Šeštadienis, 17 sausio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Profesoriui Aloyzui Gudavičiui – 80

Povilas Jegorovas, www.alkas.lt
2020-05-12 08:00:43
71
PERŽIŪROS
0
Profesoriui Aloyzui Gudavičiui – 80

Profesorius Aloyzas Gudavičius | vle.lt nuotr.

Profesorius Aloyzas Gudavičius | vle.lt nuotr.
Profesorius Aloyzas Gudavičius | vle.lt nuotr.

Gegužės 12 d. žymiam Lietuvos kalbininkui, mokytojui, vadovėlių autoriui, habilituotam humanitarinių mokslų daktarui, profesoriui Aloyzui Gudavičiui sukanka 80 metų.

Visas Aloyzo Gudavičiaus gyvenimas yra susijęs su Šiauliais. Viename interviu jis yra prisipažinęs, kad yra labai sėslus žmogus. Gimęs 1940 m. Kalniškių kaime, Šaukėnų valsčiuje, Šiaulių apskrityje, 1957 m. baigė Šiaulių mokytojų seminariją, o 1962 rusų kalbą ir literatūrą Šiaulių pedagoginiame institute su šia Alma Matter susiejo visą savo karjerą ir gyvenimą.

Tik 1966 – 1969 m. jis buvo Vilniaus universiteto aspirantas. Visus kitus metus jis užėmė  praktiškai visas įmanomas administracines, mokslines ir mokytojo pareigas iš pradžių Šiaulių mokytojų instuitute, o nuo 1997 m. Šiaulių universitete. 1970 m. jis apsigynė filologijos mokslų kandidato disertaciją, o 1990 humanitarinių mokslų daktaro habilitacinį darbą. 1994 m. jam buvo suteiktas švietimo profesoriaus vardas.

1975 – 1983 m. jis buvo ŠPI Filologijos fakulteto dekanas, 1984 – 1991 m. ir 2001 – 2010 m. jis – Šiaulių universiteto Rusų kalbos katedros vedėjas. 1991 m. jis tampa Šiaulių pedagoginio instituto, o vėliau Šiaulių universiteto rektoriumi iki 1998 m. 1990 – 1991 m., 2001 – 2005 m., 2005 – 2011 m.  jis – ŠPI, vėliau Šiaulių universiteto Senato pirmininkas.

Nuo 2010 m. jis yra Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto užsienio kalbų studijų katedros profesorius. Be to, jis dar yra vizituojantis Klaipėdos universiteto profesorius. Taip pat Aloyzas Gudavičius yra mokslinio žurnalo „Filologija“ atsakingasis redaktorius.

Aloyzas Gudavičius yra pripažintas kalbotyros specialistas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje – Čekijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje. Jo moksliniai interesai yra gana platūs – leksinė gretinamoji semantika, etnolingvistika, interlingvistika, bendrosios kalbotyros dalykai.

Jis yra išleidęs keturias solidžias monografijas, tris vadovėlius ir studijų knygas, paskelbęs per 100 mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio šalių mokslinėje spaudoje (lietuvių, rusų, lenkų, anglų, vokiečių, esperanto kalbomis), keletą kitų knygų.

Jo mokslinė veikla yra įvertinta 2009 m. Aloyzą Gudavičių paskelbiant Šiaulių universiteto metų mokslininku. Įvertinus visus jo nuopelnus Šiaulių miestui 2012 m. jis yra išrinktas Šiaulių miesto Garbės piliečiu. Norisi labiau pabrėžti dar vieną mažiau žinomą jo įvairiapusės veiklos sritį.

Dar studijų metais jis susidomėjo tarptautine esperanto kalba, ją išmoko ir jau 1961 metais dalyvavo 3-iojoje Pabaltijo esperantininkių stovykloje Molėtuose. Ši aistra nenutrūko ir visais vėlesniais metais ir vis iškildavo tiek Aloyzo Gudavičiaus mokslinėje, tiek ir praktinėje veikloje. 1988 m. atkūrus 1919 – 1940 metais veikusią Lietuvos esperantininkų sąjungą 1993 m. jis tampa šios organizacijos Valdybos pirmininko pavaduotoju iki pat 2003 m.

