Žmonės ir jų visuomenės skirstomos įvairiai. Vienas iš galimų skirstymų – tai laisvės visuomenė, baimės visuomenė ir geismo visuomenė. Beje, laisvės ir geismo visuomenės pernelyg dažnai painiojamos, o geismo visuomenė lengvai gali tapti baimės visuomene.
Laisvės sąvoka – viena sunkiausiai apibrėžiamų objektyviais kriterijais. Galima pasakyti, kad vienintelė tikrai žmogui įgyvendinama laisvė – tai pasirinkti priklausomybę. Nuo vienos ar kitos moralinės pozicijos, vieno ar kito gyvenimo būdo, vienos ar kitos santvarkos. Sovietų žmogus save galėjo laikyti ir dažnu atveju laikydavo laisvesniu už demokratinių Vakarų pilietį. Šiandien sovietų laikotarpį pagrįstai laikome tiek valstybine, tiek asmenine vergove.
Iš esmės apie laisvę galime kalbėti tik sąlygiškai. Vis dėlto yra pagrindo vieną laisvės sampratą laikyti artimesne tiesai, nei kitą. Senovės romėnai sakydavo, jog didžiausia pergalė – prieš save. Pasaulinės religijos laisvę suvokia kaip laisvę nuo ydingų geismų, gebėjimą save valdyti. Valdžia – kita laisvės pusė, tiktai valdžia dažniau suvokiama per galią kitiems, laisvė – per galią sau.
O štai laisvę nuo baimės skirtingos religijos suvokia įvairiai. Budizme baimės išvis nėra. Krikščionybėje Dievo baimė laikoma išminties pradžia, bet tobula meilė, kuriai esame kviečiami, išstumia baimę. Islame galbūt daugiau Dievo baimės, nei meilės jam, nors tai gali priklausyti nuo skirtingų interpretacijų.
Šiandien laisvė – itin mėgiama sąvoka, kuria grindžiama beveik visa Vakarų civilizacija. Bet ji dažniau siejama su atsidavimu geismams, su priklausomybe nuo jų, nei su jų suvaldymu. Laisvė šiame kontekste – tai laisvė daryti tai, ką nori. Tad Vakaruose vyraujančias visuomenes iš esmės tiksliau vadinti geismo, nei laisvės visuomenėmis. Tai – klasikinio liberalizmo kelias nuo Džeremio Bentamo ir Džono Stiuarto Milio laikų.
Baimės visuomenė iš esmės yra totalitarinė, kai kuriais atvejais – ir griežtai autoritarinė visuomenė. Tokia visuomenė bijo arba savo valdžios, arba išorinių, kartais – ir vidinių grėsmių, nuo kurių tariamai saugo sava valdžia. Blogiausia tai, kad baimės visuomenėje žmonės taip išprievartaujami, kad jiems tam tikra prasme ima patikti bijoti. Jie praranda gebėjimą spręsti laisvai ir dar stengiasi užginti šią laisvę kitiems. Nes visa, kas išeina už jiems įprasto ir priimtino mąstysenos ar gyvensenos modelio ribų, jiems kelia baimę, didesnę nei ta, prie kurios jie pripratę.
Šiems žmonėms baimę gali sukelti bet kas – tikra ar abejotina infekcija, svetimos šalies įtaka, vidiniai priešai – buržujai, kitatikiai, antisisteminiai elementai, radikalai ar net neformalai. Sovietų Sąjungoje net buvo posakis: šiandien jis groja džiazą, rytoj parduos tėvynę. Atitinkamai bijota gėlių vaikų – hipių, pankų ir kitų alternatyvių judėjimų. Net ilgi plaukai ar skiauterė kėlė baimę.
Baimė lengvai pereina į agresiją. Baimės objektą siekiama sunaikinti, geriausiu atveju – nutildyti ir priversti slėptis. Nebūtina tikrą ar menamą priešą sunaikinti fiziškai. Šiuolaikinės baimės visuomenės – subtilesnės. Jose užtenka žmogų sunaikinti socialiai – atimti darbą, statusą, galimybę gauti išsilavinimą, tiesiog priversti emigruoti, o dar geriau – nutilti ir prisitaikyti.
Šiandien baimės visuomenės vyrauja autoritarinėse ir totalitarinėse Rytų šalyse. Bet paradoksaliu būdu šis visuomenės modelis grįžta ir į Vakarus. Įprastas liberalizmas virsta tuo, kas, stokojant tikslesnio pavadinimo, įvardijama leftizmu. Laisvė kiekvienam gyventi pagal savo geismus pereina į reikalavimą kiekvienam gerbti tokį kito pasirinkimą. Geismo visuomenė, prisidengusi laisvės visuomenės įvaizdžiu, tampa baimės visuomene.
Maža to – vienų žmonių pasirinkimai tampa labiau gerbtini, nei kitų. Tai – logiška, nes kiekviena visuomenė nusistato savus prioritetus, ką ji skatins, o ką smerks. Leftizmo išskirtinumas tas, kad jis teigia visuotinę laisvę ir dar lygybę, kai tai yra paprasčiausias melas.
Krikščionių pasirinkimai tampa mažiau vertingi, nei musulmonų, titulinės tautos atstovų – nei atvykėlių iš svetur, prigimtinės šeimos šalininkų – nei įvairios lytinės egzotikos. Draudžiama drausti. Bet iš esmės tai – tokie patys draudimai, kaip ir įprastose despotijose, tik dabar jie eina po laisvės vardu. Po šūkiu „draudžiama drausti“ jau marširuoja tie, kurie nori uždrausti kritikuoti, vertinti, apskritai – mąstyti kitaip, nei tai daro išskirtinės, privilegijuotos grupės. Už kritiką ar net juodą humorą jau galima sulaukti net įkalinimo bausmės.
Kas šiame kontekste gali būti laikoma laisvės visuomene? Tai galima nusakyti tiek teoriniais principais, tiek praktiniais pavyzdžiais. Laisvės visuomenės – tai tos pačios Vakarų visuomenės iki Frankfurto mokyklos intelektualinio ir socialinio perversmo, kai nuspręsta, jog tolerancija kairiesiems turi būti atskirta nuo tolerancijos dešiniesiems. Principų lygiu tai galimybė žmonėms gyventi savaip, kartu su absoliučia kitų žmonių galimybe jų gyvenimą kritikuoti, vertinti ir apmąstyti savaip. Privaloma tolerancija visada reiškia tik despotizmą.
Laisvės visuomenėje žmogus turi teisę pasirinkti savo Dievą ar dievus, savo kultūrą ar subkultūrą, savo maisto ar gėrimo meniu, o kitas turi tokią pat teisę pasirinkti kitaip ir išsakyti savo nuomonę apie bet kokį kieno nors pasirinkimą. Laisvų žmonių sudaroma visuomenė taip pat turi teisę pasirinkti, ar priimti į savo visuomenę naujus narius, kurių teisė į tos visuomenės pilietybę nėra apspręsta pačia prigimtimi ar istorija.
Pagaliau, laisva visuomenė yra ta, kuri, suteikdama laisvę brandos sulaukusiems savo piliečiams rinktis savo gyvenimo būdą, normatyviniais aktais nustato siektiną gyvenimo būdą, kaip pavyzdį kitiems – savitvardą, išsilaisvinant iš ydingų, tvirkinančių geismų. Tik laisvi žmonės gali sudaryti laisvą visuomenę, o geismų vergai gali sukurti tik despotiją. Raudoną, rudą ar žydrą – jau visiškai antraeilis klausimas.
Laisve ya laimes ekonomikos prielaida
Tiek laisvę, tiek laimę žmonės supranta skirtingai. Supratimas priklauso nuo gyvenimo patirties ir sąmoningumo lygio. Pvz. žmogus ramiai išgyvenantis karantiną be ubavimų dėl suvaržymų iš esmės yra laisvas. Mūsuose dabar vyraujantis laisvės suvokimas faktiškai daugiau yra anarchija, bet ne laisvė. Gyvendami visuomenėje visada turime pareigų. Vienintelė žmogaus laisvė yra pasirinkti ar jis darys gerus ar blogus darbus. Visą kitą jokia ne laisvė, o akių dumimas.
O kodėl pasirinkta nuotrauka, kur vien baltarusiškos ir ukrainietiškos vėliavos? Lietuviška tik viena. Čia reiškia: kas iš lietuvių liks, jei būsim tokie laisvi ir tolerantiški, t.y. liberalūs???
Marius, kaip visada įneša aiškumo. Naudingas straipsnis.
