Trečiadienis, 1 spalio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Z. Tamakauskas. Mūsų namai – išsaugoti Vasario 16-osios idėjų kūrybine dvasia

Zigmas Tamakauskas, www.alkas.lt
2020-02-16 04:00:09
5
Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

       
Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.
Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

Šiais metais Vasario 16-osios šventę švenčiame pavasarėjančios žiemos, tačiau kiek apsiniaukusio krapnojančio lietumi dangaus fone. Panašios dienos su tokiais pačiais vėjų gūsiais ir apsiniaukusiu dangumi buvo ir prieš šimtą dvejus metus vidudienį, pasirašant mūsų Valstybės atkūrimo dokumentą. Tačiau pasirašiusių šį dokumentinį Aktą žmonių širdys švytėjo didele šviesos viltimi. Švytėjo istorinio lūžio beprisikeliančios iš tamsos ir nelaisvės pančių Lietuvos Šviesos vizija. Tačiau realiai įžiebti šį Šviesos žiburį buvo nelengva. Reikėjo prikelti Lietuvą iš praūžusio karo ir daugelio žmonių širdies griuvėsių, iš pelenų.

Kelią, vedusį į Vasario 16-tąją galime sulyginti su rašytojo Jono Biliūno apysaka. Kelias, ėjęs į švytintį Laimės žiburį, buvo lavonais nuklotas – tai mūsų tautos žadintojų, sukilimų dalyvių, knygnešių, savanorių – karių aukos, įprasminusios savo darbu bei gyvybės kaina Vasario 16-osios idėjos gyvybingumą. Kelias į Vasario 16-tąją ėjo per Pirmąją lietuvišką knygą, per mūsų tautiečių nacionalinės sąmonės augimą. Jai augti padėjo vyskupo Motiejaus Valančiaus veikla, jo organizuotos lietuviškos mokyklos, knygnešystė, ta paprasta kaimo motulė prie verpimo ratelio slapta iš atneštos knygnešių lietuviškos knygos mokydama savo vaikelį pažinti raides, sudėti iš jų pirmąjį tomis raidėmis parašytą lietuvišką žodį. Reikšminga buvo Jono Basanavičiaus 1883 metais pasirodžiusi „Aušra“. „Aušra“ prikėlė iš miego ir Vincą Kudirką, padėjo jam atsibusti iš polonizacijos kvaitulio ir ryžtis dirbti Lietuvos labui. Jis savo kilniais darbais ryškiai brėžė būsimos Nepriklausomos Lietuvos valstybės kontūrus, skelbė Šviesos, Tiesos, Doros ir Vienybės idealizmo idėjas.

1905 metais Rusijos imperijoje vykstant revoliucijai, Lietuvių Seimas Vilniuje iškelia palyginti kuklų, bet tuo metu gana drąsų – Lietuvos autonomijos klausimą. Tačiau carizmas brutaliai nuslopina bet kokį savarankišką žingsnį. Visų pavergtųjų tautų aktyvumą sustiprino Pirmasis pasaulinis karas. Vokietijai okupavus Lietuvą autonominės nuostatos keičiasi. Vilniuje susidaręs politinis centras priešinasi naujų okupantų politikai, germanizacijai. Svarstoma Lietuvos ateitis pokario metais.

Lietuvą budino JAV prezidento Vilsono „14 punktų“ Deklaracija. Viltį atkurti Lietuvos valstybę sustiprino Vasario revoliucija pačioje Rusijoje.

1917 metų viduryje Vokietija leidžia sudaryti vietinę Lietuvos įstaigą, kuri tarpininkautų tarp gyventojų ir okupacinės administracijos.

