Draudikai primena, kur nederėtų statyti automobilio

Perpildytos daugiabučių stovėjimo aikštelės vairuotojams – tikras išbandymas, varantis į neviltį, o kartu skatinantis improvizuoti ir pasitelkti išradingumą. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojo Rimvydo Pociaus teigimu, šis išradingumas labai dažnai prasilenkia su kelių eismo taisyklėmis, todėl už jį susilaukiama nuobaudų.

„Neradę parkavimo vietos, o kartais ir tiesiog dėl patogumo, automobilius gyventojai parkuoja ant šaligatvių, žalios vejos, vaikų žaidimų aikštelių ribose. Taip pat neretai užstatomi buitinių atliekų konteineriai, pravažiavimai į kiemą ir, žinoma, kaimynų automobiliai – tokie sprendimai nuolat tampa kaimynų konfliktų priežastimi. Tačiau statyti automobilio tam neskirtose ir eismui trukdančiose vietose draudžia ir kelių eismo taisyklės. Už tai numatytos ir nuobaudos, kurios gali siekti nuo 30 iki 90 eurų. Be to, ne vietoje pastatytą automobilį atsakingos tarnybos turi teisę nutempti“, – sako R. Pocius.

R. Pociaus teigimu, užstatyti pravažiavimų ir neleistinai statyti automobilio nederėtų ne tik dėl gręsiančių baudų ar konfliktinių situacijų, bet ir dėl saugumo. Nelaimių atveju užstatytas pravažiavimas gali sutrukdyti prie namo operatyviai privažiuoti gaisrinės ir greitosios automobiliams ar kitoms tarnyboms.

„Neleistinoje vietoje priparkavus automobilį taip pat kyla rizika, kad jį apgadins kitos transporto priemonės. Tokie atvejai yra traktuojami kaip eismo įvykiai, tačiau, deja, neretai jie lieka neužfiksuoti, nes apie smulkias daugiabučių kiemuose padarytas žalas dažnai nepranešama ir pasišalinama iš avarijos vietos“, – pažymi R. Pocius.

Draudikų atstovas primena, kad kelių eismo taisyklės numato ir automobilių statymo gatvėse ypatumus. Čia reikėtų atkreipti dėmesį į kelio ženklus ir horizontalųjį ženklinimą, taip pat nepamiršti, kad automobilio negalima statyti skiriamosiose, greitėjimo ir lėtėjimo juostuose, ant tiltų, estakadų ir viadukų bei po jais, taip pat tuneliuose, nebent esama stovėjimą leidžiančių ženklų.

Sustoti draudžiama ir pėsčiųjų perėjose bei 5 metrų atstumu iki jų, o keliuose, turinčiuose po vieną kiekvienos krypties eismo juostą – ir arčiau kaip 5 metrų atstumu už perėjos. 5 metrų taisyklė galioja ir sustojant šalia sankryžų.

R. Pociaus teigimu, visas taisykles vairuotojai neretai pamiršta būdami už miesto. Tačiau būtina įvertinti, kad čia netinkamai pastatytas automobilis gali pridaryti žalos gamtai.

„Dažnai manoma, kad išsukus iš pagrindinių kelių, gamtoje automobilį galima statyti bet kur. Vis tik atsargumo ir sąmoningumo čia reikia dar didesnio. Parkavimo taisyklės skirtos ne tik kitų eismo dalyvių patogumui ir saugumui užtikrinti – nusižengę joms, galime pakenkti gamtai. Automobilio negalima statyti šalia vandens telkinių, kad ir kaip patogu tai atrodytų poilsiaujant. Saugomų teritorijų įstatyme numatyta, kad automobiliai nuo vandens telkinių turėtų stovėti ne mažesniu kaip 25 metrų atstumu“, – pažymi R. Pocius.