„laisvės ir geismo visuomenės pernelyg dažnai painiojamos, o geismo visuomenė lengvai gali tapti baimės visuomene.”
„Šiandien laisvė – itin mėgiama sąvoka, kuria grindžiama beveik visa Vakarų civilizacija. Bet ji dažniau siejama su atsidavimu geismams, su priklausomybe nuo jų, nei su jų suvaldymu. Laisvė šiame kontekste – tai laisvė daryti tai, ką nori. Tad Vakaruose vyraujančias visuomenes iš esmės tiksliau vadinti geismo, nei laisvės visuomenėmis.” *
„Šiandien laisvė – itin mėgiama sąvoka, kuria grindžiama beveik visa Vakarų civilizacija. Bet ji dažniau siejama su atsidavimu geismams, su priklausomybe nuo jų, nei su jų suvaldymu. Laisvė šiame kontekste – tai laisvė daryti tai, ką nori. Tad Vakaruose vyraujančias visuomenes iš esmės tiksliau vadinti geismo, nei laisvės visuomenėmis.” **
„Leftizmo išskirtinumas tas, kad jis teigia visuotinę laisvę ir dar lygybę, kai tai yra paprasčiausias melas.” ***
„Po šūkiu „draudžiama drausti“ jau marširuoja tie, kurie nori uždrausti kritikuoti, vertinti, apskritai – mąstyti kitaip, nei tai daro išskirtinės, privilegijuotos grupės. ”
„Privaloma tolerancija visada reiškia tik despotizmą.” !
„Privaloma tolerancija visada reiškia tik despotizmą.” !
„Privaloma tolerancija visada reiškia tik despotizmą.” !
Tiesiog nesuvokiama, kaip per visus 3 dešimtmečius nė vienas iš skelbiančių save „šiuolaikiškai mąstančiais” ir diplomais dekoruotų taip ir nepastebėjo, jog jie savo reikalavimais visuomenei (kuri, jų įsivaizdavimu, privalo jiems įtikti bei pritarti****), jau seniai atkartoja NKVD ir KGB metodus? Kad jų „tolerancijos akiniai”, per kuriuos jie vertina tikrovę, jiems siunčia iškreiptus tikrovės vaizdus? Akiniuose – hibridizuoto matymo lęšiai?
———————————
* Sakyčiau – vergovės geismams. Ši „filosofija” žmogų nuleidžia iki gyvūnijos statuso. Žemėje tik žvėrių geismas jiems nepavaldus – jie jam pavaldūs (pan., kaip žadintuvas – nustatyta, kada turi suskambėti, ir jis suskamba!). Žmogus turi įrankius savo geismus pats valdyti, pagal savo kultūros lygį su jais tvarkytis. Kad žmogus ĮPAREIGOTAS pats valdyti savo geismus, liudija net ir reikalavimas žmogui LAIKYTIS PASNINKO (visomis prasmėmis, ne tik mitybos atžvilgiu). Ir tai turi labai rimtą pagrindą, bet tai jau kita tema.
Prisiminkime senovės laikus, kad ir „Dafnio ir Chlojos” – žmonės gyveno ne prašmatniuose namuose su atskirais miegamaisiais, bet jaunuoliai užaugdavo iki vedybinio amžiaus neišmanydami apie lytinius santykius! Per anksti gautos žinios nenuodijo jų smegenų. Tik dieną prieš santuokos apeigas ŽYNĖ paaiškindavo ir pamokydavo. Vadinasi, ir tada, kai nebuvo šiuolaikių visažinių filosofų, žmonės gebėjo save valdyti ir to laikėsi. Mažyliams nebuvo aiškinama apie berniukus, kurie bus šiuolaikiški, jei mergaitėmis jausis. Ar dėl to buvo kilusi demografinė krizė? 🙂
** Besiveržiantys į valdžią: Mes nieko nematysime, mums „dzin”, kuo tai gresia visuomenei, tik leiskite MUMS būti prie lovio ir nelieskite mūsų. O tada kad ir visai sugyvulėkite. – Taip ir sukirto rankomis? Dar ir pinigų šiai humaniškai veiklai skiria.
*** Eilinis tobulų rūbų ant nuogutėlio karaliaus „matymo” pavyzdys?
**** T.y., kaipo žemesnė, savo nuomonės neturinti kasta elgtis?
Trošku skaityti, jokios pažangos nedaro M. Kundrotas per tris metus ekonomikoje, tarkšdamas vien metafiziniais pasakojimais apie ‘laisvą visuomenę’, kurios tikrasis pagrindas yra vidurinioji klasė, o jai tvirtėti Lietuvoje per 30 metų nebuvo jokių pagrindų, kuriuos dar reikia sukurti iš naujo.
Pliurpalais ir miglomis dar niekas niekada nieko nesukūrė.
Viskas atsiranda iš Nieko – visa materija iš neapčiuopiamos Dvasios. Didžiulis ąžuolas iš mažutės gilės. Marius Kundrotas kalba apie pačias visuomenės ištakas, pamatų pradžią – vertybes. Jis siekia apimti visumą, nes savo esme yra demokratas. O “Tvankstas” – tipiškas autokratas. Iš to nesupratimas ir priešiškumas.
Tvankstas žino žymiai giliau ir plačiau, tiek kažin ar kuris Seimo narys iki šiol yra žinojęs.
Demokratija yra tipiška autokratinė valdžia, kuri nepakenčia asmenybių, siekia jas sulyginti su masių samprata.
Šiuo metu brandžiose demokratijose neliko politikų asmenybių, tėra tik už virvučių tampomos marionetės (to negalima pasakyti apie Višegrado šalis).
Žinojimo ‘kaip daryti’ kokybė nepriklauso nuo gausių masių kiekybiško žinojimo, nors ir 3 mln., nors ir 500 mln, nors ir 7 mlrd. – proveržį visada atliko tik asmenybės, kurias nesuvokdavo masės, kurias dažnai nužudydavo dėl asmenybių veiklos sukelto priešiškumo, masėms palaimingai džiūgaujant, bet perimdavo tų darbų tąsą.
Kaip bebūtų, Tvansktas nenusileis ir nepataikaus nors ir 3 mln., bet visada turės savo nuomonę pagal savo supratimą – pvz., kaip dvigubo apmokestinimo PVM klausimu, kol Lietuvoje atsiras politikų, tai perimsiančių savo politiniams siekiams.
Visur visais laikais atsiranda žmogus, kuris lyg vinimi prakala susitvenkusią probleminių visuomenės pūlių statinę.
Man neįmanoma eiti į jokią partiją dėl savo atskiros (ir dar nepribrendusios kitų supratimui) nuomonės.
“Šiuo metu brandžiose demokratijose neliko politikų asmenybių, tėra tik už virvučių tampomos marionetės…” – Tvankstas.
Apie kokias “brandžias demokratijas” šis sakinys? Gal Vokietijoje “brandi demokratija”, ar visoje Europos sąjungoje? Kai viena Merkel už visus ES piliečius priėmė sprendimą dėl pabėgėlių priėmimo, jų privalomų kvotų… Tai ne demokratija, tai autokratija.
Anais laikais turėjome “tarybų valdžią”. Tarybos, nuo žodžio tartis. O kas anuomet tarėsi su anos valstybės piliečiais? Kas dabar tariasi su ES, JAV ar kurios nors kitos pasaulio valstybės piliečiais?
Kaip anuomet TSRS imperijoje visus reikalus tvarkė partinė nomenklatūra, taip dabar, pasauliniu mastu visus reikalus tvarko oligarchinė nomenklatūra.
O “brandžios demokratijos” sąvoka to paties verta, kaip ir “brandaus socializmo” savoka. Tai deklaracijos, propaganda…
Demokratija, tai daugumos valdžia. Jos dar nebuvo, apie ją dar tik kalbama.
„Stambulo konvencija braunasi į Seimą”
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/stambulo_konvencija_braunasi_i_seima/
LGBT liberalhomunistinė ideologija slenka pelėsio taktika – šiandien jau čia užkratas pūdo šį Lietuvos ramstį – Seimą.
Nomedos laidoje ,,rėžė spyčių” Aušrinė P. Ar tik nesirengia atgal į Seimą, todėl primena apie save tam tikrai rinkėjų daliai?
Vakar ,,Respublika” pranešė apie jungimąsi į platų rinkiminį sąrašą Paulausko, tvarkiečių, Juozaičio dar kažko.
Kiek tenka suprasti, tai Aušrinė užsipūtusi dvasiškai nuo boyfriend’0 iš Aigupto nusprendė veržtis į saugų feminizmo užutėkį – Seimą.