1917 metų rugsėjo 18-22 d. Vilniuje sušauktoje Lietuvių konferencijoje 214 atstovų iš visų Lietuvos apskričių nutarė siekti savos demokratinės valstybės sukūrimo. Buvo išrinkta Lietuvos Taryba. Jos pirmininku tapo Antanas Smetona, o vicepirmininku – Steponas Kairys. Taryba įsipareigojo atstovauti tautai ir siekti jos laisvės. Tarybos darbas okupacijos sąlygomis buvo nepaprastai sunkus. Ji norėdama pasiekti savo tikslo, turėjo diplomatiškai laviruoti, net kurį laiką nusileisti Vokietijos reikalavimams. Tai rodo 1917 m. gruodžio 11 dienos pareiškimas. Tačiau jame pirmuoju punktu Taryba skelbė, kad atstato Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir nutraukia visus ryšius su kitomis valstybėmis, kuriuos kada nors turėjusi. Tai reiškė, kad Lietuva atsiskiria ir nuo Lenkijos, ir nuo Rusijos, kuri ją valdė norėdama sunaikinti 120 metų.

Vasario 16-osios Aktas buvo pasirašytas pirmininkaujant dr. Jonui Basanavičiui su krikščioniškos santarvės ir idealizmo dvasia. Vienas iš 20-ties vyrų, pasirašiusių šį dokumentą – Petras Klimas sakė: Mes pasirašėme napriklausomybės paskelbimo aktą, bendrą visiems lietuviams, kokių pažiūrų jie bebūtų, jei tik nenutolę jie nuo savo tėvynės, ir kurie brangina tėvų ir protėvių palikimą, trokšdami savitos laisvės. Šis Aktas išreiškė tikruosius lietuvių tautos interesus, labai pakėlė Tarybos autoritetą visuomenėje. Jame nebeliko ir jokių nuorodinių santykių su Vokietija, kurie buvo pažymėti 1917 metų gruodžio 11 dienos pareiškime, nors diplomatinė kova su Vokietija dar kurį laiką tęsėsi.

Daug prie Vasario 16-osios Akto teksto parengimo prisidėjo teisininkas Jonas Vileišis. Jis yra labai susijęs ir su Kauno miestu. Jonas Vileišis dešimt metų (1921-1931 m.) buvo Kauno miesto burmistras. Per šį laikotarpį, anot Jono Aničo, išsamiai tyrinėjusio Jono Vileišio gyvenimą bei veiklą – Kaunas išgyveno didžiausią pažangos laikotarpį, iškilo iki Europos didmiesčių lygio. Prisimintina, kad Jonas Vileišis buvo ir Lietuvos savivaldos kūrėjas.

Vasario 16-osios Aktas, kaipo toks, dar nesukūrė valstybės – neturėta tuo metu nei savo vyriausybės, nei savos administracijos, nei kariuomenės, nei pinigų. Tačiau Vasario 16-osios Aktas padėjo Lietuvai iš idėjų pasaulio materializuotis, kilti iš pelenų. Šį kilimą lėmė didelis darbas, kraujo aukos kaina. Jame paskelbtas idėjas teko apginti kovos lauke kovojant net trimis frontais: viename – su sovietų Rusija, kitame – su bermontininkais, o trečiame – su lenkų kariniais daliniais. Rusija antrą kartą norėjo panaikinti Lietuvos vardą lipdydama vadinamą „Litbielos respubliką“. Rusijos kariuomenės įsiveržimas į mūsų žemę akivaizdžiai demaskavo jos pačios paskelbtą „Tautų apsisprendimo deklaraciją“, kuri tikrovėje pasirodė tik propagandinis triukas tautoms apgauti. Duobę Lietuvai kasė ir Lenkija, sulaužiusi ką tik pasirašytą su Lietuva Suvalkų sutartį. Iškilo mirtinas pavojus Lietuvai atsidurti agresyviai nusiteikusių kaimynų nasruose. Tai suprato ir tie, kurie neigė Lietuvos kariuomenės reikalingumą.

1918 metų lapkričio 23 dieną buvo išleistas pirmasis Lietuvos kariuomenės kūrimo Įsakymas. Tėvynės ginti susirinko apie 10 000 savanorių. Pirmasis į savanorius užsirašė vėliau tapęs Lietuvos kariuomenės pulkininku – Kazys Škirpa. Jo vadovaujamas būrys savanorių 1919 m. sausio 1 dieną pirmą kartą Gedimino pilies bokšte iškėlė mūsų Trispalvę vėliavą. Vasario 18 dieną sueina 125-eri metai nuo plk. Kazio Škirpos gimimo.

