J. Survilaitė. Kada bus išgirstas mirusios išeivijos balsas?

Lietuvos sovietinės valdžios smerkiama, niekinama ir kolaborantų keikiama Lietuvos išeivija 50 metų užsienio lietuvių bendruomenėse kūrė Tėvynei reikšmingos istorijos puslapius, kurių ištrinti niekas neturi teisės. Atgimus Lietuvai, nuo 1991 metų kartu su senaisiais Šveicarijos išeiviais akademikais ne kartą teko susitikti su pirmais LR diplomatais Vakarų Europoje, kurie išimtinai buvo draugo A. M. Brazausko statytiniai. Sovietinių nuostatų juodus šešėlius išeivijai jie metė ir toliau: „išeiviai – tarybinės Lietuvos išdavikai, užsienyje sukūrę buržuazinių nacionalistų gaujas, kaip pirmąsias nelegalias bendruomenes, kad vykdytų kovą prieš tarybinę santvarką Lietuvoje…“

Niekada nepamiršiu, kaip senukams išeiviams toks sovietinis atgimusios Lietuvos diplomatų atsiliepimas apie juos buvo nepaprastai skaudus… Todėl ir prie naujų emigrantų išeivijos istorinės veiklos klastojimų vis norisi grįžti…

2020 metais leidykla homoliber išleido mano knygą „Paralelės“, (p.222), kurioje vėl kalbu apie išeivijos veiklos istorines vertybes. Po knygos pasirodymo paaiškėja, kad šiandien nuoširdžių skaitytojų ratas jau žymiai platesnis. Jų atsiliepimai patvirtina, kad jau nusibodo domėtis Lietuvą palikusių emigrančių kuriamais fantastiniais romanais apie jų likimų stebuklus ištekėjus už milijonierių, ir daugiau imama domėtis istorine išeivijos veikla.

JAV lietuvio išeivio, talentingo poeto Kazio Bradūno dukra Elena Bradūnaitė prisipažįsta, kad apie Vakarų Europos išeivijos politinę kultūrinę veiklą jos žinios buvo skurdžios. Leidyklos redaktorė iš Lietuvos rašo, kad per 30 atgimusios Lietuvos metų išeivijos tema teko skaityti labai nedaug, todėl „Paralelės“ jai naudingos susipažinti su prieškario Lietuvos elitu, prievarta palikusiu Tėvynę.

1999-2005 tvarkant ŠLB archyvus knygai „Alpių lietuviai. Alpenlitauer“, šiandien jau mirusi, Šveicarijos išeivija atrinko svarbiausius faktus apie savo istorinę politinę veiklą, siekiant laisvės okupuotai Lietuvai. Kadangi Lietuvos okupantų vyriausybė pokaryje tuojau panaikino Lietuvos diplomatines tarnybas, Šveicarijos išeiviai savo bendruomenę sukūrė griežtai laikydamiesi visų Tarptautinės konvencijos įstatymų, tikslu: užsienyje toliau tęsti alternatyvius buvusios Lietuvos diplomatijos išsikeltus uždavinius, rengti pasipriešinimą prieš Lietuvos okupaciją: „ko negali vykdyti mūsų broliai sovietiniame režime, tą darysime mes laisvajame pasaulyje..,“ – aiškiai įrašyta pasaulio lietuvių išeivijos archyvuose.

(Net po 15-kos metų malonu prisiminti, kaip prie knygos „Alpių lietuviai“ galutinio suredagavimo talkino senieji išeiviai: ŠLB garbės pirmininkas dr. V. Dargužas, ŠLB kapelionas nuo ŠLB įkūrimo (1952-02-17) iki mirties (2010) kunigas profesorius dr. J.  Juraitis, žurnalo „Pasaulio lietuvis“ ilgametis korespondentas Vakarų Europai N. Prielaida, pasaulyje garsus Berno biochemijos mokslų daktaras mokslininkas – išradėjas dr. A. Kušlys ir kt. Aiškiai mačiau, kaip išeiviams buvo svarbus teisingai suvoktas jų antisovietinės veiklos išlikimas bendrojoje Lietuvos istorijoje.)