Besidomėdamas viena iš savo mokslinės veiklos sričių interlingvistika 2002 m. jis išleidža vadovėlį „Interlingvistikos įvadas“, kuriame plačiai apžvelgia ir interlingvistikos šakos esperantologijos tematiką.

2005 m. Vilniuje rengiant 90-ąjį pasaulinį esperantininkų kongresą, vykusį liepos 23-30 dienomis, ir kuriame dalyvavo 2344 asmenys iš 62 pasaulio šalių, prof. Aloyzas Gudavičius tampa šio kongreso tarptautinio universiteto rektoriumi ir prelegentu. Profesorius be šio kongreso dalyvavo dar penkiuose pasauliniuose esperantininkų kongresuose įvairiose šalyse.

Aloyzas Gudavičius dalyvavo ne vienoje Tartu universiteto rengiamoje mokslinėje interlingvistikos ir esperantologijos konferencijoje ir jose skaitė pranešimus. Jo pranešimai yra paskelbti tęstiniame moksliniame Tartu universiteto leidinyje „Interlinguistica Tartuensis“.

Už nuopelnus interlingvistikos ir esperantologijos srityse 2009 m. jis apdovanotas prestižiniu Tartu universiteto „Academicus Ariste“ apdovanojimu. Jis yra pirmasis ir vienintelis lietuvis gavęs šį apdovanojimą. Aloyzas Gudavičius Šiaulių universitete dėstė įvairius interlingvistikos kursus studentams, vadovavo diplominiams darbams šia tematika.

Taip pat profesorius yra nepakeičiamas kas tris metus Lietuvoje vyksiančių Baltijos esperantininkų dienų, kurios šiuo metu yra tapusios visos Europos esperantininkų renginiu, prelegentas. Aloyzas Gudavičius yra ir Lietuvos mokslininkų sąjungos narys, 2009-2010 m. yra buvęs Šiaulių Alka LIONS klubo prezidentu. Garbingam jubiliatui norisi palinkėti šviesių minčių ir tolesnių viršukalnių jo plačioje veikloje.

Autorius yra Lietuvos esperantininkų sąjungos Valdybos pirmininkas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Profesoriui Zigmui Zinkevičiui – 86
  2. Albinas Kentra: Kova už laisvę niekada nesibaigia
  3. Minimos bendrinės kalbos kūrėjo J.Jablonskio 150-osios gimimo metinės
  4. Netekome iškilaus kalbininko Algirdo Sabaliausko
  5. Nacionalinėje dailės galerijoje – kompozitoriui J. Juzeliūnui skirta paroda
  6. Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda skirta A.H.Kirkoro 200 metų sukaktuvėms
  7. Meno ir muziejų kūrėjui Gintarui Karosui – 50 metų
  8. J. Naujalis skambės ir XXI amžiaus ritmu
  9. Artėja Plungės kultūros centro 80 metų sukaktuvės
  10. Mažvydo bibliotekoje vyksta paroda „Atrask ir išgirsk Stanislovą Moniušką“
  11. Birželio 13–14 d.: tarptautinė konferencija „Žymusis vilnietis Stanislovas Moniuška“
  12. Trakuose atidengta atminimo lenta tapytojui Augustinui Savickui
  13. Vyks knygos „Tarp minties ir politinio veiksmo: Algirdo Juliaus Greimo laiškai (1946–1954)“ sutiktuvės
  14. Minint Aukštųjų kursų 100-metį Kaune – universitetai persikels į mokyklos klases
  15. Poetui Algimantui Baltakiui – 90 metų

