Lietuvos ambasada Latvijoje atidarė parodą „Kauno modernizmo architektūra tarpukaryje“. Parodos tikslas – pažymėti UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metus ir skatinti diskusiją apie Kauno, kaip modernizmo sostinės, fenomeną.
„Kauno modernizmo architektūra yra nuostabus tarpukario politinio, socialinio, ekonominio ir kultūrinio optimizmo atspindys“ – kalbėjo Lietuvos ambasadorius Latvijoje Artūras Žurauskas, pažymėdamas, kad Baltijos šalių miestai yra išskirtiniai savo architektūra.
Įdomiu parodos akcentu tapo šiuolaikinio šokio teatro „Aura“ vaizdo projektas, nukeliantis žiūrovus į parodoje pateikiamų pastatų interjerus. Simboliškai atidaryme skambėjo M. K. Čiurlionio kūriniai, atliekami Latvijos muzikos akademijos profesoriaus Aldžio Liepinšo.
1919 metais Kaunas, netikėtai tapęs Lietuvos sostine, radikaliai keitė savo identitetą. Per dvidešimt metų iškilo 12 tūkstančių pastatų, kurie pakeitė miesto socialinį ir architektūrinį veidą. Kaunas iš rusiškos provincijos miesto tapo modernia ir elegantiška Europos valstybės sostine.
2015 metais unikalia tarpukario modernizmo architektūra garsėjančiam Kaunui suteiktas Europos paveldo ženklas. 2017 metais miesto 1919–1939 metų architektūra įtraukta į preliminarųjį UNESCO paveldo sąrašą, o 2022 metais Kaunas taps Europos kultūros sostine.
Šios parodos rėmuose, kovo 26 dieną 17 val., muziejuje vyks diskusija „Modernizmo judėjimo architektūra Kaune ir Rygoje”, kurioje dalyvaus Kauno technologijos universiteto Architektūros istorijos ir paveldo tyrimų centro vadovas dr. Vaidas Petrulis ir Rygos technikos universiteto Architektūros istorijos ir teorijos katedros vedėjas habil. dr. Janis Krastinis.
Paroda atidaryta bendradarbiaujant su Kauno regioniniu valstybės archyvu, „Kaunas 2022“ komanda ir muziejumi „Rygos jugendo stiliaus centras“.