Pirmasis 2020 metų pusmetis buvo aukso amžius verslininkams, užsiimantiems vaizdo įrašų transliavimu internetu. Filmų, serialų, televizijos programų ir kitų vaizdo transliacijų populiarumas karantino laikotarpiu pasiekė tokias aukštumas, jog Europos Komisija patarė turinio tiekėjams laikinai sumažinti transliuojamo vaizdo kokybę, kad būtų išsaugota pakankama interneto sparta pirmojo būtinumo reikmėms. Deja, transliacijų gausa gali džiaugtis ne tik tokie rinkos galiūnai kaip „Netflix“ bei „Amazon Prime“, bet ir piratinės vaizdo medžiagos transliuotojai. Europos vartotojų centras Lietuvoje įspėja saugotis transliavimo paslaugas pusvelčiui arba nemokamai siūlančių nelegalių bei apgavikiškų svetainių, nes jos ne tik pamina autorinių kūrinių kūrėjų teises, bet ir gali sukelti didelės žalos patiems vartotojams.
Žada nemokamai, o atsiunčia triženklę sąskaitą
Viena dažniausių vartotojų apgavystės schemų atrodo taip: tvarkingai atrodanti ir iš pirmo žvilgsnio legaliai veikianti vaizdo transliacijų svetainė, kurią aptikote paieškos sistemose, už neįprastai mažą kainą pasiūlo prieigą prie jums svarbaus vaizdinio turinio. Esate viliojami ir nemokamu bandomuoju laikotarpiu – tam neva tereikia užsiregistruoti ir aktyvuoti savo paskyrą. Tačiau atlikus registraciją paaiškėja, kad reklamuotas vaizdo turinys vis tiek nėra pasiekiamas. Dalis vartotojų tokiu atveju numoja ranka ir skuba ieškoti turinio kitose interneto svetainėse, manydami, kad dėl be reikalo susikurtos paskyros jie prarado tik savo laiką. Tačiau po keleto dienų į nurodytą pašto dėžutę atsiunčiama sąskaita bei įspėjimas, jog bandomasis laikotarpis automatiškai pakeistas į metinę narystę, už kurią reikalaujama susimokėti kelis šimtus eurų.
„Patariame nekurti paskyrų svetainėse, kurių patikimumas kelia bent menkiausių įtarimų. Net tuo atveju, jei vartotojas nenukentės finansiškai, registruodamasis jis greičiausiai pateiks savo asmeninius duomenis ir kontaktus, kuriuos svetainės valdytojas gali neteisėtai panaudoti“, – teigia Europos vartotojų centro vadovė Raimonda Balnienė: „Todėl nereikia stebėtis, kodėl ilgainiui į el. pašto dėžutę vartotojai pradeda gauti įvairias internetines šiukšles arba jų telefonus atakuoja apgavikiški skambučiai iš tolimųjų šalių.“
Neužkrėskite savo kompiuterio
Dar vienas interneto sukčių pajamų šaltinis yra žiūrovams transliuojama reklama. Kad galėtų įsijungti ir žiūrėti norimą filmą ar sporto transliaciją, vartotojas susiduria su įkyriai vėl ir vėl lange iššokančiais reklaminiais skydeliais. Skydeliai suprogramuoti taip, kad neišsijungtų be paspaudimo, o juos paspaudus, vartotojas yra nukreipiamas į naujas svetaines. Už kiekvieną papildomą paspaudimą svetainių operatoriai gauna pinigus.
Jei manote, kad daugkartiniai reklamos skydelių paspaudimai yra tik maža kaina, kurią verta sumokėti norint nemokamai pasiekti vaizdo medžiagą, skaudžiai apsigaunate. Tyrimais nustatyta, kad bandant išjungti reklamos skelbimus arba suklastotus klaidų pranešimus, net 28 kartais išauga tikimybė, jog kompiuteris bus užkrėstas virusais ir kenkėjiškomis programomis. Populiariausi užkratai yra šie:
- erzinančios, nereikalingos, kompiuterio darbą stabdančios programos;
- įkyri reklama ir skydeliai, rodomi įjungiant kompiuterį;
- kenksminga programinė įranga, vagianti kompiuteryje sukauptą informaciją;
- netikrų klaidų, pranešimų ar tariamų valdžios institucijų įspėjimų rodymas;
- kompiuterio duomenų užkodavimas bei šantažavimas, norint juos atgauti;
- virusai, vagiantys informaciją, naikinantys sisteminius duomenis arba suteikiantys prieigą prie kompiuterio duomenų trečiosioms šalims.