Ant LKP/KGB pagrindo užauginti Lietuvos politinės kūdros maurai ir atstumti nuo lovio dabar neršia savo kampelyje su tikslu – savo maurais užtvindyti nors kokią dalį lovio, esančio kitame krante, šiandien dar nepasiekiamame.
Palinkėkime sėkmės lengvatikių ir draugų tarpe būti suprastiems ir išrinktiems ‘atimsim ir pa(si)dalinsim’, nors keliems prasigyventi, išbristi iš amžino alkio ir skurdo.
Nuokrypis nuo temos: imant tokius atvejus – tokio friendo prisiimta/primesta pareigybė psichologiniu požiūriu yra daugiau vergovė, ar daugiau baudžiava?
Seksualinė baudžiava.
Esate giliai žvelgiantis komentuotojas,bet šį kartą dėl M.Kundroto pateiktų apsvarstymų – neteisus.Antra,- nūdienos Seimas yra lietuvių,piliečių moralinis ir pasaulėžiūrinis atspindys.Tad, ieškokime būdų kaip keisti lietuviškos visuomenės požiūrį į valstybę,jos santvarką ir tautos gerovę,- čia svarbiausia yra tinkama tautiečių pasaulėžiūra.
‘bet šį kartą dėl M.Kundroto pateiktų apsvarstymų – neteisus’ – koks Marius, toks ir jo gerbėjas (gal jis pats) su savo ‘argumentais’, kurių svarbiausias ir paskutinis yra ‘neteisus’.
Kuriems galams man panižo pasisakyti po M. Kundroto straipsniu ? Geriau kaip visada – praleisti nematomis ir tylomis.
Taip, atradimus, išradimus, proveržius žmonijos evoliucijoje visada darė asmenybės, atskiri talentingi, apdovanoti gabumais ar net genialūs žmonės. Bet tai neturi nieko bendra su politika.
Tokiems žmonėms, kaip taisyklė, turintiems savo požiūrį, vertybes, išgyventi autokratinėje (totalitarinėje) sistemoje žymiai sunkiau nei nors kiek demokratinėje visuomenėje, pripažįstančioje asmens teises.
Tikra demokratija, tai apinastris piniguočių ir korumpuotų politikų suokalbiui. Ji gali suniveliuoti visuomenę socialinės atskirties prasme, bet jokiu būdu nesumažinti jos kūrybinių galių. Priešingai didžioji dabartinės visuomenės dalis, dėl soc. atskirties, įvairiausių neteisybių teisėtvarkoje ir kitose gyvenimo srityse, dėl jokių galių (valdžios) neturėjimo yra NUSIVYLUSI ir ABEJINGA. Tai milžiniški kūrybinės energijos rezervai, kurie yra paralyžiaus būsenoje. Tokie piliečiai nieko nesprendžia, nieko negali. Jie, kaip vaikų namų auklėtiniai už kuriuos viską atlieka darbuotojai. Jų kūrybinės galios laukia atskleidimo.
O tai gali atlikti tik demokratija. Piliečių teisė išrinktą valdžią kontroliuoti. Ją ne tik rinki, bet ir ATSTATYDINTI…
Mečys Laurinkus. Arba Europos Sąjunga persitvarkys, arba žlugs
– lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/04/25/news/mecys-laurinkus-arba-europos-sajunga-persitvarkys-arba-zlugs-14639852/
sie zodziai priklauso buvusiam britu premjerui D.Cameron’ui dar tuomet kai jis tapo Toriu partijos o tuo paciu ir tuometines opozicijos vadu. T.Blairas, patikejes kad jam bus suteiktas ES prezidento portfelis, tiesiog persistenge kad britu parlamente butu skubiai ratifikuota taip vadinama Lisabonos sutartis – ES kionstitucija kuria ne is karto prieme ne tik britai bet ir airiai,olandai, danai ir kt. Butent tada ir buvo pazadetas referendumas Toriams atejus i valdzia.
Nepritare britai ir tulo J.C Junker’io paskyrimui bei daugybei kitu Merkozy primestu visai ES sprendimu o 2014 konfliktas tarp ES domimantu ir britu pasieke “zenita”……
Beje, ziurint per laiko prizme britu pasiulymas del ES pletros iki 2004 buvo tikrai labai racionalus ir pragmatiskas.
Laisvė tai suprastas būtinumas, o tai gali suprasti tik sąmoningas žmogus. Jei šiame straipsnyje “laisvas” pakeisime – “sąmoningas, mąstantis” bus aiškiau ir teisingiau. Pradėti reikią ne nuo laisvės, bet nuo sąmoningumo… duok kvailiui laisvę, kas bus? Tą ką dabar ir turime – kvailių planeta su kvailais tarpusavio santykiais ir visiška antiekonomika. Bet kokia “durnių” laisvė baigiasi “kaip visada”… Jei visuomenėje sąmoningų piliečių apie 5 nuošimčius, tokia visuomenė laikoma gyvybinga. Jei apie 10 – labai sąmoninga, jei sąmoningų piliečių jau būtų apie 20 nuošimčių, tai būtų išminčių tauta. Jei tautoje sąmoningų piliečių būtų puse, tai tokia tauta taptu žemės valdove. O jei visi piliečiai taptų sąmoningais (neįtikėtina ir neįsivaizduojama) tokiai žmonijai Žemėje ir Saulės planetose vietos būtų per maža… Pirminis visur ir visada – sąmoningas, mąstantis pilietis, žmogus…, jau visiškai antrinis tų žmonių sugyvenimo būdas – santvarka, ūkiniai santykiai. Sąmoningų piliečių visuomenėje ekonomika negali būti jokio pavadinimo (iškrypimo), o tik tokia – kokios reikią tuo metu. Tokių gamybos priemonių (robotai) kokie atsiranda dabar, žmonija dar neturėjo, todėl ir ekonominiai santykiai turi būti tokie, kokių dar žmonija neturėjo… Gal kitą kartą plačiau, nors jau esu rašęs čia ne vieną kartą…
Turbūt ne vienam būtų įdomu sužinoti, kaip tampama “sąmoningu, mastančiu”. Kas tai per procesas? Nuo ko priklauso?
Tai jokiu būdu ne “špilkavimas”. Tik įdomu sužinoti šios teorijos esmę.
