Birželio 23 dieną Vilniuje įvyko du 1941 m. birželio 23-iosios sukilimo minėjimai:
Pirmajame – 1941 m. Tautos sukilimo 79-ųjų metinių minėjimo šventėje prie Lietuvos Respublikos Seimo, kalbėjo: Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) valdybos narys, minėjimo iniciatorius Kęstutis Balčiūnas; Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro departamento direktorius istorijos humanitarinių mokslų daktaras Arūnas Bubnys; Baikerių kongreso atstovė, merginų motociklininkių klubo „Vėjų laumės“ prezidentė Liudmila Krivel; Pauliaus Saudargo, Lauryno Kasčiūno, Žygimanto Pavilionio, Arvydo Anušausko ir Arvydo Sekmoko vardu – LRS narys Audronius Ažubalis; Profesorius Vytautas Landsbergis; Vilniaus šaulių kuopos vadas Kostas Ivanauskas; LLKS narys Gaudentas Aukštikalnis.
Dainavo Antakalnio progimnazijos folkloro ansamblis. Grojo Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras. Orkestro meno vadovas ir dirigentas Eimantas Anskaitis.
Antrajame renginyje – 1941 birželio sukilimo Vilniaus išvadavimo minėjime Vilniuje, T. Kosciuškos g. 1, kalbėjo: LLKS narys Gaudentas Aukštikalnis; Antisovietinės, antinacinės rezistencijos tyrinėtojas publicistas Vidmantas Valiušaitis; Lietuvos gyventojų genocido, rezistencijos departamento direktorius, istorikas humanitarinių mokslų daktaras Arūnas Bubnys; Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis, Birželio sukilėlių kuopos Dieveniškėse vado Stasio Gorodeckio sūnus; Lietuvos sąjūdžio tarybos pirmininkas rezistentas Leonas Kerosierius.
Renginyje dainavo dainininkas Povilas Girdenis; 1991 metų Lietuvos savanoris LK pulkininkas-leitenantas Valerijus Šerelis.
O kaip čia dabar šis Tautos kovų už Nepriklausomybę įvykis “valstiečių” valdžios žeminamas – neminimas Seime!…
Atsakymas paprastas,valstiečiai yra kaimo vaikai,kaip ir aš,o mus tėvai vaikystėje gazdindavo žydais,tai ir nešiojamės šią traumą..,o kaip į tai žydai pažiūrės…
1. 1940 m. birželio 15 d. rytą sušauktame ministrų kabineto posėdyje A. Smetona ragino bent simboliškai priešintis TSRS reikalavimams ir Raudonosios armijos ekspansijai į Lietuvos teritoriją, tačiau jo siūlymams nebuvo pritarta.
2. 1941m. birželio 23 strategiškai pasirinkę gerą laiką sukilėliai smogė smūgį okupantams;
Atsakykime sau į klausimus ką dabartinė Vilniaus ir Lietuvos valdžia, kuri dabar, taikos metu, nedalyvavo šiuose minėjimuose, būtų darę
1940 m. birželio 15 d.,
1941 m. birželio 23 d.
ir ką darytų jei ištiktų panaši situacija.
Atsakę sau į šiuos klausimus žinosime už ką balsuoti rinkimuose.
Tai ar LR Prezidentas A.Smetona buvo Lietuvos išdavikas, ar jo pavaldiniai, išdavę Lietuvą?..
Mano manymu pavaldiniai. Priešui didžiausias grobis yra paimti į nelaisvę kariuomenės vadus ir valstybės vadovus. Prezidentas A. Smetona pasielgė teisingai ir siūlydamas priešintis ir pasitraukdamas į užsienį.
❤️
Latvijos ir Estijos prezidentai pasiliko, sovietinė NKVD juos privertė pasirašyti prisijungimo prie SSSR dokumentus, paskui kalino, vieną nukankino. Juos labai sunervino faktas, kad nepavyko suimti A.Smetonos. O perversmui buvo paruošta viskas, ir kolaborantai, ir kapituliantai, ir išdavikai, ir milžiniškos armijos įvedimas. Premjeras Merkys išdavikiškai liepė suimti ir išduoti Lietuvos policijos ir saugumo vadus Skučą ir Povilaitį , Smetona jiems siūlė trauktis į Vokietiją. Jie jau buvo nuvykę prie pasienio, bet sudelsė, nakvojo vieno jų dvare. Naktį juos suėmė, sovietai nužudė. Tiesa, Merkys irgi liūdnai baigė, bet tai jam už nuopelnus.
Situacija buvo pavojinga ir Vokietijoje – juk tai buvo Sovietų strateginis sąjungininkas, 1941m.pavasarį išdavęs Lietuvos LAF vadovybę sovietams. Ir Smetonos klausimą vokiečiai ilgai vilkino, jį buvo sulaikę.
Birželio Sukilimas-iškilus ir garbingas Lietuvos istorijos įvykis.Tad, kas nutiko,kad jo metinių minėjime nedalyvavo šiandienos skautai,ateitininkai,kitos jaunimo organizacijos ?Kodėl Visuomeninis transliuotojas LRT apie tai nė žodžio?Kažkas vyksta negero nūdienos Lietuvoje.
