Toliau stiprinant Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą gynybos srityje pasirašytas Lietuvos ir Vokietijos vyriausybių susitarimas dėl Lietuvos ir Vokietijos ginkluotųjų pajėgų narių laikino buvimo kitos valstybės teritorijoje. Jį birželio 30 d. Lietuvos ir Vokietijos vyriausybių vardu Krašto apsaugos ministerijoje pasirašė krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas ir Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matias P. Sonas (Matthias P. Sonn). Iki šiol tokio lygmens susitarimą dėl ginkluotųjų pajėgų statuso Lietuva buvo sudariusi tik su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.
„Vokietija yra pagrindinė mūsų sąjungininkė ir kertinis Europos stabilumo ir saugumo garantas. Jau ilgą laiką vykstantis Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas gynybos srityje pastaraisiais metais ypač išaugo daugelyje sričių, įskaitant įsigijimus, pratybas ir mokymus, tarptautines misijas ir operacijas, parengties ir atgrasymo iniciatyvas, todėl šio susitarimo pasirašymas dar labiau sustiprins tvirtą Lietuvos ir Vokietijos partnerystę “, – sako krašto apsaugos viceministras V. Umbrasas. Anot viceministro, Vokietijos karių buvimas Lietuvoje, o Lietuvos karių dalyvavimas karinėje veikloje Vokietijoje ne tik didina Vokietijos ir Lietuvos kariuomenių sąveiką, bet ir reikšmingai ypač prisideda prie saugumo Baltijos regione didinimo.
„Šiandien padėti parašai byloja tai, kas galbūt yra tapę vienu esminių Lietuvos ir Vokietijos partnerystės elementų: drauge mes giname kolektyvinį mūsų aljansų saugumą čia, Lietuvoje, dislokavę Vokietijos karius. Tai neabejotinai truks tol, kol Lietuvai to reikės. Todėl prasminga ateičiai įforminti tai, kas jau praktikoje yra pasiteisinę. Didžiuojuosi, kad, eidamas Vokietijos ambasadoriaus pareigas mūsų sąjungininkėje Lietuvoje, esu mūsų abiejų šalių saugumui vienodai svarbaus santykio dalis“, – ceremonijoje sakė Vokietijos ambasadorius Lietuvoje M.P. Sonas.
Pasirašytas susitarimas nustato Lietuvos ir Vokietijos ginkluotųjų pajėgų laikino buvimo viena kitos teritorijoje sąlygas šalių kariams atvykstant dalyvauti pratybose ir mokymuose. Dokumentas be kita ko suteiks pagrindą nustatyti papildomas ar naujas taisykles tam tikrais karinio bendradarbiavimo klausimais: pavyzdžiui, nustatant ginkluotųjų pajėgų narių skaičiaus limitą ir buvimo trukmę priimančiojoje valstybėje, papildomus sveikatos būklės pagrindimo reikalavimus atvykstantiems į priimančiąją valstybę ginkluotųjų pajėgų nariams. Susitarimas taip pat sureguliuos sritis, kurių nereguliuoja 1951 m. Šiaurės Atlanto sutarties šalių susitarimas dėl jų karinių pajėgų statuso (angl. NATO SOFA), t.y. aplinkosaugos (siekiai tausoti gamtą, prioritetas keliavimui geležinkeliais), telekomunikacijų naudojimo (radijo dažnių naudojimo reklamai, triukšmo ribojimai) ir kitus klausimus. Susitarime taip pat nustatomos humanitarinės pagalbos, paieškos ir gelbėjimo operacijų vykdymo sąlygos.
Šio susitarimo su Lietuva pasirašymą inicijavo Vokietija. Susitarimas įsigalios po to, kai jis bus ratifikuotas LR Seime.
