
Lietuva užkopė į istorines kredito reitingų aukštumas – pirmą kartą istorijoje mūsų šaliai buvo suteiktas A+ ilgalaikio skolinimosi reitingas. Tokį įvertinimą Lietuvai suteikusi tarptautinė kredito reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ pažymi spartų ir subalansuotą šalies ekonomikos augimą bei tvirtą fiskalinę politiką.
„Standard & Poor’s“ pakėlė Lietuvai nustatytą ilgalaikį skolinimosi reitingą iš A į A+, agentūros nustatyta ilgalaikio kredito reitingo perspektyva – stabili. Lietuvos reitingas buvo pakeltas peršokant tarpinę grandį – teigiamą perspektyvą. Paprastai šalių ilgalaikio skolinimosi reitingus kasmet peržiūrinčios agentūros pagerina perspektyvą arba palieka tą patį kredito reitingą, tokie „peršokimai“ reitinguose – išskirtiniai.
„Mes ne tik pasiekėme aukščiausią poziciją kredito reitinguose šalies istorijoje, bet ir padarėme tai peršokdami tarpinę grandį. Tai – didžiulis įvertinimas, kuriuo galime didžiuotis. Šis pasiekimas rodo, kad patikimai ir atsakingai valdome viešuosius finansus bei vykdome efektyvią ir apdairią fiskalinę politiką, o mūsų šalies patikimumas pasaulio arenoje – nuolat ir sparčiai auga“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
Agentūros ekspertų sprendimą lėmė subalansuotas Lietuvos ekonomikos augimas ir tvari fiskalinė politika. Nuo 2016 m. bendrojo vidaus produkto (BVP) vidutinis realus pokytis sudarė 3,6 proc., o fiskalinės drausmės laikymasis ir 4-erius metus iš eilės fiksuojamas valdžios sektoriaus balanso perviršis lėmė valdžios sektoriaus skolos lygio mažėjimo tendenciją. 2016-2019 m. grynoji šalies skola užsieniui* sumažėjo beveik perpus –iki 11 proc. BVP.
Suteiktas reitingas taip pat atspindi stiprią Lietuvos institucinę sąrangą ir efektyvios politikos formavimą. Pasak agentūros, tolesnį kredito reitingo didinimą galėtų lemti stabilus ir didelis einamosios sąskaitos balanso perviršis.
„Standard & Poor’s“ Lietuvos kredito reitingus paskutinį kartą buvo pagerinusi 2018 m. kovą.
Kita tarptautinė kreditų reitingų agentūra „Fitch Ratings“ Lietuvai yra suteikusi ilgalaikio skolinimosi reitingą A (stabili perspektyva), „Moody‘s“ – A3 (teigiama perspektyva), „DBRS Morningstar“ – A (teigiama perspektyva).
O kokia dabar valstybės, savivaldybių, verslo ir piliečių skola bankams ? Ir kaip prasiskolinimas suderinamas su Nepriklausomybe ?
Kiek žinau, jau turimų skolų dar negrąžinome!
Skola – priklausomybė nuo kažkieno valios, jo malonės kaulijimas, o jam, tos malonės dalintojui, priemonė lankstyti tavąją savigarbą, kaip tik jam tądien į galvą šaus…
skola tai anaiptol ne kažkieno malonės kaulijimas, pamynus savo savigarbą. Paskola yra tiesiog prekė – vienas ją parduoda, o kitas – perka, daugau klausimų sukelia nebent tik jos kaina. Kuo didesnė rizika, kad skolininkui nepavyks laikytis savo įsipareigojimų, tuo didesnė ir kaina (palūkanos). Kad kiekvienukart nereikėtų tos rizikos įvertinti iš naujo, yra agentūros, kurių vertinimu pasitikima arba į jį atsižvelgiama skolinant.
Nuolatinė skolos turėjimo būsena šiuolaikiniame pasaulyje yra įprasta. Tiek sėkmingos valstybės finansuose, tiek sėkmingame versle, trokštančiame augti, plėstis ir turtėti, nesiskolinti yra žalinga, kadangi kiekvienas papildomai įdėtas euras (net jei jis nėra nuosavas, o tik pasiskolintas) duoda didesnę grąžą negu palūkanos, sumokamos už jo pasiskolinimą (o neinvestuotas euras nuvertėja dėl infliacijos, kuri dėl to veikia tarsi prievaizdo bizūnas, raginantis nepalikti pinigų neįdarbintų).
Laimingas, mokantis apsieiti be šiuolaikiniam pasauliui įprastos būsenos.
Viskas gerai, kol neatsitinka kažkas, kas sutrukdo laiku grąžinti skolą. Kaip žinia, nelaimės po vieną nevaikšto. Už malonę palūkėti skolintojas gali ir ne didesnių palūkanų, o kitko pareikalauti. Rusų banditai tai vadino ir chirurgų pasiskolinta sąvoka: „perekrytj kislorod”. O tada gerai, jei liksi amžinu skurdžiumi. Gali ir visai prie konteinerių atsidurti.