…tokie klausimai iškyla tik pakankamai sąmoningiems ;)… Klausimas labai sudėtingas ir platus, čia kai paskaitai reikėtų pasiruošti…. panašiai galima paklausti – o kaip tampama muzikantu? Ir kaip atsakyti trumpai? Atsakyti trumpai, aiškiai, suprantamai labai sudėtinga. Vienoks būtų atsakymas bendraujant asmeniškai, kitoks atsakymas aiškinant viešai. Dar kitoks kitą dieną, nors ir ne iš esmės. Jei vienu sakiniu tai būtų – gebėjimas visada matyti visumą… Arba kai žmogus pats sugeba peržiūrėti ir reikalui esant keisti savo mąstymo atskaitos taškus… (Kai žmogus turi iš prigimties arba išsiugdo savo vidinį stebėtoją, kai jis geba stebėti savo mąstymą ir veiksmus vidinio stebėtojo akimis… Kai žmogus jau gyvena savo esybine puse nesusitapatindamas su asmenybine dalimi. “AŠ” tai ne kūnas ir mąstymas, bet tai kas visa tai stebi. Nepakanka tik tai žinoti, taip reikią gyventi…) Trumpai kaip ir atsakytą, tik suprantama, jog reikią ir smulkesnių paaiškinimų. Mąstymas ir sąmoningumas labai stipriai siejasi, bet netapatu. Nesąmoningas ir visiškai sąmoningas – kraštutinumai, todėl geriau turėti omeny “labiau sąmoningas”, “labiau nesąmoningas”…Kaip žmogus mąsto? Visos ateinančios žinios mąstymo yra rūšiuojamos: priimtina – nepriimtina, gerai – negerai, neatpažinta. Tai vykstą mąstymo atskaitos taškų pagalba. Mąstymo atskaitos taškai – pasaulėžiūra, įsitikinimai, tikėjimas, išsilavinimas, įpročiai, instinktai, prigimtis. Didžiajai daliai žmonijos instinktus ir prigimtį reikėtų rašyti kaip pirminius… Visi mąsto panašiai – per mąstymo atskaitos taškus, tik tiek, kad nesąmoningiems žmonėms mąstymo atskaitos taškai įteigiami, sąmoningi žmonės patys juos pasirenka. Tik toks ir skirtumas, ir tai nebūtų jokios bėdos jei visuomenei būtų poreikis išlaikyti kuo aukštesni sąmoningumo lygį, tada ir tie įteigti mąstymo atskaitos taškai nebūtų blogis, o kadangi masių valdymo prižiūrėtojams labai svarbu turėti kuo lengviau valdomus žmones tai m.a.taškai įteiginėjami labai sužeminti – pinigai ekonomika svarbiausia…, todėl pasąmoningai išsiverčią – viskas perkama ir parduodama tik klausimas po kiek. Geismai, net ir iškrypę, įteiginėjami kaip m.a.t. ir vertybė ir t.t. Čia ir yra šiuolaikinės žmonijos vergovė, nelaisvė ir kvailystė – dar po šiai dienai išlikęs poreikis kvailinti žmoniją… Kuo aukštesni mąstymo atskaitos taškai, tuo žmogus laisvesnis – šeima, tauta, žmonija, Aukščiausiasis, begalybė… Sąmoningu žmogumi negimstama, bet sąmonėjančiam turi ateiti ta diena (daugeliui ji šiame gyvenime neateina), kai žmogus pats sau pradeda uždavinėti klausimus – kas aš toks? Kodėl aš gyvenu? Kokia mano vieta ir koks vaidmuo žmonių visuomenėje? Kodėl aš nesijaučiu gerai ir laimingai? ir t.t. ir tai labai jau ne šio pasisakymo rėmuose, bet jei trumpai – būtina peržiūrėti viską kas sukrauta į “mano vidinį pasaulį” be mano žinios. Tai darė šeima, mokykla, aplinka, visuomenė, draugai, priešai, orai, gerosios dvasios ir maumai ;)… Peržiūrėti reikią visa savo vidinį pasaulį ir išmesti kas trukdo gyventi – net ir savo mitybos įpročius sąmonėjant reikia keisti – nieko nėra “mano vidiniame pasaulyje” švento, kas sukrauta be mano žinios – šventa. Geriausia mesti viską lauk ir susidėlioti pačiam save iš naujo… Tai vadinasi “peržiūrėjimas”. Teisingos mintys, teisingos kalbos, teisingi darbai – sąmoningas ir laimingas gyvenimas… Laisvas mąstymas – gebėjimas pasirinkti pačiam savo mąstymo atskaitos taškus, sąmoningumas – gebėjimas stebėti save ir savo mąstymą iš šalies, nesusitapatinus… Protas – gebėjimas prisitaikyti… Vidinė ramybė, tvirtybė, geranoriškumas, mokėjimas būti savo vietoje, jokių priklausomybių, nedarymas nesąmonių nei viešai, nei atskirai, tokie būtų išoriniai skiriamieji sąmoningo, mąstančio žmogaus bruožai.
Kad nekiltų minčių, jog pristatau save kokiu nors perdėm sąmoningu ar kitaip “prašviesėjusiu” truputis išminties, kuri labai man prie širdies, stengiuosi taip ir gyventi – jei išminčius galvoja, kad jis išminčius – jis kvailys. Jei kvailys suprato, kad jis kvailys – jis beveik išminčius 😉 Gal prieš kokius 30 metų perskaičiau DAO vienuolių mokymo vieną pamokymą kuris man labai patiko, supratau koks tai aukštas lygis, tik tada nesupratau – kaip? Aukščiausias vienuolio pasiekimas yra tada, kai jis gyvena su visais, kai jis gyvena taip kaip visi ir sugeba išlikti pačiu tikriausiu vienuoliu…
Kiek padrikai, bet sąmonėjančiam turėtų būti suprantama
Geras atsakymas. Puikus komentaras. Ir kiek naudos jį perskaičiusiems.
Apie sąmoningumą atsakyčiau taip. Žmogus sąmoningas, kai supranta, kad jis turi pareigas ir tik po to laisves /liberalizmas skatina būti nesąmoningais, nors ideologija viešai to nedeklaruoja, bet akivaizdu/. Sąmoningas, kai supranta, kad yra didžiulio vieningo organizmo dalis: bendruomenės, tautos, valstybės, pasaulio, kosmoso. O suvokęs bendrumo esmę supranta, kad sužeidęs kitus jis sužeidžia ir save. Jei kur nors susikūrtų tokia visuomenė, ji taptų tokia galinga, kad ir kitos visuomenės imtų sekti jos pavyzdžiu. O dabartinė laisvė daugiau ar mažiau yra anarchija.
Jūs teisingai apibūdinote pilietinį sąmoningumą… aš kalbėjau apie sąmoningumo ištakas…
Kadenciją baigęs Vilniaus universiteto rektorius(!!!) Artūras Žukauskas tapo LAISVĖS „partijos” nariu…
Buv. rektoriui, matančiam ligšiolinio valdymo ydas, rūpi ne kiekvieno išsilavinusio išsiugdyta PAREIGA Tėvynei bei Tautai, o tik dar labiau palaida visuomenė, kol tapsime ištirpdyta tauta? Ir be dom ir be ulica?
Artūras Žukauskas su Dalia Grybauskaite – klasiokai. Kažkaip abu beveik kartu baigė kadencijas.
todel nera ko stebetis kad ir vienas seniausiu Europoje – universitetu – Vilniaus universitetas net ir po 30 Nepriklausomybes metu velkasi labai toli “uodegoje “……
Yra tokia karalystė Himalajuose , visų nepaisoma, užmiršta, Butanas. Gyvenimas gali būti ir prasmingas ir protingas. ten valdžia visiškai nesirūpina biudžeto surinkimu, bet – žmonės nepyksta 🙂
Butane kas met daroma apklausa – ar žmonės laimingai gyvena? Ką reikėtų pakeisti? Laimės indeksas prie aukščiausių pasaulyje, jei ne aukščiausias… 2010 metais Butano karalius, kuris beje su geru vakarietišku išsilavinimu, kreipėsi į didžiųjų pasaulio šalių vadovus, jog taip gyventi žmonija toliau nebegali, nes toks kelias veda žmoniją į susinaikinimą, siūlė susitikti ir spręsti – ką daryti? Pasiūlymas priimtas “kapų tyla”…
visu pirma, norint suskurti laisva visuomene butina atsikratyti MELO kuris Lietuvoje vis dar liejasi laisvai. Ir ypac is daugelio politiku lupu. O juk civilizuotose valstybese politikai net ir uz nezymu mela yra baudziami ypac grieztai, iskaitant ir kalejimo bausmes o atsedeje “nuo skambucio iki skambucio” paskirtas bausmes apie politiko veikla net pasvajoti negali. Butina atsisakyti ir grieztai atsiriboti nuo svetimos propogandos ir visu melagingu okupantu &Co sukurtu “istoriju” nuo pat 1918 o ypac po 1940 Rusijos okupacijos. Juk net WW2 istorija Lietuvoje pagrinde tebeskelbiama daugumoje pagal Maskvos scenariju kazkodel tebemanant kad sis karas pasauliniu tapo vien del Hitlerio ir Stalino uzmaciu……
Čia vakar parašyta prie kito straipsnio.
Tai, ką Jūs parašėte, tėra tik vienas II pas. karo gabalėlis.
Kad pilnai suvokti, tai įžangai reikia perskaityti :
1. J. Pranaitis ‘The Talmud Unmasked’, 1913 m. ekspertizės išvadas.
2. A.C. Sutton knygas apie Wallstreet ir -1) bolševikų revoliuciją, -2) Hitlerio atvedimą į valdžią.
II pasaulio karo paslaptis glūdi minkštoje Persų įlankos papilvėje (Irane, Irake), pertariant W. Churchill posakį apie minkštą Europos papilvę Balkanus, kurioje dar 1938 m. D. Britanijos vadovybė pradėjo planuoti su GM / Studebaker sunkvežimių surinkimo gamyklas Irane ir Irake, ruošti darbuotojus Indijoje, būsimiems tiekimams SSSR.
Ieškoti Persian / Iranian corridor, rasite pakankamai daug duomenų, tarp kitko, G. Kasparovas labai daug atskleidė kaip Baku užaugęs.
Kažkodėl gamyklos pradėtos statyti dar 1941 m. gegužės mėnesį.
A. Hitleris gavo įsakymą iš Pasaulio Architekto pradėti puolimą 1941.05.15, bet aimanavo dėl benzino trūkumo ( kad paspausti dėl tiekimų per Ispanijos uostus iš JAV), žolė dar neauga, o eis į rytus virš 1 mln. Wehrmacht arklių, taip nusitęsė iki 1941.06.22.
