DĖL COVID-19 KRIZĖS LIETUVOJE
Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai
LR Seimui, valdybai
LR Vyriausybei. Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui
LR Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijai. Vidaus reikalų ministrei Ritai Tamašiūnienei
Lietuvos Visuomenės Taryba Kreipiamės į Jus dėl neatidėliotinų veiksmų. Mums nesuprantama, kad Lietuvos valstybės ekstremalios situacijos metu neveikia valdžios institucijos, net Seimas. Respublikos Prezidentas nekviečia Valstybės gynimo tarybos. Sutinkamai su LR Civilinės saugos įstatymo 27 str. 1 dalimi Ekstremalių situacijų valdymą vykdyti ir teisinius bei organizacinius sprendimus priiminėti privalanti Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (toliau – VESK), kuriai vadovauja vidaus reikalų ministrė Rita Tamašiūnienė, po š.m. kovo 12 d. posėdžio nė karto nesusirinko po karantino įvedimo Lietuvoje. Spendžiant iš viešosios erdvės ir viešai skelbiamų teisės aktų, iki šiol nesudarytas Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, nepaskirtas jo vadovas. Operatyvinį vadovavimą krizės suvaldymui vykdo tam neįgaliotas SAM ekstremalių situacijų operacijų centras, kurį kaip ir kitų ministerijų bei žinybų ekstremalių situacijų operacijų centrus, 2020-01-29 d. posėdyje aktyvavo VESK. Teisės aktus skelbia SAM, nors jie akivaizdžiai turi būti priimami įstatymų nustatyta tvarka platesnės kompetencijos institucijos – VESK. Paaiškėjus, kad SAM ministras Aurelijus Veryga ne tik nuo visuomenės, bet net ir nuo medikų slėpė, kad Lietuva praktiškai neturi koronavirusui nustatyti reagentų, šie tyrimai nebuvo vykdomi net medikams, kurie faktiškai sau nusistatė šią diagnozę. To pasekoje paaiškėjo, kad COVID-19 Lietuvoje plinta jau nekontroliuojamai, o reagentai baigiasi. Jau akivaizdu, kad teks izoliuoti bent tris Lietuvos regionus. Pagrįstai manome, kad A. Veryga, neadekvačiai suvokiantis savo užimamas pareigas ir adekvačiai nereaguojantis į įvykius, slepiantis tikrąją informaciją ir klaidinantis visuomenę bei medikus, prarado, kas skaudžiausia, medikų pasitikėjimą. Todėl A. Veryga neatidėliotinai keistinas. Pagrįstai manome, kad vien tik skolinimusi valstybės vardu ir visuotinėmis atostogomis pavadintu karantinu netruksime sulaukti padėties, kurioje dabar atsidūrė Italija. Tačiau pasirodo, kad galima suvaldyti situaciją, tačiau tik griežtomis kontrolės priemonėmis: https://www.delfi.lt/news/ Kovo 10 d. pradėjęs darbą ir tik vieną dieną karantino metu tariamai padirbėjęs, į padėtį net nesigilinantis Seimas nusprendė padaryti pertrauką savo darbe. Tai – LR Seimo narių atsisakymas vykdyti Konstitucinę pareigą. Tokio neatsakingo parlamentarų elgesio kitose šalyse nėra. Griežtai reikalaujame, kad Seimo valdyba atnaujintų Seimo darbą drauge su Vyriausybe, Respublikos Prezidentas sukviestų Valstybės gynimo tarybą. Padrikas atskirų tarnybų ir institucijų darbas – tai nėra valstybės valdymas ekstremalios situacijos metu. Tai – plaukimas pasroviui. Aiškiausiai padėtį apibūdina Pasaulio sveikatos organizacijos nurodymo tikrinti, tikrinti ir tikrinti potencialius užsikrėtusius asmenis nevykdymas Lietuvoje. Lietuvos ambasados dirba Kinijoje ir Italijoje, todėl Vyriausybei padėtis šiose šalyse ir įvykių eiga buvo žinoma. Grįžusiųjų iš užsienio piliečių neizoliavimas, sutelkimas ir laikymas vienoje vietoje taip pat patvirtino neprofesionalų, neadekvatų vadovavimą šios ekstremalios situacijos suvaldymui. Todėl reikalaujame įpareigoti dirbti Vyriausybės ekstremalių situacijų komisiją, priiminėti sprendimus kiekvieną dieną, bet ne kartą savaitėje, nedelsiant suformuoti Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą bei paskirti jo vadovą. Vien SAM negali vadovauti valstybės ekstremalios situacijos suvaldymui. Pakeisti SAM ministrą A. Verygą. Šiandieninė padėtis Lietuvoje tampa grėsminga. Faktinis ekonomikos sustabdymas š.m. kovo 16 d. ir Vyriausybės supratimas, kad faktinis smulkaus ir vidutinio verslo sustojimas, valstybės paskolomis minimaliai dangstant darbą prarandančių piliečių pragyvenimą, yra paviršutiniškas. Pilietiškų žmonių iniciatyvos parodo būtinumą valdžiai bendrauti su piliečiais ir ne tik stambiuoju verslu. Alberto Guščiaus pasiūlymas (https://marsaloplanas2.lt) valstybei be procentų kredituoti veikiančias ir mokesčius mokančias įmones padėtų joms pačioms drauge