos šalių ūkininkai neturi būti diskriminuojami
- Finansų ministras Briuselyje žada derėtis dėl ES daugiametės finansinės programos
- Prezidentas susitiks su Europos Vadovų Tarybos pirmininku
- Prezidentas vyksta į Briuselį nusiteikęs rimtoms deryboms
- Susitarti dėl ES finansinės programos reikės daugiau laiko, sako Prezidentas
- D.Grybauskaitė: ES biudžetas turi atitikti visų ES šalių interesus (video)
- Lietuvos prezidentas įsipareigojo didinti lėšas šalies gynybai
Dėl “Rail Baltica” pirmoje eilėje yra būtina Baltijos šalims susijungti savo sostines 250 km/val greičio linija, vedant ją nuo Panevėžio į Vilnių tiesiai , o ne per Kauną. Esant šiai linijai turizmas suklestėtų šimteropai. Į Kauną nuo Panevėžio yra tikslinga europinė vėžė tik kroviniams, kaip yra padaryta nuo Kauno iki Lenkijos sienos.
Keleivine linija, eisenti iš Vilniaus per Balstogę į Vakarus, įsirengtina paskutiniame etape, kai Lenkija apsipręs dėl jos per savo teritoriją.
Iš praeito laikotarpio lėšų į “Rail Baltica” vėžę nuo Kauno iki Lenkijos sienos Kauno mandrumui tenkinti sukišta 365 mln., taigi, kad neatsitiktų taip daugiau, būtina imtis pirmiausiai sujungti Baltijos šalių sostines.
Dėl dubliuojančio ryšio su Kaunu (arba, kiek įmanoma trumpiausio): reikia turėti galvoje tai, kad Vilniaus apskritis, kaip ir pajūris, yra vienos iš kaimynių pirmo puolimo taikiniai. Todėl tiesioginis ryšys su Kaunu gali gelbėti visą likusią LT dalį (jeigu „koridorius” leis).
Bobiškos Kauno politikų pasakėlės, savanaudiški išmislai ir tiek… . Šiuolaikinės ginkluotės sąlygomis prasidėjus karui geležinkeliai neturi jokios strateginės reikšmės. Jie yra pirmo puolimo taikiniai.
Geležinkeliai reikalingi iki karo, taigi jie turi eiti taip, kad būtų pigiausia juos turėti, kad jie neštų kuo didesnę ekonominę naudą. Nepūstumete arbų su pirmo puolimo taikiniais. Savieigė technika yra strategija.