Birželio 2 d., gavus duomenų apie galimai vykdomas neteisėtas veikas: stambaus masto kyšininkavimą, papirkimą, prekybą poveikiu, turto iššvaistymą ir dokumentų klastojimą, sulaikyti Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius bei dar 4 asmenys. Šiuo metu įvairiose Lietuvos vietose įtariamųjų namuose, darbo vietose bei kitur vyksta apie 70 kratų ir poėmių, atliekami kiti proceso veiksmai, praneša generalinė prokuratūra ir STT.
Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas, tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Turimi duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, vykdydamas savo pareigas Konfederacijoje ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus. Tarp tokių įstatymų projektų – 2019 metų pabaigoje svarstytas 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketas, įstatymai dėl bankų turto ir pelno mokesčių bei kiti.
Įtariama, kad tokia nusikalstamo veikimo schema galėjo būti vykdoma ilgą laiką.
„Akivaizdu, kad bet kokia neskaidri, abejonių kelianti arba neteisėta įtaka teisėkūros procesams, kai konkretūs teisės aktai galimai tampa priemone patenkinti tam tikrų suinteresuotų grupių, o ne bendrus visuomenės, interesus, yra didžiulė grėsmė valstybės gerovei. Kyla klausimų, ar tokiu veikimu nėra padaroma didžiulė žala valstybės biudžetui, ar dėl to nepagrįstai nepadidėja mokestinė ar kita finansinė našta mūsų piliečiams. Todėl gavus tokių duomenų, kurie šiuo metu yra byloje, privalome atlikti išsamų tyrimą ir atsakyti į visus kylančius klausimus dėl tokio veikimo teisėtumo“ – teigia generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.
„Apsimestinio lobizmo apraiškos, kurias atskleidė šis ikiteisminis tyrimas – tai netoleruojamas noras pasipelnyti, gauti asmeninės naudos, prisidengiant turimais įgaliojimais ir įtaka. Ši situacija dar kartą parodo, kad ir toliau reikia tęsti diskusijas, ieškoti tinkamo sprendimo, kaip lobistinė veikla turėtų vykti skaidriai“, – teigė STT direktorius Žydrūnas Bartkus.
ŽR Dienos klausimas ar ne apie tai bus? Klausia, ar pasitikime STT veikla.
Sulaikymas šiek tiek pagadino reikalus?
Bent jau man per tuos dešimtmečius susidarė toks įspūdis, jog ligi šiol duomenys buvo rinkti ir saugoti stalčiuose. T. y., jie buvo naudoti ne pagal paskirtį, ne valstybės naudai, o tik šantažui. Ne valstybės tarnybų bei Seimo išvalymui, kad neliktų ne jos naudai veikiančių.
Kiek buvo Seime skandalų, būdavo iškeliami ne nauji faktai, nusikaltimai, o tie, kurie buvo (ar turėjo būti žinomi) IKI rinkimų. Tad su tokiais žiedeliais savajame CV toks neturėjo net į sąrašus patekti, o jis buvo jei ne „šv. 10-ke”, tai bent netoli jo, todėl pateko į Seimą. Tai ir kyla klausimas: ar tai ne kontrolės tarnybų darbo brokas arba piktnaudžiavimas tarnyba? Ar gal kas nors jiems užčiaupia burnas, kad tik imituotų darbą ir tylėtų?
Per visą įv. skandalų dėl personalijų metu įspūdis būdavo toks, jog, jei būčiau politikė ir kam nors norėčiau gerklę perkąsti už tai, kad ano familijos interesai trukdo mano familijos interesams, iš tarnybų gaučiau medžiagos jo šantažui, ar net pašalinimui iš postų?
O kaip yra dėl galimos prekybos poveikiais dėl “Rail Baltica” maršruto. Antai, Lenkija jį nuo Elko veda ne tiesiai Varšuvos link, o visiškai į šoną esančią Balstogę. Tokiu atveju nuo Panevėžio per Vilnių, Druskininkus iki Balstogės (Augustavo) yra ne tik, kad arčiau, bet ir vėžės maršrutas eitų, kaip ir deretų, kaip ir yra kitose šalyse, per sostinę. Be to, šiuo atveju Baltarusija “Rail Baltica” į abi puses naudotųsi iš Vilniaus, o ne iš Balstogės. Taigi akivaizdu, kad tokiu atveju Lietuvos gautinos pajamos būtų atiduodamos Lenkijai.
Taigi STT, Generalinei Prokuratūrai kaip ir būtų laikas apsidairyti, ar kartais Lietuvos priimtas “Rail Baltica” vėžės maršrutas nuo Panevėžio ne tiesiai per Vilnių – Druskininkus link Balstogės nėra įtakingų Lietuvos grupuočių prekybos valstybine nauda atvejis.