J. Stalinas davė per Kominterną įsakymą KP Europoje 1941.05.15 – kovoti prieš Vokietiją, kai 1939.08.23 davė įsakymą remti draugą A. Hitlerį, neužmirškime, kad savo laiku buvo įsakyta VKP balsuoti už NSDAP ir taip atvestas į valdžią 1933.01.31. Graži draugystė iki 1939.08.23 ir labai artima draugystė iki 1941.06.22.
Drg. J. Stalinas gavo iš Pasaulio Architekto pasaulinės revoliucijos kilimo atakon dieną 1941.07.06.
Štai tada ir atveria akis ir protą Studebaker surinkimo gamyklų statyba 1941 m. gegužės mėnesį Irake ir Irane.
Skanių sekmadienio pietų ir malonios popietės pamąstymams, pasigooglinimams.
Gerb. Močiute, tiek J. Stalinas, tiek A. Hitleris buvo šeškės Pasaulio Architekto rankose.
Pasižiūrėkite Jaltos konferencijos nuotrauką 1945 m. žiemą : Roosevelt sėdi kaip vadas (32 rangas masonijoje, 33 rangas priklauso Pasaulio Architektui, niekas iš valstybių vadovų niekada nebuvo taip aukštai), iš dešinės W. Churchill, iš kairės kaip šeškė – J. Stalinas.
Ir kas gi tas “Pasaulinis Architektas”?
Kaip ypatingai žioplam, be to ir nenorinčiam sužinoti, vis kelintas kartas klausinėjančiam to paties, tai neišvengiama, man tai žinoma iš anksto, noriu priminti :
Skanių sekmadienio pietų ir malonios popietės pamąstymams, pasigooglinimams.
Dla osobo tupyx povtoriat ne budu – tai karinėje katedroje kiekvienas karininkas-dėstytojas kartojo studentui paklausus jau paaiškintą dalyką.
O ko nervuotis Tvankstui, jeigu žioplas ar “tupas” Romas. Ar gi mažai pasaulyje bukagalvių?
Matyt klausimas nepatogus…
Gerbiu tavo informatyvumą, dažnai naudingai panaudojamą. Pvz. diskusijose dėl Neringos Venckienės ir kitur. Bet dar dažniau, kaip šaukštas deguto, prasisunkia tavo žinių MOTYVACIJA. Noras visus nustebinti ir pritrenkti…
Tai iš paprasčiausio susireikšminimo:
“Tvankstas žino žymiai giliau ir plačiau, nei bet kuris Seimo narys iki šiol yra žinojęs”.
“Aš laisvai kalbu keliolika kalbų, o susikalbėti galėčiau bent trisdešimt”… (tai tik pora išsprūdusių tavo frazių apie save)
Kodėl Romui tai rūpi, kad kažkoks Tvankstas susireikšmino? Man rūpi ne Tvankstas, o paklydimo KELIAS, kuriuo gali nueiti bet kuris. Kuriuo nuėjo Liuciferis, paslaptingieji masonai ar dar paslaptingesni Anunakai.
Romas, Tvankstas, kiti – tai tik laikinos šio pasaulio formos. Kvaila su jomis tapatintis, konkuruoti. Dešimtmetis, kitas ir jų neliks, tik pelenai ar maistas kirmėlėm.
“Aš žinau, kad nieko nežinau”. Ši Sokrato frazė parodo priešingą kryptį. Tai Kelias, kuriame “aš” nebelieka. Materiali forma tampa “tuščiu indu”, kurį pripildo dieviškasis “AŠ”. Tai ne vieno gyvenimo kelias… Rekomenduoju jį.
Kalbos yra mano hobi ir jų žinau tikrai nemažai.
Kone visomis Europos kalbomis esu perskaitęs titulinių tautų kalbomis rašytas istorijas, istorinius straipsnius, nuomones apie kaimynus ir jų vaidmenį aprašomoje tos kalbos pasakojimuose – lietuviškai, latviškai, estiškai, švediškai, norvegiškai, daniškai, islandiškai, vokiškai, lenkiškai, čekiškai, slovakiškai, serbiškai, hrvatiškai, madjariškai, bulgariškai, rumuniškai, turkiškai, rusiškai, ukrainietiškai, baltarusiškai, rusiškai, itališkai, graikiškai, prancūziškai, ispaniškai, portugališkai, angliškai, pastarosiomis 4 ir jų buvusių kolonijų istorijas, istorinius straipsnius, negana to, esu kalbėjęsis su visų žemynų žmonėmis, daugiausia su kolonijų jungą nešusiais.
Tai ką man dabar daryti – pulti ant kelių ir prašyti Romo atleidimo, nes jam užtenka esperanto kalbos, kuri man tapatinasi su gumine moterimi savo dvasia ir kūnu ?
Man koktu klausytis, kai ‘rimti’ Seimo vyrai / moterys rimtu veidu vėjus ir nesąmones kalba – tai turiu pripažinti savo menkystumą ir atgailauti, kad jie taip mažai žino ir tiek daug kvailysčių kalba ?
Man, kaip užsiimančiam virš 37 metų filosofija, tikrai žinomas Sokrato posakis, bet kodėl jį turiu naudoti prieš save, jei mano prezumpcinė teisė nekalbėti apie save blogai yra ginama VŽTD ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos ?
Kodėl Romui nėra įdomi II pas. karo istorija, kurios tokios, kurią pateikiau keliuose sakiniuose, man dar neteko niekur perskaityti vienoje knygoje ar straipsnyje, tik atskiras daleles įvairių autorių knygose, iš kurių mozaikos ir aprašiau bendrą vaizdą ? Kodėl taip supykino Romą ? Kad aš pirmas pasaulyje sujungiau į visumą ir pateikiau Alko skaitytojams keliais sakiniais ?
„Savo sąjungininku kvieskis ne diskusiją, o tuščius plepalus.” Dabar yra Clive S. Lewis straipsnis Tiesos lt ir labai taikli citata apie Romo diskusijas, kurias jis tyčia prisikabindamas prie kokio ‘neaiškaus’ žodžio mėnesių mėnesiais gali tyčiotis, vaizduodamas ‘irgi išmanantį’, o tai surandama internete per 5, ilgiausiai 10 minučių, nesugebantis visiškai kurti pokalbio aplinkos, tam būtina sąlyga – niekada neužduoti klausimų, arba išklausyti, arba pačiam susižinoti, kad įsijungti į bendrą pokalbį. Proletarinės klezmerinių dažnučių kultūros tam tikrai neužtenka, tuo labiau remiantis esperanto kalba.
p. Tvankstai, o gal tamstai tikrai nepakenktu labiau isigilinti i izymiaja Sokrato fraze??? Ir dar keliu zymiu pasaulio protu kuklius issireiskimus apie savo zinojimus? Labai grazu kad skaitote daug originalo kalbomis taciau vertetu nepamirsti kad vertimai is kitu kalbu yra labai jau subtilus dalykas….. Juk nei viena pasaulio kalba nestovi vietoje – man, pavyzdziui, negyvenant Lietuvoje daugiau nei 20 metu yra atsirade problemu del laikmecio primestu naujadaru ir ne vien ID technologiju ar kitose srityse ir as mielai isigyciau siuolaikines Lietuviu kalbos zodyna kadangi net siuolaikiniu kryziazodziu uzduotis Lietuviu kalba tampa sudetinga suprasti ….. Negi nezinote kad net maziausias netikslumas vertime gali teksta apversti “aukstyn kojomis”! Negi nesusimastote kad kartais ir pats ne viska nuodugniai suprantate visomis tomis jusu ismoktomis kalbomis??
Atsiprasau, bet par ilga savo gyvenima patyriau kad visada reikia suabejoti perdaug issipustytomis “vitrinomis” o jusu surinktos nuobiros kad ir WW2 tema, atleiskirte, manes neitikina…..
Tai siek tiek panasu apie vaikysteje per radija
girdeta pasaka apie katineli kuris “per viena diena perejo visas 7 klases….
Leiskite priminti,kad sis staipsnis yra apie laisva visuomene Lietuvoje ir man tikrai labai sudetinga patiketi kad tamstai tai rupi…..
Atsiprasau jeigu klystu.
Laisva visuomenė turi turėti vieną sąlygą – plačiąją vidurinę klasę, kuri atsiranda sukuriant ekonomikos gyvenimą, leidžiantį tautai klestėti.
M. Kundroto straipsnyje nėra jokių užuominų apie ekonomikos dėka kuriamą laisvą visuomenę, tai ir straipsnis apie nieką.
Dėl kalbų – turiu dar pridėti liaudyniškai, nyderlandiškai, suomiškai. Dėl pilnumos.