Savanoriai, rodydami didelį patriotizmą, narsiai gynė Lietuvą, Vasario 16-osios idėjas. 1919 metų antrojoje pusėje buvo išvyta rusų bolševikų kariuomenė. Tų pačių metų gruodžio mėnesį nugalėti ir bermontininkai. Kovose su rusais didvyrio mirtimi netoli Pašvitinio 1919 m. sausio 16 dieną žuvo pirmasis Lietuvos partizanas – Aleksandras Vainauskas, prie Kėdainių žuvo pirmasis Lietuvos kareivis Povilas Lukšys, ant Alytaus tilto žuvo pirmasis Lietuvos karininkas Antanas Juozapavičius. Kovose su lenkais žuvo pirmasis lietuvių karo lakūnas Juozas Kumpis. Kaune, prie „Metropolio“ pastato, gindamas JAV misiją nuo bolševikuojančio vokiečio kulkų žuvo pirmasis Lietuvos sargybinis Pranas Eimutis. Čia pat reikėtų prisiminti ir narsiąją mūsų žvalgę Marcelę Kubiliūtę, kuriai pavyko išaiškinti Kaune 1919 metais veikusį lenkų pogrindį, turėjusį tikslą nuversti teisėtą Lietuvos vyriausybę, užgrobti valdžią ir palengvinti J. Pilsudskiui Lietuvos prijungimą prie Lenkijos.

Nepasisekus sąmokslui, 1920 metais bandyta tai padaryti karine jėga. Buvo užgrobta mūsų sostinė Vilnius, grėsmingai artėta link Kauno. Lietuvių kariuomenei vadovauti iš Kauno atskubėjo vos kėlęsis iš ligos patalo generolas Silvestras Žukauskas, kuris stodamas į Lietuvos kariuomenę pareiškė: Būsiu laimingas stoti į Lietuvos armiją, kad ir paprastu kareiviu, kada Tėvynė pareikalaus mano jėgų, ir su ginklu rankose stosiu ginti savo gimtąjį kraštą nuo priešų. Jo vadovaujama lietuvių kariuomenė prie Giedraičių bei Širvintų išsprendė paskutinį hamletišką klausimą. Čia nugalėta lenkų kariuomenė, klastingai įsiveržusi į mūsų kraštą. Buvo išsaugota jaunosios Lietuvos gyvybė. Amžina garbė žuvusiems už Tėvynės laisvę, už Vasario 16-osios idėjas. Kovojant su lenkais, gražų pavyzdį parodė tuometiniai Steigiamojo Seimo nariai, sudarydami iš septynių narių vadinamą Mažąjį Seimą, vadovaujamą Aleksandro Stulginskio, o kiti, palikę savo kėdes, pasiaukojamai stojo į frontą ginti savo Tėvynės. Šį gražų pavyzdį moraline prasme turėtų prisiminti ir dabartinis Lietuvos Seimas, prisimenant ant Nežinomojo kareivio aukuro įbrėžtą šūkį – atiduok Tėvynei, ką privalai.

Šiais metais švenčiant Vasario 16-osios šventę reikėtų prisiminti vasario mėnesio 26 dieną gimusio Akto signataro, Steigiamojo Seimo pirmininko, pirmojo Lietuvos konstitucinio Prezidento, Lietuvos laisvės šauklio, vėliau – Sibiro lagerių kankinio– Aleksandro Stulginskio jubiliejinį 135-erių metų Gimtadienį. Per šešerius jo prezidentavimo metus buvo įtvirtinta Lietuvos nepriklausomybė, atgautas Klaipėdos kraštas, atkurta ekonomika, įvykdyta garsioji žemės reforma, įkurtas Lietuvos universitetas, mokslo tyrimo įstaigos, pastatyta daug mokyklų, įvestas lietuviškas pinigas – litas, priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinės Tautos pripažino atkurtą Lietuvos valstybę.

