Prieš trejetą metų Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad beveik pusė šalies gyventojų perka ekologiškus gaminius. Gyventojai akylai stebi, ką deda į pirkinių krepšelį, ir ši tendencija toliau stiprės. Savo ruožtu Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) primena, kad verslininkai gali gauti iki 80 tūkst. Eur. finansavimą pagal priemonę „Eco-inovacijos LT“, kurį gali panaudoti ir ekologiniam ženklinimui. Iš viso šiuo kvietimu netechnologinių naujovių skatinimui numatyta skirti 1,5 mln. Eur.
Už ekologišką gaminį sutinkama mokėti daugiau
„Kantar TNS“ 2017-aisiais atliktu tyrimu, kuriuo analizuotas lietuvių požiūris į ekologišką gyvenimo būdą, išsiaiškinta, kad sveikesnį gaminį renkasi 46 proc. šalies gyventojų. Šis tyrimas taip pat parodė, kad pusė perkančiųjų ekologiškus gaminius mano, jog už natūralius maisto gaminius verta mokėti daugiau
Savo ruožtu LVPA vadovas Aurimas Pautienius-Želvys pastebi, kad pastarąjį dešimtmetį visame pasaulyje sparčiai plitęs gyvenimo būdas, kuriame svarbią vietą užima ekologinės vertybės, ateityje bus propaguojamas vis stipriau. Toliau auga gyventojų sąmoningumas ir noras išsiaiškinti, kokį gaminį jie deda į savo pirkinių krepšelį.
„Analizuodami pakuotę, lietuviai jau pasižiūri ne tik į gaminio galiojimo laiką ar sudėtyje esančius priedus, bet ir tai, kiek gaminant buvo laikomasi ekologijos principų. Pavyzdžiui, ar gaminys buvo užaugintas nenaudojant GMO, pesticidų, herbicidų. Ekologišką gaminį didelė dalis vartotojų išskiria kaip pranašesnį už kitus, todėl sutinka papildomai sumokėti“, – teigia A. Pautienius-Želvys.
Kviečia įmones įgyti sertifikatą
Stebint, kad tokia gaminio ar paslaugos savybė kaip ekoženklas įgyja vis didesnę reikšmę tarp pirkėjų ir neabejojant toliau augančia ekologiškų gaminių paklausa, LVPA skatina įmones pasinaudoti ekoženklinimu, t.y. gauti sertifikatą gaminiams, kurie yra mažiau žalingi aplinkai ir žmonių sveikatai nei kiti tos pačios grupės gaminiai.
Iki vasario 19 d. labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ), kurių vidutinės metinės pajamos per pastaruosius trejus finansinius metus arba per laiką nuo MVĮ registravimo dienos yra ne mažesnės kaip 75 tūkst. Eur., gali teikti paraišką LVPA ir gauti finansavimą pagal priemonę „Eco-inovacijos LT“. Didžiausia galima finansavimo suma, taikoma ekoženklinimui – 30 000 Eur.
Siūlo pasirinkti iš 5 pagrindinių sertifikatų
„Įmonėms siūlome pasirinkti iš 5-ių pagrindinių ekoženklų, priklausomai nuo gamybos ar teikiamų paslaugų bei to, ar įmonė užsiima eksportu ir į kokias šalis vykdo eksporto veiklą“, – pristato LVPA Verslumo skatinimo projektų skyriaus vedėja Gintarė Kuncaitytė.
Vienas iš siūlomų ekologinių ženklų pagal priemonę „Eco-inovacijos LT“ – Vokietijos Mėlynasis Eko Angelas (angl. „The Blue angel“) yra laikomas pirmuoju pasaulyje ekologiniu ženklu, apimančiu daugiau kaip 4000 ekologiškų gaminių. Tačiau šiuo ženklu nėra sertifikuojami maisto gaminiai ar medikamentai.
Europos Sąjungos Eko ženklas „Gėlė“ (angl. „EU Ecolabel“) suteikiamas gaminiams su sumažintu poveikiu aplinkai. Šis ženklas buvo pradėtas naudoti prieš 28-erius metus ir turi įtakos 340 mln. pirkėjų pasirinkimui visoje Europoje.
Įmonės taip pat gali pasirinkti Šiaurės šalių ekologinį ženklas „Gulbė“ (ang. „Nordic Swan“). Šiam ženklui gauti teikiamų patarimų rinkinys susijęs su aplinkosauginiais reikalavimais Šiaurės Europoje ir apima visą gaminio gyvavimo ciklą nuo žaliavų iki sunaikinimo.
Dar vienas pasirinkimas – ženklas Ekologiški maisto gaminiai (angl. „EU organic“). Tokį ženklą gali gauti įmonės, įvykdančios visus gamybos, perdirbimo, gabenimo ir laikymo sąlygų reikalavimus ekologiškiems gaminiams.
Penktasis ekologinio sertifikavimo ženklas – „Žaliasis antspaudas“ (angl. „Green seal“). Šis ženklas skirtas sertifikuoti ne maisto gaminius.
Paraiškas teikti per Duomenų mainų sistemą (DMS) galima iki vasario 19 d.