Ką daryti, kai ispaniškuose pokalbiuose atsitiktinai išlenda pasakojimas, kaip jo senelis geležinkelininkas vežė ešelonais benziną iki Prancūzijos sienos 1941-44 m., toliau vežė prancūzai ?
Supraskime, kariniai tiekimai buvo ne adatų vežimas, visada daug dalyvių liudininkų – negi visus ir Stalinas būtų pajėgęs nugalabinti Gulage, pvz. visą Baku miestą dėl tiekimų Persijos koridoriumi, siekiant paslaptį išlaikyti visiems laikams ?
Kodėl sąjungininkai 1944 m. rugsėjo neskubėjo uždaryti geležinkelio linijos Lyon – Moulouse ? Tai jau pamąstymams.
Moulouse – After the Battle of France in 1940, it was occupied by German forces until its return to French control at the end of World War II in May 1945.
Lyon – Durant la Seconde Guerre mondiale, étant située en zone libre jusqu’en 1942, et très proche de la ligne de démarcation, la ville accueille de nombreux réfugiés et devient un foyer de résistance. Particulièrement marquée par la répression, Lyon est finalement libérée le 3 septembre 1944.
Luftwaffe begalė lėktuvų negalėjo kilti nuo 1944 m. pabaigos ir taip dėl benzino trūkumo, ypač amerikietiško. Šitiek buvo surinkta reaktyvinių naikintuvų Vokietijoje ir jie tupėjo ant žemės, o pakilti galėjo amerikietišku geru benzinu.
Rašau tam, kad Romui būtų suprantamiau, kas yra pokalbis ir kaip pateikiamos žinios, bet ne pastoviai tęsiant kabinėjimąsi dėl ‘neaiškaus žodžio’ ir norint sumenkinti pašnekovą iki buitinių pliurpalų.
Iš Romo pusės (bent jau kol kas) tik geranoriška kritika, jis Tvanksto nei žioplu, nei “asoba tupoj” neįvardija.
Na pažiūrėk atsietai ką parašei:
” tiek J. Stalinas, tiek A. Hitleris buvo tik šeškės Pasaulio Architekto rankose…”
Toliau puti burbulą apie masonus:
“Roosevelt sėdi kaip vadas (32 rangas masonijoje, 33 rangas priklauso Pasaulio Architektui, niekas iš valstybių vadovų niekada nebuvo taip aukštai……iš kairės, kaip šeškė J. Stalinas”.
Ką reiškia toks vienų menkinimas ir kitų absoliutinimas?
Vaikystėje šį etapą praeiname visi, kada tetukas – pats stipriausias, o mamytė – pati gražiausia. Bet iš tokio subjektyvumo daugumas išauga. Tik ne visi.
Suaugėliai su tokiu sąmonės (infantilišku) disbalansu iškraipo tikrovę. Pvz. Hitleris inspiravo daryti tokias gigantiškas patrankas, kurių buvo neįmanoma pristatyti į frontą.
Tokį sąmonės disbalansą turi ir tu. Pirmajame komentare, po šiuo straipsniu rašai:
“Trošku skaityti, M. Kundrotas nedaro jokios pažangos… tarkšdamas vien metafiziniais pasakojimais apie “laisvąją visuomenę”.
Tai “puodo” pasišaipymas iš katilo, kad anas juodas. Nes Marius Kundrotas ir sapnuose tiek “nepritarškia” apie laisvąją visuomenę, kiek Tvankstas apie tai, kad visos kalbos atsirado iš lietuvių kalbos. Tu, būdamas didžiu poliglotu, prirašai tokių pritempimų …. Bet nesupranti elementaraus dalyko – kad slavas nori likti slavu, vokietis – vokiečiu, ir kad jie niekada neatsivers į lietuvius.
Kritiką reikia priimti su dėkingumu. Tik puikybė ir ambicijos jos pakęsti negali.
Aš pats save ir kritikuoju, ir suprantu žymiai giliau, negu tai, ką sulaukiu iš kitų – labai paviršutiniški pasakymai, dažnai pasirankiojus ‘užmušančių’ citatų, vien buitiniu moterėlių pliurpalų lygiu.
Lyg tai aš nežinočiau žmogiškojo pažinimo ir proto ribų, bet ta kritika mano atžvilgiu tokio lygio, kad priimdamas žanro taisykles, turiu atsakyti tiesmukai.
Mano nuomonė apie save padėjo atsilaikyti 64 mėnesius psichologinį terorą prieš mane vykdžiusiai Nyderlandų Karalystei – su jų gudriausiais psichologais ir psichiatrais, kiek man žinoma, už atlygį virš 100.000 eurų.
Tai čia Alko vyrukai ir moterukės gali man tik juoką sukelti savo ‘kritika’ mano asmeniui.
„Savo sąjungininku kvieskis ne diskusiją, o tuščius plepalus.” – tai Romo pokalbių būdas.
“Toliau puti burbulą apie masonus:” – dar Prancūzijos karalius Louis XVI tai labai gražiai aiškino, o kiek po jo yra aprašyta, labai išsamiai paaiškino Čilės kard. J.Caro Rodriguez dar 1926 m., II pas. karo pradžia ir pabaiga tampa aiški įjungus aprašus apie masonus, be šito nėra aišku, kam 1938 m. planuoti, o 1941 m. gegužę statyti Studebaker surinkimo įmones Irake ir Irane.
“kiek Tvankstas apie tai, kad visos kalbos atsirado iš lietuvių kalbos. ” – dar daugiau apie tai yra prirašę, prikalbėję jau daugiau kaip prieš 200 metų I. Kantas, kad ‘lietuvių kalba yra raktas į žmonijos praeities paslaptis” (apytikriai), prieš gerus 100 metų prancūzų, vėliau danų, rusų kalbininkai.
“Bet nesupranti elementaraus dalyko – kad slavas nori likti slavu, vokietis – vokiečiu, ir kad jie niekada neatsivers į lietuvius.” ——- kada tai esu ir kur pasakęs apie atvertimą – ligoti Romo kliedesiai iš vis augančios neapykantos man, įsiutis atima protą, kiek suprantu, tai paties kilmė yra (bent dalinė) iš ruso ar lenko, kad taip giliai užsigavęs ir sufantazavęs, ko niekada nesu nei sakęs, nei rašęs – kad atsiverstų į lietuvius.
Dažniausiai į esperanto kalbą linksta vaikai iš mišrių šeimų.
Lietuvių kalba su UNESCO paveldu – tai tik laiko klausimas, nebent Romas ir panašūs Lietuvoje visomis išgalėmis trukdytų.
Mano skelbiama mintis gal nuo 2005 m., gal nuo 2006 m., prof. O. Poliakovo buvo ar savarankiška, ar pasigauta internete ir 2008 m. pasakyta viešai. Man tai nesvarbu, svarbu – kad lietuvių kalba gautų UNESCO paveldo statusą.
Kokia sopulinga Tvanksto reakcija į Romo kritiką:
“ligoti Romo kliedesiai iš vis augančios neapykantos man, įsiūtis atima protą…”
Ir kas gi taip užgavo, kad savo š…kitą teplioji? Gal pažeidžiau ambicijas ar dėl užuominos apie puikybę?
Čia fizika, paprasčiausia fizika. Aido principas. Kaip pašauksi – taip atsilieps… Ką pasėsi – tą ir pjausi. Pats labai mėgsti aštriai išsireikšti apie kitą žmogų. Tai nesistebėk ir nepyk, kad anksčiau ar vėliau viskas sugrįš adresatui. Ir dar, kaip sakoma, su kaupu. Karmos dėsnis….
Romas tik įrankis. Kažkas turėjo parodyti pirštu į tavo susireikšminimą, ambicijas ir puikybę.
O kad tu šito nepriimi, užsigauni, pyksti, tai tuo blogiau tik tau. Kas priklausė nuo manęs aš atlikau, o toliau žinokis pats.
Tu darai skirtumą tarp savęs ir kitų. Šitame pagrindinė klaida. Dievo dvasia persmelkia visą materiją. Kiekvieną jos atomą. Tikrasis “AŠ” tik vienas, bendras.
Jeigu nori būti gerbiamas, gerbk kitus. Tapatintis su mažuoju “aš” (Romu, Tvankstu) yra klaida.
patarciau pasizvalgyti kad ir po Londono Imperial War Museum archyvus o ypac apie Vakaru fronto linijas po 1944 birzelio 6 ir tuomet kils maziau klausimu del ne vien gelezinkeliu bei ypac tiltu kontroles…..