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Elektra
Energetika

Miškingose vietovėse kabeliais bus pakeista 2 tūkst. kilometrų oro linijų

2026 01 16
Pinigai
Gamta ir žmogus

2025-ieji draudikų akimis: brangiausi įvykiai ir jų priežastys

2026 01 16
Dronų centras
Lietuvoje

Vilniuje pradeda veikti uždaras dronų treniruočių centras

2026 01 16
Seimas
Lietuvoje

Seimo etikos sargų prašoma įvertinti konservatorės elgesį

2026 01 16
Kęstutis Budrys
Lietuvoje

K. Budrys atidarė „Sniego susitikimą“

2026 01 16
Artūras Visockas
Lietuvoje

Šiaulių meras: demografinė krizė reikalauja skubių nacionalinių sprendimų

2026 01 16
Sakartvelas - Batumis
Gamta ir žmogus

Keliaujant į Gruziją būtina apsidrausti – kitaip į šalį nepateksite

2026 01 16
Santaros klinikos
Lietuvoje

Santaros klinikos sprendžia darbo užmokesčio tvarkos klausimą

2026 01 16

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie Tautos ir teisingumo sąjunga reikalauja stabdyti Kapčiamiesčio karinio poligono statybą
  • su Lenkija sutarė apie Tautos ir teisingumo sąjunga reikalauja stabdyti Kapčiamiesčio karinio poligono statybą
  • +++ apie Uostamiestyje minimos 103-osios Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės
  • Budweiser apie Uostamiestyje minimos 103-osios Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Miškingose vietovėse kabeliais bus pakeista 2 tūkst. kilometrų oro linijų
  • 2025-ieji draudikų akimis: brangiausi įvykiai ir jų priežastys
  • Vilniuje pradeda veikti uždaras dronų treniruočių centras
  • Seimo etikos sargų prašoma įvertinti konservatorės elgesį

Kiti Straipsniai

Irena Tumavičiūtė

Aštuoniasdešimt metų paskyrusi Lietuvai: Irenos Tumavičiūtės kelias

2026 01 13
Išleista knyga apie Lietuvos esperantininkus – pirmą kartą Lietuvoje

Išleista knyga apie Lietuvos esperantininkus – pirmą kartą Lietuvoje

2025 11 28
Atminimo lenta su bareljefu (Maironio g. 25). 2014 m.

V. Terleckas. Profesorių Vladą Jurgutį prisimenant

2025 11 19
Renginio akimirka

M. Gaižiūtė. Dusetose paminėtas Kazimiero Būgos gimtadienis: gyvas ryšys su kalbininko dvasia

2025 11 11
Jonas Čiurlionis

J. Čiurlionis. Čiurlionis nepriklauso nei partijoms, nei kultūristams

2025 10 06
Suvalkų LLD skyriaus ansamblis „Ančia“, vadovas Gediminas Kraužlys. Antroje eilėje penktas iš kairės Pranas Sovulis

K. Leončikas. Mokytojas ir visuomenininkas Pranas Sovulis (II)

2025 09 06
Klemas Inta

Mirė tautininkas, buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys Klemas Inta

2025 09 04
K. Leončikas. Mokytojas ir visuomenininkas Pranas Sovulis (I)

K. Leončikas. Mokytojas ir visuomenininkas Pranas Sovulis (I)

2025 09 02
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
Studijų pasirinkimas

Kviečiama tapti mokytojais: pasirinkus reikalingiausias studijas – kelis šimtus eurų siekiančios stipendijos

2025 06 11

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie Tautos ir teisingumo sąjunga reikalauja stabdyti Kapčiamiesčio karinio poligono statybą
  • su Lenkija sutarė apie Tautos ir teisingumo sąjunga reikalauja stabdyti Kapčiamiesčio karinio poligono statybą
  • +++ apie Uostamiestyje minimos 103-osios Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės
  • Budweiser apie Uostamiestyje minimos 103-osios Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės
  • Kažin apie Uostamiestyje minimos 103-osios Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Prieš 100 metų Lietuva tapo šiuolaikine parlamentine valstybe

Prieš 100 metų Lietuva tapo šiuolaikine parlamentine valstybe

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai