Nevyriausybinės organizacijos ir Europos Parlamentas ragina nustatyti išmaniųjų telefonų gamybai reikalavimus, kurie leistų pratęsti šių įrenginių eksploatavimo laiką. Skaičiuojama, kad daugiau nei 600 mln. išmaniųjų telefonų Europos rinkoje įtaka klimatui per metus prilygsta per 14 mln. tonų anglies dvideginio taršai arba metiniam išmetamų teršalų kiekiui Latvijoje.
Išmaniųjų telefonų vidutinė gyvenimo trukmė yra trumpesnė nei kitų buitinių elektroninių ir informacinių ryšių technologijų (IRT) gaminių, nes dauguma telefonų iki jų pakeitimo naudojama mažiau nei trejus metus. Kiekvienais metais Europoje parduodama daugiau nei 210 mln. išmaniųjų telefonų, arba po 6 naujus telefonus per sekundę.
Vien į Lietuvą pernai, Statistikos departamento duomenimis, buvo importuota 1,28 mln. mobiliųjų telefonų, 2018-aisiais – 1,32 milijono.
„Nors mūsų ganėtinai mažoje šalyje kasmet parduodamų telefonų kiekis yra įspūdingas, ne visi nebenaudojami telefonai patenka pas atliekų tvarkytojus, nes žmonės vis dar linkę senus telefonus ne rūšiuoti ir priduoti juos perdirbimui, o laikyti namuose ar biuruose. Maža to, nereikalingi telefonai, kaip ir smulki elektros bei elektroninė įranga, neretai atsiduria ir buitinių atliekų konteineriuose. Tačiau po perdirbimo gautos elektronikos atliekas panaudojamos gamyboje, taip sumažinant įvairių gaminių savikainą, o kartu ir mažiau teršiant aplinką“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovė Veronika Masalienė.
Suskaičiuota, kad daugiau nei 600 mln. išmaniųjų telefonų Europos rinkoje įtaka klimatui per metus prilygsta per 14 mln. tonų anglies dvideginio taršai arba metiniam išmetamų teršalų kiekiui Latvijoje. Europos aplinkos biuro (angl. European Environmental Bureau) atlikta analizė rodo, kad bent vieneriems metams prailginus išmaniųjų telefonų Europoje eksploatavimo laikotarpį CO2 tarša sumažėtų 2,1 mln. tonų per metus. Be anglies dvideginio taršos poveikio aplinkai svarbus yra ir IRT gaminių atliekų surinkimas bei tvarkymas, pažymi euronews.com.
Dėl to Europos Sąjungos (ES) šalyse vis daugiau kalbama, kad vartotojai norėtų ilgesnės ir šių įrenginių gyvenimo trukmės, o remonto, atnaujinimo ir pakartotinio naudojimo srityje dirbantis verslas – išvengti nereikalingų kliūčių. Teigiama, kad mobiliųjų telefonų naudojimo trukmę pailgintų pagerintas jų dizainas, kuris leistų lengviau ištraukti telefonuose esančius brangius metalus.
Taigi, nevyriausybinės organizacijos ir Europos Parlamentas pasisako už tai, kad Europos Komisija nustatytų būtiniausius telefonų gamybos reikalavimus, kurie priverstų tokias įmones, kaip „Samsung“, „Huawei“ ir „Apple“ kurti išmaniuosius telefonus, kuriuos galima išardyti naudojant lengvai prieinamus įrankius. Tai leistų daug lengviau pakeisti sugedusį ekraną ar silpną mobiliojo telefono akumuliatorių, o pats įrenginys tarnautų ilgiau. Taip pat siekiama, kad gamintojai visiems remontininkams ir vartotojams suteiktų informaciją apie remontą ir užtikrintų atsargines dalis – tai leistų padidintų remonto paslaugų prieinamumą ir įperkamumą.
Šiuo metu įprastos telefonų keitimo priežastys yra sudaužyti ekranai, silpnos baterijos, pažeisti ausinių lizdai ir įkrovimo prievadai, garso, įjungimo ar „home“ mygtukų neveikimas. Kita dažna problema – vartotojai nebegali naudotis operacinės sistemos atnaujinimais, dėl kurių veikiantis įrenginys gali greitai tapti nenaudingas. Be to, neretai netgi turint draudimą šalinami tik nedideli įrenginių gedimai dėl remonto kainos ir tam skirto laiko.
Tokie siūlymai – ne naujiena
Tokie siūlymai, kaip užtikrinti ilgesnę mobiliųjų telefonų naudojimosi trukmę, – ne naujiena. Nuo 2019 metų spalio įsigaliojo Europos Komisijos (EK) reikalavimai buitinės elektroninės įrangos, kaip šaldytuvų, skalbimo mašinų, indaplovių, televizorių ir pan. gamintojams. Pastarieji turi užtikrinti atsarginių dalių tiekimą bent 15 metų, numatyti kur kas ilgesnį terminą atsarginių dalių gamybai, o įrangą gaminti taip, kad jai sugedus nesudėtingas detales būtų galima pakeisti turint įprastinius įrankius. Meistrams turi būti prieinama informacija, kaip pašalinti vieną ar kitą gedimą.
Tikimasi, kad šiai elektronikos įrangai tapus veiksmingesnei ir tarnaujant ilgiau bus sutaupomi elektros energijos ir vandens ištekliai, bus mažesnė šiltnamio dujų emisijos įtaka klimato kaitai ir pagaliau susidarys mažiau atliekų.
Gyventojai informaciją, kur priduoti neveikiančius elektronikos prietaisus, gali rasti jiems skirtoje svetainėje www.atliekos.lt arba kreiptis į Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizaciją www.eei.lt. Nereikalingą elektronikos įrangą, kaip ir nešiojamąsias baterijas bei akumuliatorius, galima atiduoti ir per kasmet švietimo bei mokslo įstaigose, bendruomenėse ir įvairiose organizacijose vykdomą aplinkosauginį projektą „Mes rūšiuojam“.