su darbuotojais spręsti verslo ir darbuotojų išsaugojimo galimybes krizės metu. Š.m. kovo 17 d. Seimo posėdžio metu finansų ministras V. Šapoka, atsakydamas į Seimo narių raštiškus klausimus, patvirtino, kad valstybėje yra Force-majeure situacija. Siekiant išvengti chaoso ir stabilizuoti atsakingą, bet ne savavališką sutartinių įsipareigojimų vykdymą, būtina teisės aktais griežtai ir aiškiai reglamentuoti šią padėtį, t.y. kokiems sutartiniams santykiams ir kaip, kada force-majeure sąlygos taikomos ar netaikomos. Todėl svarstytinas ypatingosios padėties įvedimas. Deja, toks valdžios veikimas ir neapsirūpinimas net reagentais ir apsaugos priemonėmis net medikams ir pareigūnams, pašto darbuotojams kelia grėsmę valstybei net po ypatingosios padėties įvedimo. Kadangi būtina gelbėti Lietuvos valstybę, įnones ir žmones, jų lėšas bei kasmėnesines pajamas, taip pat ir ekonomiką, reikalaujame nedelsiant imtis šių pirmaeilių klausimų sprendimo: 1. Pašalinti iš Grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinimo Kinijos Liaudies Respubliką ir oficialiai atsiprašyti šios valstybės dėl šio nekorektiško LR VSD ir AOTD prie LR KAM veiksmo. 2. Atnaujinti Seimo darbą ir dirbti drauge su Vyriausybe, Respublikos Prezidentas sukviečia Valstybės gynimo tarybą dėl Seimo nutarimo dėl nepaprastosios padėties įvedimo. 3. Įpareigoti dirbti Vyriausybės ekstremalių situacijų komisiją, priiminėti sprendimus kasdien, nedelsiant suformuoti Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą bei paskirti jo vadovą, iš SAM ministro pareigų atleisti Aurelijų Verygą. 4. Įpareigoti Teisingumo ir finansų ministerijas paruošti teisės aktų projektus dėl Force-majeure situacijos reglamentavimo, siekiant išvengti chaoso, ir stabilizuoti atsakingą, bet ne savavališką sutartinių įsipareigojimų vykdymą. 5. Skubiai svarstyti, kokia dar verslo veikla, kad ir ribota, dar galėtų vykti Lietuvoje. 6. Prasidėjus savarankiškam atsiskaitymų stabdymui ir iškilus grėsmei dėl smulkaus ir vidutinio verslo sužlugdymo, Lietuvai neturint valstybės banko steigti Valstybės kasą, kurioje būtų saugomos valstybės ir savivaldybių surenkamos pajamos, nedelsiant: 6.1 Atskirti Finansų ministerijos, savivaldybių ir valstybės bei savivaldybių institucijų, įmonių sąskaitas nuo Lietuvos banko, kuris yra sudėtinė Europos Centrinio Banko sistemos dalis, ir šias sąskaitas aptarnauti nepriklausomai ne tik nuo komercinių bankų, bet ir nuo ECB sistemos. Gal būt technologiškai tai galima būtų skubiai padaryti perimant iš Lietuvos banko atsiskaitymų centro dalį ir kitais būdais. 6.2 Užtikrinti atsiskaitymus grynaisiais be apribojimų bei darbo užmokesčio, pensijų, pašalpų mokėjimo grynaisiais be papildomų kaštų gyventojams galimybę jų pasirinkimu. 7. Skubiai peržiūrėti ir pakeisti valstybės biudžetą, visų pirma, atsisakant Force-majeure situacijoje beprasmių brangių karinių užsakymų. 8. Ruoštis nacionalinės valiutos grąžinimui. Panaikinti Lietuvos banko įstatymo pataisą, po kurios mūsų valstybės rezervas, dengęs išleistą litą, valstybės buvo perduotas Lietuvos bankui, kuris po Lietuvos įstojimo į eurozoną drauge su Lietuvos banku tapo sudėtine ECB dalimi. 9. Svarbiausiųjų prekių apsaugai paruošti atsiskaitymą eurais dubliuojančių talonų cirkuliavimą ir atitinkamus teisės aktus. 10. Paruošti laikinųjų LR įstatymų dėl ES vidinių sienų apsaugos ir laikinų muitų įvedimo projektus. Peržiūrėti huminarinių koridorių ir tranzitų teisės aktus. 11. Paruošti laikinų LR įstatymų dėl ES vidinių sienų apsaugos ir laikinų muitų įvedimo projektus. 12. Užkardyti policijos, muitinės ir finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybų pareigūnų galimus piktnaudžiavimus vienašališkai apsprendžiant fizinių ir juridinių asmenų teises ar sąlygas užsiimti veikla, mažinant planinių patikrinimų skaičių iki minimumo. 13. Priemonės dėl nusikalstamumo protrūkio – prisiminkime, kad po 1990 m. sausio 13-osios Lietuvoje 5 paras nebuvo įregistruotas nė vienas nusikaltimas. 14. Sustabdyti priverstinius skolų išieškojimo veiksmus. 15. Nustatyti maksimalias kainas maistui, vaistams ir kitoms būtinoms prekėms. Lietuvos Visuomenės Tarybos Valdyba
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila
info@lietuvosvisuomenestaryba.
2020 m. kovo 22 diena, Vilnius
Valdybos pirmininkas ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila
