Prezidentas Valdas Sutkus | LVK nuotr.
Koronavirusui vis labiau keliant grėsmę visame pasaulyje, daug dėmesio skiriama ir Lietuvos visuomenės sveikatai. Situaciją valdo Ekstremalių situacijų koordinavimo centras su jam vadovaujančiu Sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga. Tačiau dėl pavojingo viruso infekuota jau tapo ir šalies ekonomika, o vyriausiojo gydytojo čia vis dar nėra. Šalies verslo bendruomenė mano, kad jau laikas tokį turėti.
LVK prezidentas Valdas Sutkus pastaruoju metu Lietuvos Respublikos Seime ir Vyriausybėje vykusiuose susitikimuose pirmiausia pasiūlė nedelsiant pavesti Vyriausybės strateginės analizės centrui (STRATA) parengti išsamią analizę su optimistiniais ir pesimistiniais šalies ūkio raidos scenarijais tam, kad būtų kompleksiškai įvertintas poveikis visoms verslo sritims ir numatytos adekvačios žalos neutralizavimo priemonės.
„Paskirkime vyriausią ekonomikos infektologą. Lygiai taip pat, kaip rūpinantis visuomenės sveikata turime A. Verygą. Kadangi padėtis negerėja, ekonomikoje taip pat reiktų turėti koordinavimo centrą. Reikia matyti, kas vyksta šalies ekonomikoje, sekti, kaip tie procesai vyksta ir numatyti visus tikėtinus raidos scenarijus“, – teigė V.Sutkus.
Atsižvelgiant į susidariusią padėtį, vienas svarbiausių žingsnių – skubiai paskirti Ekonomikos ir inovacijų ministrą, kuris galėtų imtis vadovavimo infekuotos ekonomikos gydymui. Jeigu Lietuva turėdama aiškią sistemą ir planą geba valdyti padėtį rūpinantis visuomenės sveikata, vadinasi atitinkamas planas galėtų suveikti rūpinantis ir šalies ekonomika bei darbo vietų išsaugojimu.
Itin naudingi sprendimai šiuo metu galėtų būti: mokesčių mokėjimo atidėjimas, lankstesnis atostogų reglamentavimas ar atleidimų iš darbo supaprastinimas.
Taip pat reiktų įvesti moratoriumą naujiems verslo reguliavimams, kadangi verslas šiuo metu yra susitelkęs į kovą su virusu.
„Sumažėjus pajamoms ir trūkstant lėšų atsiras pavojus, kad įmonės bankrutuos arba užsidarys, todėl vienas iš pagalbos variantų būtų mokesčių atidėjimas, mokėjimų grafiko sudarymas ir panašios priemonės“, – susitikime su Seimo nariais teigė V. Sutkus.
Savo verslu rūpinasi visas pasaulis ir pavyzdžių yra tiek Europoje, tiek už Europos ribų. Tai yra sektini pavyzdžiai.
Italijoje, kaip priemonė smarkiai nukentėjusiam turizmo sektoriui paremti, patvirtintas asmens pajamų mokesčio (IRPEF) mokėjimų ir įmokų socialinio draudimo sistemai INSP panaikinimas, be to, Vyriausybė ketina pasiūlyti įmonėms, kurios dėl koronaviruso protrūkio neteks 25% pajamų, mokesčių kreditus.
Tuo tarpu Australija yra paskelbusi paketą ir skyrusi vienuolika milijardų dolerių valdyti ekonominei krizei. Šioje šalyje yra dvi aiškios kryptys: viena – vartojimo stimuliavimas subsidijuojant socialiai pažeidžiamus žmones, o antra kryptis, padėti išlaikyti darbo vietas smulkioms bei vidutinėms įmonėms.
„Su virusu į ekonomiką po truputį ateina panika. Žmonės pradeda taupyti. Reikia nepamiršti, kad ženklią pajamų dalį sudaro pridėtinės vertės mokestis (PVM). O padėtis tokia, kad mažėjant mažmeninei prekybai sumažės ir įplaukos iš PVM. Atsižvelgiant į viską, palyginimas su 2008-ųjų krize darosi vis tinkamesnis.
Ekonomikoje būtina matyti ir prognozuoti visumą. Atskirus verslo segmentus atstovaujančios verslo organizacijos neturi prieigos prie reikiamų duomenų, kad galėtų padaryti analizę. Be to, labai svarbu, kad padėtį versle vertintų nuo verslo nepriklausoma institucija. Todėl tai turėtų daryti valstybės institucijos. Turėkime ekonomikos gydymo priemonių planą ir jį vykdykime“, – kalbėdamas iš verslo pusės konstatavo V. Sutkus.
Anot jo, svarbiausia, kad vaistų turėtume rūpinantis ne tik žmonių sveikata, tačiau ir ekonomika. Visi žinome, kokie vaistai gali būti kartūs, bet norint greičiau pasveikti, juos vis tiek reikia vartoti ir tai padaryti kuo anksčiau.