Labai praverstu tamstai giliau pasidometi kad ir ne vien Prancuzijos rezistencijos “isdaigomis” Hitlerio kariaunos uznugariuose ir ypac i ju “isskirtini” demesi naftos produktu saugykloms.. ..1944 jau buvo sustiprejes 1942 Norvegijoje gimes britu SAS tuo metu jau tapes tvirta visos Europos rezistentu jega sukelusia Hitleriui ne ka maziau galvos skausmo nei Vakaru koalicijos issilaipinimas Normandijoje…..
Prancuzijos vakarinese pakrantese savo pareigas puikiai atliko ir sajungininku karo laivai o ir gelezinkeliu kontole naciams pasibaigdavo prie kiekvieno rimtesnio tilto….
p.s. primenu kad tema yra apie LAISVA Lietuvos visuomene, tai yra ir be melo……..
Ar Jums žinoma, kad 1943 m. gale vienas Londono radijas pranešė, kur išsilaipins sąjungininkai (toje pačioje vietoje 1944.06.06 – įdomi data, tiesa ?), už tai buvo pasodinti į kalėjimą, o A. Hitleris iš to ruožo atitraukė kariuomenę, kad galėtų laimingai išsilaipinti. Išsilaipinimo metu buvo aukų : nuskendo, nuskandino su technika ir panašiai.
Nekeista ? Turite pakankamai šaltinių Londone, manau pasidomėjus -prisikasite iki tiesos.
neskleiskit ereziju (netiesos) Tvankstai……
“Feikines” kaip matau, jusu zinios….
Kaip apie viską, taip ir apie žmogų reikia spręsti kaip apie visumą. Jei jums žmogus kaip visuma priimtinas, tada visa kita, visos jūsų, dažnai tik jūsų, pastebėtos ydos turi būti – nusišvilpt. Tai gerokai palengvina bendravimą ir abipusį supratimą… Teisingiausią yra kitame žmoguje ieškoti geriausio ką jis turi, ar net galėtu turėti, tai padeda žmogų matyti visapusiškai, kaip visumą. Riboto proto ribotos galimybės ieško būdų kaip dar sau (protui) supaprastinti gyvenimą ir tada prasideda “etikečių” klijavimas ir “autopiloto” vyravimas žmogaus mąstyme… apie kurį mes dar nepakalbėjome… “Ribotos proto galimybės” tai ne priekaištas jums, bet priminimas, kad visi mes esame ribotų proto galimybių. Tą aš irgi gerai žinau apie save, niekada neužmirštu to, todėl ir “vaikštau gyvenime paribiais”. Apie žmonių vertinimą ir kiek tai atitinka tikrovę vėl gi labai platu ir gilu… Viena bendra taisyklė yra – daug maž apibūdinti žmogų galima, jei jis stovi laipteliu žemiau dvasiniame vystymosi kelyje (Kastos). Jei žmogus šiame kelyje toliau ar šalia – vertinimas visada bus toli nuo tikrovės, todėl visada, visur viešai, o ypač sau, geriau niekada žmonių nevertinti ir neįrėminti savo susikurtuose rėmuose. Toks drausmingas mąstymas neleidžią vidiniam “ego” atitrūkti nuo vadžių…
…tai vadinasi – “Nedarymas”…
Tvankstai, jums patartina siek tiek “pasiremontuoti” nervus. Juk cia diskusija o ne “battle against Mr. Tvankstas”????
Zinote nemazai, taciau juk ne viszinis esate – kaip ir visi mirtingieji….
Viena Nyderlandų psichologė išvadose parašė, kad mano protą reikia priverstinai gydyti vaistais, kad atstatyti į normalų mąstymą, tskant atlikti lobotomiją vaistais.(žr. “Skrydis virš gegutės lizdo”, ten labai aiškus pavyzdys)
Kitaminčiai visais laikais buvo deginami ant laužo, žudomi, nuodijami, ūdijami, pūdomi psichiatrinėse ar SSSR, ar dabar.
o cia jau labai idomu! Gal malonetumete ivardinti ta psicholge kad mes galetumem isitikinti jos kompetencijomis?
Esu parašęs knygą, ir su plačiomis psichologės citatomis iš raporto ( išleista bus, galėsite pasiskaityti, susisiekti su kuo norėsite, pasiguosti manimi, padejuoti – kodėl Jūs jo nesunaikinote, o galėjote ), labai gražiai derančią su KGB Černiachovsko psichiatrinės ligonės ‘gydytojų’ mintimis ir darbais, puikiai matant, kad SSSR laikų psichiatrija pagal KGB šefo Andropovo žodžius :”kiekvienas, kalbantis prieš sovietų valdžią yra psichinis ligonis” kaip iš akies traukta yra šiandien Vakarų brandžios demokratijos (įskaitant ir Nyderlandų Karalystę, kur princai Bernhard ir Claus didelių gen.prokuratūros pastangų dėka išteisinti nuo paidofilijos, labai terorizuojant ieškovus ir liudininkus psichologais ir psichiatrais) psichiatrija ir psichologija – sunaikinti ir demokratijos kritikus su priešais.
WW2 istorija zinau tikrai neblogai – patikekit gyvenant beveik katvirti amziaus Londone kur info pasiekiama tiek kad gyvenimo nepapkaktu viska isstudijuoti o ypac po 2006 kuomet britai baige moketi savo WW2 skolas ir atvere archyvus….O dar salia turint konsultanta atsargos karininka is ankstenes NATO valstybes – tiesiog viska aprepti neimanoma. Nesu karo istorike o tik ne pagal amziu smalsi megeja …. Tema cia, berods, apie laisvos visuomenes Lietuvoje kurima taciau nepastebeti melo Lietuvoje kuris niekur nedingo ir po 1990 Kovo 11 o kai kur net ir “suvesejo” , tiesiog neimanoma ….. Niekas nesukurs laisvos visuomenes kol nebus islaisvinti nuo MELO bei nuodugniai ir kruopsciai nebus “isravetas” melas pradedant nuo Lietuvos politiku…. Nepmenu kas yra pasakes: tik tiesa mus padarys laisvais……
P.S rekomenduoju pastudijuoti Cambridge University profesoriaus – emerito Christopher Andrew sudaryta ir 2010 isleista ispudinga ir solidu britu MI 5 isslaptintu archyvu dokumentu rinkini pavadinimu THE DEFENCE OF THE REALM The AUTORIZED HISTORY of MI 5 laikotrapiui 1909 – 1994 ir rasite ,ko gero, dauguma atsakymu….. Tik skaityti nelengva kadangi zymi dalis archyviniu dokumentu surasyti senaja anglu kalba.
Dėkoju už nuorodą.
beje, informacijos apie “Irano koridoriu” niekas neslepia, kiek pamenu net sovietai buvo menini filma sukure … Taciau 1938 m W.Churchill’is nieko negalejo kurti kadangi i Downing Street 10 jis atejo tik 10.05.1940 ir is karto puole telkti jegas kovai su Europa spejusiu pasiguldyti Hitleriu – Battle for Britain, tai yra, del Britanijos islikimo ir, aisku, antihitlerine Vakaru koalicija
…. Kur ,kada, kam ir kokie amerikietisku “Studebaker’iu” modeliai buvo gaminama ir kur panaudoti galima nesunkiai susirasti internete – man paciai buvo atradimas kad rusai savo “katiusoms” kaip platformas panaudojo, butent amerikieriskus Studebaker’ius…
Nustebote, kad Katiušos buvo ant Studebaker ?
Skaitote angliškai ir rusiškai, nesunku internete susirasti daugybę medžiagos, pradėkite Persian / Iranian corridor, kurios kai kas ir paaiškins mano pasakojimą dėl II pas. karo.
Turėsite tikrai labai įdomų darbą, sunkiai užmigsite, tapsite detektyve, manau ne blogesne už Agatha Christie.
Kiek malonių nustebimų Jūsų laukia.
Po metų pasikalbėsime prie kurio nors straipsnio plačiau apie Katiušas ant Studebaker.
aciu, man tai per smulku o metai ima virsu todel skubu daug rimtesnius dalykus studijuoti….. Juk po 1941 rugsejo kuomet isgasdinti sekmingo Adolfo “Drang nach Osten” iki Maskvos ir kad anam sutrukdyti nubegti ristele iki Uralo o ypac Kaukazo ir Kaspijos naftos ( o tuo paciu ir iki to Irano “koridoriaus”…). Churchilio jau suburta Vakaru koalicija kartu su amerikieciais puole gelbeti Stalino kariuomenes egziztavima viskuo – ginkluote, iranga,maistu ,rubais&ect …. Mane labiau stebina kad kremlius tai neigia iki siolei o Lietuvoje irgi vyrauja prokremline WW2 istorija su visomis peripetijomis….
beje, pavadinima “Studebaker” isgirdau dar paauglysteje kai mano a+a Tevas ivertino rusiska “ZiS (zavod imeni stalina pirmos raides) pavadines i amerkiansko auto kopija…..
