Lietuvoje mažėja gyventojų, mažėja jaunimo ir studentų. Vyriausybė laikosi požiūrio, kad sprendžiant demografines problemas, aukštųjų mokyklų skaičių reikia mažinti. Uždaromas Šiaulių universitetas, panaikintas Lietuvos mokytojų ir Aleksandro Stulginskio universitetai. Bet šitoje politikoje yra išimtis. Buvęs policijos pareigūnas Saulius Skvernelis rūpinasi įsteigti naują aukštąją mokyklą – Viešojo saugumo kolegiją, kuri rengtų policininkus.
Demokratinio pasaulio patirtis kitokia
Šiuo metu policininkus rengia Lietuvos policijos mokykla, o universitetinį išsilavinimą pareigūnai gali įgyti Mykolo Romerio universitete. Vyriausybė nori iš šitos grandinės išstumti Mykolo Romerio universitetą, o aukštąjį išsilavinimą teikti statutiniais pagrindais sutvertoje naujoje Viešojo saugumo kolegijoje.
Naujoji kolegija būtų ne atviras universitetas su plačiu išsilavinimu kaip yra dabar, bet statutiniais pagrindais rengiama institucija, panaši į Karo akademiją.
Lietuva turi prastą patirtį su sovietine milicija. Žinybinės aukštosios mokyklos XX amžiuje buvo žinomas uždaros sistemos reiškinys. Uždarumas slypėjo studijų programose, dėstytojų bei studentų aprūpinime bei pačioje milicijos kaip institucijos koncepcijoje. Milicija buvo represinė struktūra, kurioje dirbo ištikimi sistemai pareigūnai. Toks uždarumas prieštaravo demokratiško pasaulio vertybėms atvirumui, konkurencingumui, laisvumui, o atkūrus Lietuvos nepriklausomybę – policijos ir visuomenės suartėjimui.
Demokratijose aukštųjų mokyklų veikla yra grindžiama autonomija ir akademine laisve. Studentai turi įgyti platų požiūrį. Geriausia suspėti sudalyvauti mainų programoje užsienio aukštojoje mokykloje ir susipažinti su įvairiais dalykais bei požiūriais. Studentai ne visada žino kokį norės dirbti darbą po studijų, o neretai nori pakeisti profesiją ir juk visai nesunku padirbus keletą metų vienoje srityje, viską pakeisti ir pereiti kitur. Naujosios policijos mokyklos žinybiškumas, priklausymas Vidaus reikalų sistemai, yra autonomijos atsisakymas ir grįžimas atgal.
Naujos darbo vietos
Vidaus reikalų ministrė jau žada, kad naujoje kolegijoje dar šiemet pradės mokytis 200 kursantų. Iškart kyla klausimas, iš kur atsiras nauji dėstytojai, programos, tarptautiškumas, ryšiai? Ne paslaptis, kad policininkai išeina į atsargą 40–45 metų. O ką tada veikti? Ar nebus naujoji kolegija kaip tik ir tinkama buvusių policininkų naujoms darbo vietoms?
Vyriausybės atstovai aiškina, kad naujosios kolegijos reikia, nes Mykolo Romerio universitetas neteisingai ruošia pareigūnus. Suprantama, kad universitetas suteikia išsilavinimą, o jau paskui pats absolventas nuspęs ar jis bus policininkas, ar verslininkas, ar politikas ar dar kas nors. Ministerija gi nori, kad būtų „gaminami „oficieriai“. Toks „oficierius“ tiesiog privalės tarnauti policijoje, arba turės vėl iš naujo mokytis, nes jo diplomas ir įgytos žinios bus „policinės“. Sistema žmones darys priklausomais, o priklausymas, baimė išeiti, grąžina sistemą į ten, iš kur mes pabėgome.
Jei pažiūrėtume į policijos pasitikėjimo reitingus, tai dabar jie yra aukščiausi per visą Nepriklausomybės laikotarpį, tai kaip čia taip? Visuomenė mano, kad policija dirba vis geriau, pasitikėjimas auga, bet Vyriausybė nori įsikišti ir viską keisti?
Vyriausybė deklaravo, kad optimizuoja aukštųjų mokyklų tinklą, bet padarė išimtį. Lietuvoje kuriama nauja uždara pareigūnų gamykla, kurioje labai tikėtina dirbs policijos veteranai. Kodėl jos reikia, argumentų trūksta, bet tai tikrai galėtų būti darbo vieta buvusiems pareigūnams, net pačiam premjerui Sauliui Skverneliui ar kancleriui Algirdui Stončaičiui. O gal Premjeras vėl sakys, kaip ir keliuko atveju, kad nieko nežinojo apie naujos kolegijos steigimą?
Tuose universitetų jungimuose jokios logikos.
Nesuprantu, kam Šiaulių universitetą reikėjo jungti prie Vilniaus universiteto? Suprantu, kad šalyje universitetų gerokai per daug ir kai kuriuos jų reikia uždaryti. Tad Šaiulių universitetą reikėjo arba uždaryti, arba prijungti prie Šiaulių kolegijos Šiauliuose sukuriant rimtą neuniversitetinę aukštąją mokyklą – Šiaulių kolegiją.
Absurdiškas buvo ir Edukologijos iniversiteto jungimas prie Kauno Vytauto Didžiojo universiteto. Edukologijos universitetą reikėjo tiesio rijungti prie Vilniaus universiteto.
Be to, kam Vilniaus universitetui tas Humanitarinis fakultetas Kaune? Kodėl jo neprijungus prie Vytauto Didžiojo universiteto.
O ir Riomerio universitetas – protingiausia buvo jį prijungti prie Vilniaus universiteto Ūjuk teisininkus ruošia ir VU ir Riomeris, taip pat nemažai besidubliuojančių kitų specialybių).
Butent.
Pakeitus varda ar prie ko nors prijungus tikras universitetinis lygis juk nera pasiekiamas?
Matomai cia velnias slypi skiriamuose piniguose?
Apmaudu kad tokia pasaulyje o ir Lietuvoje reikalinga logopedo – kalbos terapeuto specialybe (placiaja prasme) kaip kad buvo pokaryje isstumta is Kauno i Siaulius taip ir palikta tenai vegetuoti be jokios pazangos nors akivaizdu kad sio Siauliu fakulteto diplomai iki siolei nera niekur Vakaru pasaulyje pripazystami ir norintiems pasiekti daugiau tenka persimokyti is naujo.
Butina is pagrindu perziureti ir modernizuoti pagal britu ar kitu universitetu programas
ir logopedus- kalbos terapeutus ruosti Kaune arba Vilniuje lygiagreciai su medicinos studijomis kadangi pagrindinis tokiu specialistu darbas yra daugumoje sveikatos apsaugos istaigose.
Įleisk prie vairo SUVALKIETĮ IR DAR POLICININKĄ…tuomet tikrai pamatysi visas jo suvalkietiškas savybes pačiomis raiškiausiomis spalvomis: perpildytomis neišpasakyto gobšumo ir savanaudiškumo. Liūdna, bet tai turime… dar liūdniau, kad beišeinantis premjeras labai rūpinasi savo kaip pensininko ateitimi. Jam nerūpi Lietuvos jaunimo debilėjimas, tautos ateitis. Jam svarbiausiai- asfaltuoti keliukai, riebesni kąsniukai sau ir savo sebriukam. Ir -LIŪDNIAUSIA, KAD NETURIME KAM STABDYTI SUVALKIZMĄ LIETUVOS SEIME IR YPAC VYRIAUSYBĖJE,- visur poilicininkai