+ + + !!!
++++
pritariu, dabartinė LRT tapo sorošininkų-liberastų šutve. Žinios ten cenzūruojamos. Kaip jie liaupsino antifos ir juodukų neteisėtas eitynes, kurios pažeidė visus karantino apribojimus,,,
Beje, ar žinote, kad : “Baltik New servis” kompanija (pagrindinė žinių agentūra pabaltijy) yra nupirkta Sorošo…tai tokios ir žinios
Ačiū Juozai už žinias.
Matyt, Juozas “žino” ir kodėl Smetona traukdamasis premjeru skyrė Merkį, o ne ministrą Skučą!?…
Sienoje aptiko slaptus KGB dokumentus
– lrytas.lt/it/ismanyk/2020/07/03/news/sienoje-aptiko-slaptus-kgb-dokumentus-15489521/
Kadangi 1941 m birželio mėn. Minėsime ne tik rusų-vokiečių karo pradžią , bet ir Birželio sukilimą, pasipila gausybė ir mūsų nedraugų publikacijų.
6ią diskusiją galime paprasčiausiai turėti savo aplanke, kad žinotume, kur, prireikus argumentų galima pasižiūrėti
Diskusijos – Trečiadienis, 2009 m. kovo 25 d. – Europos sąžinė ir totalitarizmas (diskusijos)
– europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+CRE+20090325+ITEM-010+DOC+XML+V0//LT
Tema: Jeigu kas būtų nematęs šio įrašo, svarbu pasiżiūrėti rengiantis pasitikti 1941 m. Birželio įvykius.
Beje, pagal išsilavinimą Soloninas inžinierius, pagal publikuotus darbus -pasaulyje pripažintas publikacijų istorijos temomis autorius. – 7 knygos išverstos į lietuvių kalbą .
Žiūrėkite „Историк Марк Солонин. “В гостях у Гордона” (2019)“ svetainėje „YouTube“
– youtu.be/wrUq7QQOkZA
Istorijos perimetrai
Birželio sukilimas. Dokumentinė apybraiža. Aut. Rimas Bružas. N-7.
– lrt.lt/mediateka/irasas/2000157780/dokumentine-apybraiza-istorijos-perimetrai-birzelio-sukilimas
R. Bružas maždaug taip pradeda:
,,Žiūrint iš šios dienos perspektyvos ir žinant, į kokius nenuplaunamai purvinus reikalus įsivėlė kai kurie sukilėliai… nėra JOKIO pateisinimo…” ir t.t.
Gal pirma derėtų daug karo mačiusių psichologų, medikų, bei daug kariavusių paklausti, kaip žmogų veikia mėsmalės vaizdai, ypač, kai joje pamato savo šeimą, artimuosius, pažįstamus? Kol to neišsiaiškino, tie, kam didžiausias blogis buvo ant kaklaryšio užtiškusi kava, ar neišlaikytas egzaminas, NEDRĮSTŲ KIŠTI savo įsivaizdavimo apie tai, ko patys nematė, apie ką tik suinteresuotųjų šmeižtus skaitė.
O būtent tai tik ką pergyveno sukilusi Lietuva, kol joje puotavo kruvinoji Raudonoji bei NKVDistų armijos… Tik stebėtis reikia, kad ar Dievas, ar kita jėga neleido lietuviams virsti nenumaldomais keršytojais; kad, nežiūrint visko, TOKIA DAUGYBĖ lietuvių GELBĖJO artimuosius tų, kas per sovietų siautėjimą jiems tiek blogo padarė; kad lietuviai už jiems padarytą blogį geru atsimokėjo. Tai tikrai buvo Dievo stebuklas.
Kaip laidos įžanga primena anuos laikus, kai kiekviena iškilmingesne proga pranešimas (raštu ar žodžiu) turėjo būti pradedamas maždaug tokia įžanga: „„Kaip apie tai sakė mūsų karštai mylimas Vladimiras Iljičius”. Dabar turime pradėti purvo kibiru ant savos tautos.
Siūlo pažiūrėti:
– myaccount.google.com/notifications
„Šiemet minėsime Birželio sukilimo 80-metį. Šiam pasipriešinimo reiškiniui vis dar trūksta diskusijų ir išsamių istorinių tyrimų. Neretai kalbėdami apie to meto „Birželio įvykius“ dažnai net negalime įvardinti, apie kokią lietuvių kovą kalbame. Kodėl sukilimą galime vadinti dar vienu Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu? Kaip buvo organizuojamas šis pasipriešinimas ir kaip sukilimo organizatoriai tapo abiejų totalitarinių režimų aukomis? Apie tai kalbamės su žurnalistu, istorijos tyrėju ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotoju Vidmantu Valiušaičiu.
Licencija: „Creative Commons“ priskyrimo licencija (leidžiama naudoti pakartotinai) .
– youtube.com/watch?v=GLH6_1AXXDw
Papunkčiui su Vytautu Sinica | Birželio sukilimas #31