Vasario 16-osios idėja buvo gyva per visą sovietinę okupaciją. Į ją rėmėsi visa rezistencinė veikla. Ypač tai prisimintina šiandien, kada prieš 71-rius metus – 1949 metų vasario 16 dieną Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos posėdyje buvo priimta Deklaracija, sudariusi teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikdama laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino LLKS, kaip visuotinio organizuoto ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje. Reikšminga ir tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 1999 metų sausio 12 dieną priimtu įstatymu minėtą Deklaraciją pripažino kaip Lietuvos valstybės tęstinumui reikšmingą teisės aktą, o prieš 11 metų (2009-03-12) – LRS priėmė įstatymą, įteisinusį LLKS prezidiumo pirmininkui Jonui Žemaičiui – Vytautui, kovojusios Lietuvos partizanų vadui, ketvirtojo konstitucinio Lietuvos Prezidento statusą.

Sovietinės okupacijos metais Vasario 16-osios šventės proga ant geriausiai matomų vietų tai vienur, tai kitur sušvytėdavo drąsių Lietuvos patriotų Petro Plumpos, Algirdo Liorento, Algirdo Petrusevičiaus ir kitų iškeltos mūsų Trispalvės vėliavos skleidžiama vilties Šviesa, ypač gąsdindama sovietinę valdžią.

Mūsų pogrindinės jaunimo organizacijos būrelis Vasario 16-osios šventę švęsdavo susirinkęs Kauno Katedros varpinės įsirengtoje patalpoje ar netoli Petro Vileišio tilto buvusiame Algimanto Mišeikio, Vandos ir Kazimiero Kalibatų bute, platinome tautinės ir krikščioniškos krypties literatūrą, LKB Kroniką, rašydavome atsišaukimus, vienur kitur palikdavome mano tėtės pasiūtas Trispalves vėliavėles, mokėmės nesuklastotos Lietuvos istorijos, organizuodami pažintines ekskursijas po Lietuvą, lankydami istorinius paminklus, tvarkydami lietuvių karių kapus, skaitydami Tėvynės tema paskaitas ir t. t.

Visada gyva buvo dr. Jono Basanavičiaus, kaip Lietuvos laisvės simbolio, dvasia. Prie jo kapo Vilniaus Rasų kalnelyje 1956 metais aidėjo Lietuvos laisvės šūkiai, skambėjo Lietuvos himnas, lietuviškos dainos ir giesmės, sveikinimas Vengrijoje vykusiai revoliucijai.

Gaila, kad iki šiol neturime nacionalinės švietimo ir valstybinės istorijos politikos, pasitenkinama padrikais bandymais kažką minėti, kažką nutylėti ar paneigti. Tuo naudojasi Kremliaus informacinių karų vykdytojai – Lietuvos istoriją interpretuodami iškraipo istorinius faktus, siekia kompromituoti visą Lietuvos rezistencinį judėjimą. Jų pagrindiniais taikiniais tampa žymiausi Lietuvos rezistencijos kovotojai, paaukoję savo gyvybę ar atsidavusiai dirbę Lietuvos labui. Net mūsų valstybinė vėliava, laikoma lietuvių kalbos mokytojos rankose prie Gedimino pilies kalno, kai kam užkliuvo. Kai kurie mūsų istorikai ar kai kurie Seimo nariai, dangstydamiesi modernizmo ar Europos Sąjungos šydu, taip pat užsimoję revizuoti mūsų istoriją, stengiasi sumenkinti Jono Basanavičiaus vaidmenį, Vasario 16-ją, tautinės valstybės kūrimą, nori atitraukti jauną žmogų nuo savo šaknų, brukdami į žmonių galvas tautinių vertybių neigimą, kosmopolitinį mąstymą, nuolatinę saviplaką.