Be politinės, kultūrinės išeivijos veikloje per archyvus sužinotų pasiekimų aš niekada nepamiršiu ir lietuvių kalbos žinovo, Vakarų Europoje reikšmingų teologijos filosofijos  mokslo darbų, (parašytų italų ar vokiečių kalbomis) prof. J. Juraičio kalbinių pamokymų. (Pvz: žodis: „kontekstas“ turi būti pakeistas į lietuvišką „teksto audinys“, neminėti žodžių „emocijos“, nes lietuviai turime puikų lietuvišką – „jausmai“ ir t.t.) Tiems, kas pažino prof. J. Juraitį, 1990-2000 metais dėsčiusį teologijos filosofijos mokslus Kauno VDU ir Lietuvos dvasinėse akademijose, tie žino, kokia gili jo erudicija, mokslo, kultūros, istorijos, pasaulio politikos pažinimas, jo šmaikštumas pašiepiant nesąžiningumą, neraštingumą, tinginystę, aroganciją, snobizmą…

Kai vienos tais metais Šveicarijoje įsikūrusios katalikiškos Vakarų Europoje organizacijos (vadovas teisininkas G. J. Karlas (Carl) Solidarity leidykla išleido „Alpių lietuvius. Alpenlitauer“, 2005, visi išeiviai (ŠLB sąrašuose jų tada gyvų buvo 22) labai džiaugėsi. Prof. J. Juraitis 2005-jų Vasario 16-osios pamoksle Ciuricho Marijos liurdes bažnyčioje pristatydamas knygą, sakė: „Knyga atspindi mūsų senosios kartos penkiasdešimtmečio veiklą  dėl Tėvynės laisvės ir Valstybės atkūrimo, todėl šiandien turime savo Valstybę, ir savo laisvę. Džiaugiamės, kad ir mūsų pagalba kovoje kartu su Lietuvos broliais nėra bereikšmė“.

Išeiviai šventai tikėjo, kad išskirtiniai archyvų faktai, surikiuoti dokumentinėje jų knygoje amžinai išliks, kad niekada niekas neišdrįs juos suklastoti. Tačiau atsitiko priešingai, naujieji emigrantai, įstoję į senųjų išeivių teisėtai sukurtus garbingus „bendruomeninius namus – ŠLB“ ėmėsi begėdiškų klastočių, kurių nei viena LR atsakinga institucija iki šiol nepaneigė…

Baisu pagalvoti, kaip išeiviai turėjo vartytis karstuose, kai buvusi aktyvi komjaunimo sekretorė, naujoji ŠLB pirmininkė p. Jūratė Kaspersen (Caspersen) 2013-05-07d. internete išplatino straipsnį, kur išeivijos knygą „Alpių lietuviai“ apšmeižė, kaip „tendencingą ir neargumentuotą“, tuo išeivius prilygindama buržuanacionalistams, Šveicarijoje LB įkūrusiems nelegaliai; kas logiškai turėtų nubraukti ir visus išeivių pasiekimus dėl Lietuvos išsivadavimo… O 2014 m. pasitelkusi menko išsilavinimo padlaižūnes ŠLB emigrantes, ir apie savo pirštą lengvai vyniojamų legvatikių emigrantų būrelį, surengė menamą 65-mečio pseudojubiliejų, suklastotai ŠLB įkūrimo datai galutinai įtvirtinti! Žodžiu, surengė apgailėtinus šokius ant mirusių išeivių kaulų!

Senųjų archyvinių dokumentų perdirbimai, ypač ŠLB įkūrimo datos suklastojimas, padarant išeivius nusikaltusiais tarptautinės konvencijos reikalavimams stebina ne vieną Lietuvos patriotą, keliantį teisėtus neretorinius klausimus:

Kodėl 10 metų neapginamas Šveicarijos išeivių niekinimas?

Kodėl liko abejingi net tie ŠLB emigrantai, kurie pažino mirusius, skaitė bendruomenės  archyvus ir knygą „Alpių lietuviai“, kurios 28 p. įrašyta, kad ŠLB įkurta Lietuvių chartijos konstitucijos šviesoje 1952-02-17d., pasitvirtinus Šveicarijoje griežtai privalomus, pagal CH civilinio kodekso (ZGB) reikalavimus sudarytus STATUTUS. Ši data 50 metų visuose PLB dokumentuose ir enciklopedijose skelbiama kaip vienintelė TEISINĖ data, kurios šviesoje ŠLB išeiviai galėjo oficialiai šalyje veikti Tėvynės išsivadavimo naudai?

