Ilgos dienos namuose tapo tikru šiltojo sezono iššūkiu mažiesiems. Jei ramių pasivaikščiojimų lauke neužtenka vaiko fizinio aktyvumo poreikiams išpildyti, specialistai pataria šį šeimos laiką išnaudoti linksmai, naudingai veiklai – mokymuisi važiuoti dviračiu. Saugiai pasiruošus, ši patirtis bus smagi ir tėvams, ir vaikui.
Rami ir saugi vieta
Mokant vaikus važiuoti dviračiu visų pirma svarbu pasirinkti tam tinkamą, saugią vietą. Anot draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Privačių klientų draudimo skyriaus vadovės Aušros Jusės, tam gali tikti parkai, lygūs miško takeliai, tuščios sporto aikštelės. Svarbu, kad aplinkui nebūtų automobilių eismo, didelio kitų dviratininkų ar pėsčiųjų srauto.
„Ieškokite erdvesnių vietų, kuriose nekiltų pavojus susidurti su pėsčiaisiais ar kitais eismo dalyviais, aplinkui nebūtų priparkuotų automobilių ar kitų pavojų atsitrenkti keliančių objektų. Net ir vaikiško dviratuko brūkštelėjimas per automobilį yra laikomas eismo įvykiu. Įsitikinkite, kad važiuoti dviračiu mokote ten, kur nesukelsite žalos kitiems, o ypač – dar didesnio streso vaikui“, – pataria A. Jusė.
„Ne mažiau svarbi ir danga. Mokydamasis važiuoti dviračiu, vaikas neišvengs kritimų, o kristi ant asfalto dangos, žinoma, daug skaudžiau nei ant, pavyzdžiui, miško keliuko. Kartu nepatartina važiuoti ir labai smėlėtu, kupstuotu paviršiumi ar tankios žolės. Ant tokios dangos gali būti sunku minti, laisvai riedėti ir manevruoti“, – pažymi A. Jusė.
Apsaugos mažiesiems
A. Jusė akcentuoja ir tinkamų apsaugų svarbą. Anot draudikų atstovės, be šalmo ir apsauginių pirštinių vaikas prie dviračio vairo sėsti neturėtų.
„Patartina pasirūpinti ir kelių, alkūnių apsaugomis. Jos leidžia išvengti traumų, o kartu užtikrina, kad kritimai būtų mažiau skaudūs. Tai taip pat svarbu, nes mažieji, skaudžiai kritę nuo dviračio, vėliau gali bijoti ant jo lipti, nebenorėti mokytis važinėti. Galiausiai, dėvėti šalmą visus jaunesnius nei 18 metų dviratininkus įpareigoja kelių eismo taisyklės. Apsaugomis rūpinkitės iš karto, taip nuo mažens ugdysite ir saugaus važiavimo kultūrą“ – sako A. Jusė.
Pirmiausia – saugumo pojūtis
Vilniaus „Dviračių mokyklos“ atstovas, dviračių treneris Vaidas Rimkus pažymi, kad mokantis važinėti, labai svarbu – techniškai tvarkingas dviratis su pripūstomis padangomis, tvirtai besilaikančia grandine. Anot specialisto, pravartu pradėti ir nuo balansinių dviračių, turinčių papildomus ratukus šonuose, ar tokių, kurie leidžia vaikui nuo žemės atsispirti kojomis.
„Pradedant mokytis važiuoti dviračiu vaikams labai svarbus saugumo pojūtis, suvokimas, kad jis gali kontroliuoti situaciją. Dėl to rekomenduotina naudoti balansinius dviračius. Galima nuo įprasto dviračio nuimti pedalus ir sumažinti sėdynės aukštį, kad vaikas galėtų pajausti, kaip dviratis rieda, įsidrąsinti, tačiau kartu turėtų galimybę siekti žemę kojomis, nenuvirsti. Vaikui prie dviračio apsipratus jau galima uždėti pedalus ir pamokyti juos minti. Sėdynės aukštį vaikui mokantis išlaikyti pusiausvyrą galima kelti po truputį, kad pokytis nebūtų per staigus“, – sako V. Rimkus.
Vienu metu – viena užduotis
Dviračių trenerio teigimu, viena iš dažniausių tėvų daromų klaidų mokant vaiką važiuoti dviračiu – bandymas iš karto vaikui suteikti per daug informacijos.
„Dažnai pradedama mokyti ne nuo tos pusės – demonstruojama, kaip stabdyti, kaip atlikti posūkius. Vis tik reikėtų pradėti nuo pagrindinio ir paprasčiausio dalyko – kaip laikyti pusiausvyrą ir važiuoti tiesiai. Dėl to pirmiausia reikėtų ramiai, prilaikant dviratį padėti vaikui šį įgūdį lavinti. Pačioje pradžioje dėmesys neturėtų būti nukreiptas į stabdžius ar kitas detales. Svarbiausia vaikui pajusti, kaip išlaikyti dviračio stabilumą“, – sako V. Rimkus.
V. Rimkus taip pat pataria mokyti važiuoti dviračiu po truputį, padarant pertraukėles, pasiilsint ir jokiu būdu nedarant vaikui spaudimo.
„Svarbu vaiką padrąsinti, paskatinti, nereikalauti per daug. Mokymasis turėtų būti smagi patirtis tiek vaikui, tiek tėveliams. Taip važiuoti išmokstama greičiau“, – sako V. Rimkus.