Kai kas mūsų istoriją stengiasi įvardinti tik nuo unijinių su Lenkija laikų, teisindami pragaištingą polonizacijos antplūdį į mūsų kraštą, J. Pilsudskio grobuonišką veiklą. Kai kas žaisdami bajorystės gaivinimo žaidimą, gardžiuojasi restauruotų herbų saldžiais lenkiškais pavadinimais. Nerimą kelia mūsų tautiečių emigracija, pastebimas nusigręžimas nuo lietuvių kalbos vartojimo, ieškant „įmantresnių ir skambesnių“ žodžių reklamos bare. Vilniaus ir Kauno kai kurių parduotuvių, restoranų ir kavinių reklamose jau visai neliko lietuviško žodžio. Nepasitikima lietuviško žodžio skambesiu ir Eurovizijos dainų konkurse. Dažnai iš tokio pataikavimo svetimybėms, išsižadant savasties, laimime tik šnipštą…

Tačiau tikime, kad jokie pakampių šešėliai neįstengs užgožti ryškios dr. Jono Basanavičiaus veiklos, Vasario 16-osios idėjos.

Sąmoninga tauta randa savo praeityje stiprumo, ji gyvena dabartimi ir kuria ateičiai. Svarbu neištižti, nepasiduoti kartais atvirai brukamam tautiniam nihilizmui, gariūniškos dvasios laikinoms vilionėms, besaikio turtėjimo vergovei.

Daug Lietuva laukia iš mūsų jaunimo. Norėtume jame matyti daugiau idealizmo pavyzdžių, o iš mokyklų vadovų ir mokytojų – didesnės patriotinės sklaidos ir nuoširdumo.

Gera pastebėti, kad yra būriai žmonių, pasiaukojančiai dirbančių, kad praskaidrintų mūsų gyvenimą, kad mes galėtume didžiuotis sava lietuviška kultūra, lietuviškų kanklių skambėjimu širdyje.

Turėtume visi suprasti, kad Lietuva yra vieninteliai šioje žemėje mūsų namai, išsaugoti Vasario 16-osios idėjų kūrybine dvasia. Laikykime šią dvasią savo širdyje ir savo protuose.

Gražiai yra pasakęs poetas Kazys Inčiūra:
Veltui tavo mintys į svetur keliauja
Saulė nors šviesiausia, bus svetur tamsi.
Čia brangiau už auksą juodos žemės sauja,
Nes kiekvienoj dulkėj čia tu pats esi.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Ar gyvi mūsų širdyse Vasario 16-osios idealai?
  2. T. Baranauskas. Antanas Smetona ir Vasario 16-osios Lietuva
  3. L. Mažylis. Keturi svarbūs apibendrinimai apie Vasario 16-osios Aktą
  4. V. Šilas. 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto priešistorė
  5. T. Baranauskas. Vasario 16-osios akto originalai: ar atrasti Vokietijai skirti egzemplioriai?
  6. Į Signatarų namus sugrįžo Vasario 16-osios Aktas
  7. Lietuvos pareigūnams įteiktos Vasario 16-osios akto faksimilės
  8. L.Milčius. Vasario 16-osios Aktas – Lietuvos valstybės kertinis akmuo
  9. Bus įteikta Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko kultūros premija
  10. Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos sveikinimas Vasario 16-osios proga (audio)
  11. Kviečia Vasario 16-osios šventiniai renginiai
  12. Apdovanoti išradingiausi Vasario 16-osios įamžintojai
  13. Apdovanoti išradingiausiai paminėję Vasario 16-osios atminimą (video)
  14. Vasario 16-osios proga Klaipėdoje atidaroma paroda „Būtsargiai – Lietuvos piliakalniai“
  15. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas Vasario 16-osios proga

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Julijonas says:
    6 metai ago

    Gerbiamas Autoriau, autonomijos reikalavimas beveik po 100 metų carinės Rusijos okupacijos ir po skausmingiausias pasekmes atnešusių 1831 m. ir 1863 m. sukilimų /universiteto uždarymo, rašto uždraudimo, žiaurių fizinių bausmių, nutautinimo tiek gyvenat ATR, tiek Rusijos imperijoje/ buvo labai DRĄSUS REIKALAVIMAS. Už autonomijos pareikalavimo akivaizdžiai slėpėsi pasiryžimas: tik proga pasitaikis ir mes sutraukisim grandines. Autoriau, nepasiduokite globalistiniams pezalams.