Reikia pripažinti, kad Šveicarijos lietuviai, turėdami oficialią teisiškai įkurtą ir krašto valdžios pripažintą politinę organizaciją ŠLB, turėjo palankias politinio veikimo sąlygas prie Jungtinių Tautų Ženevoje galėjo išnaudoti kiekvieną progą garsinant pasauliui savo Tautos kovą prieš neteisėtą okupaciją. Iš daugelio jų kovos pavyzdžių pateiksiu vieną: archyvai skelbia, kad 1985 metais ŠLB valdyba įteikė memorandumą Šveicarijos konfederacijos vyriausybei JAV prezidento Reigano (Reagan) susitikimo su Sovietų sąjungos generaliniu sekretoriumi M. Gorbačiovu Ženevoje proga. Memorandume rašoma:

„Šveicarijos LB – nė dviejų didžiųjų valstybių vadovų susitikimo proga prašo Šveicarijos vyriausybės pareikšti M. Gorbačiovui, kad Baltijos kraštai turi gauti apsisprendimo teisę. Teisę grįžti į demokratinių tautų šeimą, kur jos buvo prieš Molotovo – Ribentropo paktą“.

1985-11-26 d. rašte iš Berno Šveicarijos vyriausybės 1-jo Politinio skyriaus vadovas F. Pianca ŠLB pirmininkui N. Prielaidai atsakė:

„…Šveicarija nepripažino Baltijos respublikų inkorporacijos į Sovietų Sąjungą. Toji pozicija nebus keičiama ir ateityje…“ (žr. visas raštas originalo (prancūzų) kalba „Alpių lietuviai“ p. 168).

„Gavus tokį reikšmingą patvirtinimą, kuris buvo išsiuntinėtas visoms pasaulio tautoms, mums ritosi džiaugsmo ašaros“, – iki mirties prisiminė senoji Šveicarijos karta.

Pasibaisėtino politinio abejingumo faktu išeivijos istorijoje liks PLB ir ŠLB valdybų, LR URM, o ypač LR lietuvių išeivijos instituto, (kur saugomi išeivijos archyvai), direktoriaus prof. p. E. Aleksandravičiaus elgesys, parodęs brangaus nacionalio istorinio turto išniekinimą ir pilietiškumo degradaciją, profesoriui pasirašant ant J. Kaspersen (Caspersen) suklastuotų archyvinių duomenų pažymos (2013-12-03). Profesorius sugebėjo padėti savo garbingą parašą ant J. Kaspersen (Caspersen) sukurptos melagingos pažymos, kurioje išdėstyti penki nieko su tikrove neturintys faktai, apjuodinantys išeivijos veiklą!

Visų paminėtų LR institucijų nusišalinimas nuo grubaus ŠLB išeivijos viešo apšmeižimo LR atsakingų institucijų turėtų būti įvertintas teisinėmis priemonėmis, kaip aiškus bandymas iš išeivių istorijos išmušti svarbiausią patriotišką pagrindą, įrodantį, kad Alpių šalyje ŠLB įsikūrė teisėtai, o ne prilyginti aukščiau minėtoms „nelegalioms buržuazinėms gaujoms“…

Kol kas vis neaišku, kas davė J. Kaspersen (Caspersen) leidimą 2016-02-27 ŠLB susirinkime apšmeižti LR Istorijos instituto mokslininkus, kurie pateikė tikras žinias apie teisėtą ŠLB įkūrimo datą (pažyma: 2014-12-19)?… Kas leido J. Kaspersen (Caspersen padaryti Lietuvai gėdą 2016-11-30 d. Šveicarijos konfederacijos Taikos teisme valstybės advokatui p. J. Būlagui (Boolag) įrodžius, kad ŠLB teisiška ir vienintelė įkūrimo data – 1952-02-17d. – begėdiškai meluoti, kad patys išeiviai visur rašė nelegalią 1950-08-20 datą? Juk pirmojo lietuvių 1950-08-20 susirinkimo datos protokolas įdėtas „Alpių lietuvių“ 169 p. aiškiai skelbia, kad „ŠLB narių teisės ir pareigos bus nužymėtos STATUTUOSE, kurie dar tik rengiami…“ (iš 1951m. ŠLŽ laikraščio) Tiesa tiesiog bado akis, bet TIESĄ norinčių suprasti trūksta!

