Europos Parlamentas patvirtino vežėjų veiklos griežtinimą numatantį Mobilumo paketą, kuriam priešinasi Lietuva ir dar aštuonios periferijoje esančios Europos Sąjungos valstybės.
Europarlamentarai pritarė gruodį pasiektam kompromisui dėl Mobilumo paketo. Atnaujintomis vairuotojų komandiravimo, jų poilsio laiko bei rinkos prieigos taisyklėmis siekiama pagerinti vairuotojų darbo sąlygas ir užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai gabenant krovinius ES keliais, teigiama Europos Parlamento pranešime.
Daugiausia diskusijų kelia Mobilumo pakete numatytas įpareigojimas vilkikams kas aštuonias savaites grįžti į įsisteigimo valstybę. Vakarų europiečiai teigia, kad privalomas vilkikų grąžinimas padės kovoti su fiktyvių krovinių vežimo įmonių registravimu, kai bendrovės, siekdamos sumažinti kaštus, steigiamos vienur, o veiklą vykdo visai kitur.
Lietuvos vežėjai ir Vyriausybė sako, kad Vakarų europiečiai siekia konkurentus išstumti iš rinkos, o vilkikų privalomas grąžinimas padidins taršą keliuose ir taip trukdys kovoti su klimato kaita.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad Lietuva ketina visomis teisinėmis priemonėmis ginti šalies vežėjų interesus.
„Lietuva laikosi nuoseklios pozicijos dėl ES vidaus rinkos principų taikymo ir vidaus rinkos stiprinimo. Tačiau akivaizdu, kad šis teisės aktų paketas diskriminuos prie ES išorės sienų esančių valstybių vežėjus kitų ES vežėjų atžvilgiu. Esame pasirengę ginti savo poziciją teisinėmis priemonėmis ir lauksime konkrečių Europos Komisijos veiksmų dėl neigiamų nuostatų švelninimo“, – pranešime spaudai teigė S. Skvernelis.
Užsienio reikalų ministerija (URM) pranešė, kad gindamos savo vežėjų interesus, Lietuva, Latvija, Lenkija, Estija, Bulgarija, Vengrija, Rumunija, Malta ir Kipras ketina kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl nepriimtinų Mobilumo paketo nuostatų.