    Atsakyti
    • mociute says:
      6 metai ago

      nemanau kad autoriu, gerbiama p. Zigma kuri gerai zinau dar nuo gudzios sovietu okupacijos laiku, galetu paveikti kokia nors “globalizacija” ar panasus primetami reiskiniai!
      Sis Zmogus yra tikrasis Lietuvos Azuolas visa gyvenima puoselejes tikraja Lietuvos valstybes istorija ir Lietuviu kalba is kurio lupu ne tik jaunesne karta suzinodavome tai kas buvo uzdrausta ir meginama istrinti is ne vien Lietuvos zmoniu atminties. Nepamirstamos liko ir milziniska ispudi dare Z.Tamakausko vedamos keliones (asmeniskai man teko laime dalyvauti jose dar nuo 1975) po Lietuvos, iskaitant ir Karaliauciaus krasta , istorines vietas kurios okupantu o ypac kolaborantu, buvo intensyviai trinamos is atminties…..
      Nuosirdziausi sveikinimai VISIEMS nuostabios sventes – Vasario 16-osios proga!

      Atsakyti
      • Antanas says:
        6 metai ago

        Ačiū gerb. Zigmui už straipsnį ir močiutei prikėlusiems iš atminties tas nuostabias keliones po Lietuvą bei į Tolminkiemį. Tauta be kalbos, be istorijos, be savo žemės negali išlikti. Linkiu stiprybės ir sveikatos tautos puoselėtojams!

        Atsakyti
  2. Aldona says:
    6 metai ago

    Neteisus ”Julijonas”, sakydamas, kad šio straipsnio autorius pasiduoda “globalizmui”. Matyt šis komentatorius neįstengė perskaityti šio straipsnio. Straipsnio autorius aiškiai nusako Vasario 16-osios idėjų poveikį atkuriant ir išsaugojant mūsų tautinę dvasią su savo namais konkrečioje vietoje – Lietuvoje
    Pagaliau “Julijonas” turėjo nors žvilgterėti į straipsnio gale pateiktus apibendrinančius straipsnį poeto Inčiūros žodžius.
    Pritariame “Močiutės” komentarui, linkėdami šio labai įdomaus ir patriotiško straipsnio autoriui kuo geriausios sėkmės, laukdami Jo parašytų ir daugiau tokios krypties straipsnių.

    Atsakyti
  3. Zigmas says:
    6 metai ago

    Ačiū Gerb. Redakcijai už mano straipsnio pateikimą, ačiū komentavusiems mano straipsnį. Dėkoju
    mieliems komentatoriams “močiutei”, “Antanui”, “Aldonai” ir kitiems už pasakytus šiltus žodžius, už mūsų kelionių prisiminimus.
    Pagarbiai, Zigmas T.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Pinigai, biudžetas | pixabay.com, Bru-nO nuotr.
Lietuvoje

Artėjama prie naujosios Nacionalinės kolektyvinės sutarties pasirašymo

2025 10 01
Karvė
Lietuvoje

Ūkių apsaugai nuo užkrečiamųjų ligų grėsmės – pustrečio milijono eurų

2025 10 01
Miškas
Gamta ir ekologija

EK svarsto dar metams nukelti Kovos su miškų naikinimu reglamento pradžią

2025 10 01
Vyriausybė | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Dėl padėties Zaporižios atominėje elektrinėje Lietuvos gyventojams grėsmės nėra

2025 10 01
Lėktuvas
Lietuvoje

Pradėti skrydžiai iš Palangos į Šarm aš Šeichą ir Hurgadą

2025 10 01
Šildymas | klaipeda.lt nuotr.
Lietuvoje

Panevėžys pradeda šildymą šiandien, Klaipėda šils nuo kitos savaitės

2025 10 01
Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas dalyvaus EVT ir EPB susitikimuose Kopenhagoje