Lietuvos išeivija – reikšmingiausias laisvės trokštančios Tautos balsas pasaulyje!

Išeivija yra toli nuėjusi pasaulyje pripažintais moksliniais pasiekimais, europinės krikščioniškosios demokratijos tobulumu, todėl niekingi sovietiniai sraigteliai tiesiog yra per menki sudirbti išeivijos veiklos istorinius faktus, kad ir kiek besistengtų.

Kai 2020 birželio paskutines savaites laisvosios LT kanaluose buvo rodomas žurnalisto Vytauto Matulevičiaus filmas „280 milijonų, kurie parklupdė Lietuvą“ jo turiniu liko sukrėsta ne tik Lietuva, bet ir (http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/vytautas-matulevicius.-270-milijonu-kurie-parklupde-lietuva) visas lietuviškas pasaulis.  Tai pasakojamas jau ne apie mažus niekingus kremliaus sraigtelius, o apie ypač Lietuvai pavojingus monstrus siekiančius pribaigti Lietuvos Valstybę. Reiškia sovietinės kremlinės pajėgos dirba sutelktai, o LR valdžia leidžia savo teisinėje Tėvynėje viešpatauti tiems nuo kurių per stebuklą išsivadavo?…

Už siekius Tautos istorijon sugrąžinti ŠLB teisinę įkūrimo datą 10 metų kentėjau J. Kaspersen (Caspersen) ir jos primityvių padlaižūnių įžeidinėjimus ir bauginimus, žodžio laisvės apribojimus (tą patvirtina str. „Bernardinuose“ 2014-11-23). Moralinis ir psichologinis košmaras už TIESĄ dar tebesitęsia, tik džiaugiuosi, kad šiandien esu ne viena, kad užtenka sąžiningų, kurie už tai, kad TIESA nugalėtų.

2020-06-17 d. straipsnyje: „Juodasis birželis: ar šiandien galimi trėmimai?“ (alkas.lt) žurnalistas Č. Iškauskas perspėja, juk: „…už Lietuvos sienų girdime brazdančius ginklus, grasinančius šūkius, Ukrainos, Krymo, Gruzijos pavyzdžius. Taip, ir Lietuvos likimo klausimas ne iš fantastikos srities…“.

Lietuvos partijų programose vėl skamba kilnūs tikslai: „istorinės tiesos ir teisingumo atkūrimas ir kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimas“, tačiau, kas gali paneigti, kad tikrovėje dar nevaržomai Lietuvoje ir emigracijoje ir toliau darbuosis veikėjai, kuriems legaliai bus leidžiama veikti priešingai.

Būkime atsargūs, nes V. Matulevičiaus filme išryškintus Tautos niokotojų veidus jau matome rudens LR Seimo kandidatų sąrašuose.

„Išoriniai okupantai išsidangino, tačiau vidinė okupacija neišnyko. Jeigu būtų kitaip, dabar mes turėtume pilietinę visuomenę, o ne avių bandą, kuri nesugeba analitiškai, kritiškai mąstyti. Avių bandą, kuri išrenka auksaburnius pažadukus, kuri abejinga neteisybei ir neužjaučia svetimo skausmo.“ (Povilas Gaidelis). Straipsnis:      (https://www.delfi.lt/pilietis/autoriai/mela-apie-okupacija-drasiai-demaskuojantis-profesorius-pats-pazinojau-partizanu.d?id=84623699).

Pabaigoje noriu padėkoti leidyklos homoliber redaktorei p. Teresei Gužauskienei, nepabijojusiai ypatingai sunkaus redagavimo darbo sutikrinant visus keliolikoje dešimčių PLB archyvų paskelbtus išeivijos veiklos faktus ir parengusiai Lietuvos Valstybės istorijai reikšmingą knygą „Paralelės“.