Kaip nepapulti į nelegalių transliacijų pinkles
Augant visuomenės sąmoningumui, per pastaruosius kelerius metus interneto sukčių taktika kuriant piratines ir apgavikiškas svetaines ėmė keistis. Šiandien net ir piratinės svetainės savo įvaizdžiu ir komunikacija stengiasi įtikinti galimus klientus, kad jų veikla yra teisėta ir deranti su aukščiausiais aptarnavimo standartais. Sukūrus įspūdį, kad paslaugos yra ne tik itin pigios, bet ir legalios, tikimasi pritraukti didesnį vartotojų skaičių.
Vis dėlto yra bent keli požymiai, išduodantys, jog už gražių reklamų slypi nusikalstamos pastangos išvilioti pinigus, asmeninius duomenis arba kitą svarbią informaciją. Pavyzdžiui, jei interneto svetainė siūlo žiūrėti filmą, kuris tuo metu dar rodomas kino teatruose ir kurio nėra žinomiausiose internetinėse vaizdo transliavimo platformose, greičiausiai esate viliojami į spąstus. Taip pat vertėtų susirūpinti, jei apie svetainę, siūlančią transliacijų paslaugas, vyrauja negatyvūs atsiliepimai arba stinga informacijos paieškos sistemose. Jei svetainėje numatyta galimybė vartotojams įkelti vaizdo turinį, kurio jie nėra sukūrę patys, tai yra dar vienas požymis, rodantis galimą neteisėtą veiklą. Itin saugokitės interneto svetainių, kurių turinį blokuoja interneto tiekėjai, net jei jums siūloma naudotis tarpiniais serveriais, padedančiais šį blokavimą apeiti.
„Daugeliu atvejų išvengti žalos padės protas. Jei svetainėje nepateikiama kontaktinė informacija bei nepaliekama galimybės susisiekti, neatlikite registracijos. Jei paslauga atrodo žymiai pigesnė už konkurentų, paklauskite savęs – kodėl? Jei gavote įtartiną sąskaitą – neskubėkite jos apmokėti“, – teigia R. Balnienė: „Jei nesate tikri, kaip elgtis vienoje ar kitoje padėtyje, nemokamos pagalbos galite kreiptis į Europos vartotojų centrą Lietuvoje. Apie bandymus sukčiauti internete taip pat praneškite policijai“.
Nuo 2005 m. įsteigtas EVC Lietuvoje teikia nemokamas konsultacijas čia reziduojantiems vartotojams ir, bendradarbiaudamas su kitų ES šalių Europos vartotojų centrais, padeda taikiu būdu spręsti problemas, kylančias perkant iš kitose ES šalyse, Islandijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Norvegijoje registruotų pardavėjų arba paslaugų teikėjų. 2019-aisias EVC Lietuvoje pagalba mūsų šalies vartotojams pavyko atgauti daugiau nei 80 000 eurų, daugeliui vartotojų buvo panaikintos sąskaitos už neužsakytas prekes, o pardavėjai ir paslaugų tiekėjai, tarpininkaujant EVC, sutiko prisiimti įsipareigojimus, kurių anksčiau šalinosi. Europos vartotojų centrai veikia visose ES šalyse narėse, taip pat Islandijoje, Jungtinėje Karalystėje bei Norvegijoje. Kartu šios institucijos sudaro Europos vartotojų centrų tinklą (ECC-Net).
Šis pranešimas spaudai buvo finansuojamas Europos Sąjungos Vartotojų Programos (2014-2020).
Šio pranešimo spaudai turinys atspindi tik autoriaus požiūrį bei yra jo atsakomybė; tai negali būti vertinama kaip atspindinti Europos Komisijos ir/ar Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios agentūros (CHAFEA) ar kitos Europos Sąjungos institucijos poziciją. Europos Komisija ir Agentūra neprisiima jokios atsakomybės už pateiktos informacijos panaudojimą.“
