Sausio 27 d. piketas prie KPD įvyko ir pavyko: po pusvalandžio stypsojimo po KPD langais, prakalbų apie teisinę valstybę, kurioje įsiteisėję teismų sprendimai privalo būti vykdomi, ir skandavimo „gėda!!!“” (o kas belieka, kai vidury baltos dienos už uždarų durų deramasi dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo, kurio šio pasaulio turtingiesiems labai nesinori vykdyti), sulaukėme ir KPD vadovų dėmesio – iš pradžių atėjo KPD direktoriaus deleguotas jo pavaduotojas Audrius Skaistys ir KPD juridinio skyriaus vedėjas Andrius Vaicekauskas, o po to ir pats KPD direktorius Vidmantas Bezaras.
Priminsiu, kad piketą surengėme dėl planų Žygimantų gatvėje statyti daugiabutį, kuris užstotų saugomą Vilniaus senamiesčio panoramą (ji – nuotraukose), nes sužinojome, kad KPD direktorius V. Bezaras dalyvauja mediacijoje byloje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo, patvirtinusio, kad KPD teisėtai ir pagrįstai pareikalavo atstatyti 2017 m. nugriautą dvarelį, kurio vietoje ir planuojamas tas daugiabutis (štai tas įsiteisėjęs sprendimas; o čia APSS’o raštas apie derybas dėl šio sprendimo).
Priminėme KPD direktoriui, kad teisinėje valstybėje įsiteisėję teismų sprendimai turi būti vykdomi, o ne paverčiami derybų objektu. Tai nurodė ir Konstitucinis Teismas, 2019 m. lapkričio 25 d. nutarime aiškiai pasisakydamas, kad „įsiteisėjusių teismų sprendimų nevykdymas negali būti konstituciškai pateisinamas“ net ir siekiu „baigti teisinius ginčus taikos sutartimis ir sumažinti valstybės biudžeto išlaidas.“ Todėl KPD direktoriaus V. Bezaro sutikimą dalyvauti mediacijoje galima vertinti kaip prieštaraujantį konstitucinėms vertybėms ir vedantį ta kryptimi, apie kurią šv. Augustinas pasakė: valstybė be teisingumo – tik plėšikų gauja.
Taip pat perspėjome KPD direktorių, kad tokia mediacija kuria grėsmingą precedentą, nes mada griauti senamiesčiuose pastatus yra užkrečiama ir plinta – prisiminkim, kad 2019-ųjų rudenį per kelis mėnesius Klaipėdos senamiestyje buvo nugriauti trys pastatai. Ar ir su kitais griovėjais vyks derybos dėl įsiteisėjusių teismų sprendimų, kai/jei jie pralaimės bylas? Gal tada KPD verta pervadinti: tegu būna Indulgencijų departamentas, kurio misija – dalinti griovėjams indulgencijas, kad jie galėtų nevykdyti teismų sprendimų?
KPD direktorius ir jo delegatai patvirtino, kad sausio 28 d. numatytas dar vienas mediacijos posėdis Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, į kurį kviečiami KPD Pirmosios vertinimo tarybos atstovai (prisiminkim, kad iki šiol ši taryba laikėsi principingos pozicijos, o dar labiau ją sustiprino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-01-22 nutartis, patvirtinusi, kad tarybos sprendimas pripažinti vertinga Žygimantų gatvėje atsiveriančią Vilniaus senamiesčio panoramą yra teisėtas, o daugiabučio statytojų argumentai dėl neva turėtų teisėtų lūkesčių – nepagrįsti).
Dėl sausio 28 d. numatyto mediacijos posėdžio perdavėme KPD direktoriui V. Bezarui kelis piketo dalyvių reikalavimus: 1. atsiimti KPD sutikimą dalyvauti mediacijoje, laikantis pozicijos, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas, o ne traktuojamas kaip derybų objektas; 2. jeigu mediacija vis dėlto būtų tęsiama – užtikrinti, kad posėdžiai bus vieši, nes sprendžiamas ne tik privataus, bet ir viešojo intereso klausimas. Dėl UNESCO saugomo Vilniaus senamiesčio negali būti deramasi už uždarų durų.
KPD direktorius V. Bezaras ir KPD juridinio skyriaus vedėjas A. Vaicekauskas pažadėjo, kad sausio 28 d. mediacijoje bus pristatyta šita Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio nuomonė ir prašymas dėl viešų posėdžių.
Taip pat perdavėme KPD direktoriui ir trečią reikalavimą, bet tai atskira istorija, todėl ir parašyti verta atskirai.
NB, arba skiepas nuo noro kelti bylas už klausimus arba nuomonę: visas šis mano įrašas – nuomonė.
Puteikio chebra rodo jėgą ir renka otkatus. Spėkite, iš ko gyvena Kalinauskaitė. Kiti nei žino už ką kovoja, nei kodėl kovoja. Kovotojai už skylę pakrantėje. Tiesiog įžeistų KPC direktoriaus ambicijų įrankiai ir įgyvendintojai. O kas žino atsiprašant signatarą KPC direktorių, tas žino, kas tai per asmuo. Vaiškūnas prisidėdamas daro sau gėdą.
?
. Kalinauskaitė. Dėl UNESCO saugomo Vilniaus senamiesčio negali būti deramasi už uždarų durų
Rasa Kalinauskaitė, http://www.alkas.lt
Autorius kaip ir ne Vaiškūnas?
Vaiškūnas ne autorius, bet pritaria komentaruose ir platina šį marazmą. Svarbu garsiai pašūkaloti. Visų šalių proletarai vienykitės už kiekvieną skylę senamiestyje, kiekvieną “grąžią” ugniasienę likusią po pokario sprogdinimų, už kiekvieną garažėlį ir tarybinių laikų sandėliuką. Mes kovojame už Unesco. Tai kokio nors asmens arkliukas būti perinktam. Daugiau nieko. ir tai ne Unesco, o kiekvieno skonio ir vertybių supratimas. Paprastai yra girdimi rėksniai ir jie tuo naudojasi.
Gaila, kad Lietuvoje vis dar yra sovietinio mentaliteto žmonių ir kitą tepa tuo pačiu, kuo patys smirda. Rasa Kalinauskaitė kelia visiems privalomo teisės laikymosi reikalavimą ir viešo kultūros paveldo, kurį bando uzurpuoti kai kurie goduliai, išsaugojimo aktualijas. Iš ko gyvena R. Kalinauskaitė? Esu įsitikinęs, kad kaip ir dauguma lietuvių – iš savo sąžiningo darbo. Deja, iš tiesų klausimai dėl nesąžiningumo tenka viešųjų ryšių juodinti R. Kalinauskaitę akcijos dalyviams ir užsakovams. Beje, R. Kalinauskaitė yra viena iš šimtų aktyvių vilniečių, negi ir žvėryniečiai, kovojantys su “Žvėrkūnkiemiu” yra “puteikistai”. Gėdingi, šmeižikai, Jūsų teiginiai. Padėka R. Kalinauskaitei ir ponui Vaiškūnui, kuris palaiko laisvą žodį ir laisvus, o ne koorporacinius, Lietuvos piliečius.