Veliua po Stalino “nukarunavimo” buvo pervadintas i ZiL (zavod imeni Lixaciova) ir net propogandinis filmas ( is fantastikos srities) apie “pasiaukojusi ir didvyriskai lenktynese su “zilu” vaziavusi autogamyklos direktoriu….nors is tiesu tas Lichaciovas buvo nudaigotas kgb monstru…
O kai kas vėl ant to grėblio lipti stumia?
Superideologas Fiodorovas:
Putinas = Rusijos nacionalinio išsivadavimo judėjimo vedlys
– youtube.com/watch?v=0TcUy8nU83c
(Neįperkantys Jutubo be reklamos, pirma turės išklausyti visai kt. temos)
Ideologiškai ir psichologiškai ruošia „užgrobtą” RU „išsivadavimo kovai”? (Pasak Fiodorovo, SSSR = Rusija, Rusijos teritorija.)
Po vaizdo įrašu esantis tekstas siūlo net keletą temų atsisiųsti, tik ar kartu neatsisiųsime „dovanėlių”?
Daugiau Познавательное тв ссср – youtube.com/results?search_query=%D0%BF%D0%BE%D0%B7%D0%BD%D0%B0%D0%B2%D0%B0%D1%82%D0%B5%D0%BB%D1%8C%D0%BD%D0%BE%D0%B5+%D1%82%D0%B2+%D1%81%D1%81%D1%81%D1%80 .
Yra „Познавательное тв” ir apie kitas šalis bei temas.
Kiek ilgai Tauta bus ryjama duona?
Danutės ŠEPETYTĖS pokalbis su advokate Jūrate ZABIELAITE
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/kiek_ilgai_tauta_bus_ryjama_duona/
Kada liausimės importuoti skurdą?
– komentaras.lt/kada-liausimes-importuoti-skurda-arba-matyt-teisingas-posakis-kad-buvusiu-kagebistu-nebuna/?lang=
Vytautas Sinica. Kodėl bijoma Nacionalinio susivienijimo? (pasaka apie neonacius)
– pozicija.org/vytautas-sinica-kodel-bijoma-nacionalinio-susivienijimo-pasaka-apie-neonacius/
(Dienos aktualija, Demokratija ir valdymas)
Alvydas Butkus. Įkąsti šuniui
– tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/alvydas-butkus.-ikasti-suniui
Kadenciją baigęs VU rektorius Artūras Žukauskas žengia į politiką
– slaptai.lt/kadencija-baiges-vu-rektorius-arturas-zukauskas-zengia-i-politika/
Vokietija po WW2 buvo beveik sunaikinta,parardusi milijonus gyvybiu ir atrode beviltiskai. Taciau atsisake bet kokio MELO, pripazino klaidas, atsiprase visu nukentejusiu ir imanomai atlygino zala.
Vakaru Vokietija tapo laisva, su naujo mastymo laisva visuomene ir todel susikure puiku gyvenimo lygi. Taciau rusu okupuota rytine Vokietijos dalis kurioje, ko gero, iki siolei , kaip ir visoje Rytu Europoje bei Baltijos valstybese kurios buvo okupuotos rusu , kremliaus pastangomis tebesklando melo ir blogio imperijos dvasia tebetrukdanti visuomenems islaisveti. Nuo pat Berlyno sienos griuvimo rytu Vokietija, deja, tebera dabartines Vokietijos “Achilo kulnas” ir visai nesudetinga pabendravus vyresnio amziaus vokieti is Vakaru atskirti nuo rytinio….. Taciau jaunimas jau suvienodejes kadangi po suvienijomo masikai emigravo i Vakarus ir issilavinimus igijo Vakaru Vokietijos ar kitu pasaulio valstybiu universitetuose……
„atsiprase visu nukentejusiu ir imanomai atlygino zala”
Tikrai? Atlygino?
Net ir tai tapo eiliniu DE reveransu Kremliui! BŪDAS, kuriuo DE pasirinko tą žalą atlyginti, leido šiam pasijausti, tartum vis dar būtų laikomas teisėtu visų buv. sov. respublikų SAVININKU ir ŠEIMININKU, turinčiu teisę spręsti tai, kas juo jomis, su jų žmonėmis susiję. RU buvo patikėta teisė SPRĘSTI, AR asmuo vertas gauti fondo kompensaciją.
Būtent taip buvo suformuluotas fondo tvarkytojų atsakymas man iš Maskvos: nesvarbu, kad buvote išvežti į DE – ar skirti kompensaciją, MES sprendžiame! Tartum antausį gavau. Juk nederėjo sovetskam čelovekui gyvam iš Vokietijos grįžti! O mes, „tėvynės išdavikai”, grįžome. Kiek dar tokių atvejų?
Taip, a+a H. Kohl’o ir G.Schroeder’io ir nemazos dalies vokieciu politiku pataikavimai Rusijai sveiku protu nesuvokiami. Ir ne tik sioje srityje. Butent H.Kohl’is arsiausiai puole V.Landsbergi ir ragino “nekenkti Gorbaciovui…” skelbiant Lietuvos Nepriklausomybes atkurima 1990-ais Bet cia ne pirmas atvejis kuomet Vokietija “susikukuodavo” su Rusija o kuo tai baigdavosi – nepamirsome……
Manau, kad jums vertetu kreiptis tiesiogiai i Vokietijos vyriausybes departamenta ir isdestyti nepasitenkinima tiesiogiai rastu su dokumentu kopijomis ir klaida bus atitaisyta. Kadangi Lietuvoje labai keistom aplinkybem istriges atlyginimo 1940-41 vokieciu deportuotiems lietuviams is Suvalku krasto atimant zemes ir kita turta zalos atlyginimo klausimas, pries keleta metu as pati skambinau i Berlyna. Pirmas klausimas is vokieciu puses buvo ar ne kompensacijos zydams tema o paaiskinus reikala gavau patikinima kad viskas bus atlyginta tik as privalau pristatyti jiems tiesiogiai turimus dokumentus apie tevu/seneliu turetas zemes ir kita turta kurio jie tuomet neteko. Taciau reikalas ir vel istrigo kadangi,savaime aisku, nuosavybes dokumentai buvo atimti deportuojant o patekti i archyvus Lenkijoje su LT pasu ar net DK pasu labai sudetinga ir tam reikia labai daug laiko bei kantrybes – toks ispudis kad lenkams labai “skauda” lieciant Stalino jiems padovanotu svetimu zemiu klausima…
Dėkoju už pasidalijimą patirtimi, šaunu, kad yra toks kelias, kad žmonės galėjo tuo pasinaudoti. Tačiau pateikiau šią istoriją kaip gyvą pavyzdį, kad vokiečiai gal niekada nepasveiks nuo priklausomybės Kremliui, kad viską darys tik, jei gaus jo leidimą…
Savotiškai net džiaugiausi tuo, nes kreipiausi ten, nepaklusus Mamos valiai – ji, kai buvo gyva, kategoriškai to atsisakė. Gal todėl, kad už tai, ką ji darė, dori žmonės atlygio neima. O gal baiminosi, kad rusas grįš, ir tokius, kaip mūsų šeima, vėl persekios, jei patys atsiskleisime.
Lygiai taip pat ji nenorėjo, kad kreipčiausi dėl žemių susigrąžinimo, nors iš abiejų Tėvelių pusės to palikimo nemažai būtų. Jos žodžiais, ten gyvenantys žmonės nekalti, kad viskas štai taip susiklostė, tad nereikia jų gyvenimų sugriauti, nes žemių dalijimasis, draskymas tik gimdo tautos vidaus nesantaiką, skriaudos jausmą. Ji buvo teisi – iš manęs žemvaldės vis vien nebūtų. O atsiimti, kad PARDUOČIAU…TĖVELIŲ ŽEMĘ… Gerai, kad paklausiau. Na, o dėl DE kompensacijos – guodžiu save, kad iš to, kad leidau jiems save pažeminti, bent tuo, kad jų atsakymas ir štai tokį nuogą faktą pateikė: ką reiškia ,,kaboti” tarp RU ir DE… Arba RU ir PL…