2025 10 01
Diržo krepšys. XIV a. pab. – XV a. pr. Oda. Matmenys: aukštis apie 18,5 cm, plotis apie 20,5 cm, storis apie 2,5 cm. Blaževičius P. [ir kt.], Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmai. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų rytinio korpuso šiaurinio priestato archeologinių tyrimų 2003, 2006–2007 m. ataskaita, radinio inv. Nr. O1
Istorija

Valdovų rūmuose pristatomas diržo krepšys, surastas 2007 m. atliekant archeologinius tyrimus

2025 10 01

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Gal apie Seimui pristatyti kandidatai į Konstitucinio Teismo teisėjus
  • Manau apie Seimui pristatyti kandidatai į Konstitucinio Teismo teisėjus
  • Manau apie Seimui pristatyti kandidatai į Konstitucinio Teismo teisėjus
  • Manau apie Kokie kalbos mokėjimo reikalavimai bus taikomi „Bolto“ vairuotojams?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • M. Kundrotas. Gėjai nužudė mano draugą
  • Artėjama prie naujosios Nacionalinės kolektyvinės sutarties pasirašymo
  • Ūkių apsaugai nuo užkrečiamųjų ligų grėsmės – pustrečio milijono eurų
  • EK svarsto dar metams nukelti Kovos su miškų naikinimu reglamento pradžią

Kiti Straipsniai

MARTA švietėjų stovyklos akimirkos

Šiuolaikinis muziejus – tai vieta, kur galima juoktis, klausti, liesti, klysti ir kurti

2025 09 28
Piketas uz lietuvių kalbą | respublika.lt nuotr.

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis ragina ginti lietuvių kalbos statusą

2025 07 29
Anelė Zikarienė su Kauno inteligentais

Atostogų mados tarpukariu: nuo Aukštosios Panemunės iki Alpių

2025 07 28
Žalgirio mūšio minėjimas Kaune

Z. Tamakauskas. Žalgirio mūšio minėjimas Kaune

2025 07 22
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose saugomas Albino Iešmantos parengtas Lietuvos žemėlapis. Tai buvo priedas prie „Dirvos“ bendrovės leidinio „Lietuvos Taikos sutartis su Rusija“

Prieš 105 metus pasirašyta Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutartis

2025 07 14
Bendras salės vaizdas

Z. Tamakauskas. Svarbiausius klausimus turi spręsti Tauta, o ne Konstitucinis Teismas

2025 07 12
Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos valstybės iškilmingas minėjimas Kaune, Valstybės teatre 1938 m. sausio 15 d. | Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune archyvo nuotr.

I. Jakubavičienė. Prezidento Antano Smetonos dėmesys kultūros laukui

2025 06 28
Jonas Markauskas

Gimęs ten, kur mirė ištremti lietuviai: J. Markausko istorija

2025 06 12
Minint Sąjūdžio atmintiną dieną – diskusija apie Lietuvos atgimimo pradžią

Minint Sąjūdžio atmintiną dieną – diskusija apie Lietuvos atgimimo pradžią

2025 06 03
Prezidento Antano Smetonos 150-ųjų metinių minėjimas Vilniuje

D. Kuolys. Nusiginklavimas (II)

2025 05 07

Skaitytojų nuomonės:

  • Gal apie Seimui pristatyti kandidatai į Konstitucinio Teismo teisėjus
  • Manau apie Seimui pristatyti kandidatai į Konstitucinio Teismo teisėjus
  • Manau apie Seimui pristatyti kandidatai į Konstitucinio Teismo teisėjus
  • Manau apie Kokie kalbos mokėjimo reikalavimai bus taikomi „Bolto“ vairuotojams?
  • Prasideda... apie Seimui pristatyti kandidatai į Konstitucinio Teismo teisėjus
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Lietuvos vėliava

O. Voverienė. „Atsibus tėvynės sūnūs didžią praeitį atminę“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai