Antradienis, 14 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

D. Imbrasas. Kas galėtų padėti Lietuvos regionams praturtėti?

Darius Imbrasas, www.alkas.lt
2020-01-12 08:05:14
4
D. Imbrasas. Kas galėtų padėti Lietuvos regionams praturtėti?

Darius Imbrasas, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas | Asmeninio albumo nuotr.

Darius Imbrasas, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas | Asmeninio albumo nuotr.
Darius Imbrasas, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas | Asmeninio albumo nuotr.

Nors per pastaruosius 20 metų Lietuvoje pragyvenimo lygis padidėjo daugiau nei pustrečio karto, tačiau atotrūkis tarp Lietuvos apskričių vis dar yra didelis. Sostinėje pragyvenimo lygis jau viršija Europos Sąjungos vidurkį, bet regionų dar laukia ilgas kelias iki europietiško gyvenimo lygio. Viena iš alternatyvų, galinčių sutrumpinti šį kelią ir sparčiau kelti regionų gyventojų pragyvenimo lygį ir gerovę – eksportuojančiojo sektoriaus, ypač apdirbamosios gamybos, plėtra mažosiose apskrityse.

Šiuo metu tik didžiosiose Lietuvos apskrityse – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – gyventojų pajamos pasiekė lygį, kuris sudaro sąlygas aktyviau plėtotis į vidaus paklausą orientuotoms paslaugoms. Kitose mažosiose apskrityse gyventojų pajamos yra reikšmingai mažesnės. Pavyzdžiui, Marijampolės apskrityje vidutinės gyventojų pajamos vis dar yra beveik perpus mažesnės nei Vilniuje. Tai lemia, kad mažųjų apskričių paslaugų sektoriuje dominuoja tik būtinąsias paslaugas

teikiančios įmonės. Šiose apskrityse žemės ūkyje – viename iš mažiausiai našių ekonominių veiklų – tebedirba daugiau nei dešimtadalis darbą ar nuosavą verslą turinčių gyventojų. Kai kur, pavyzdžiui, Tauragės ir Marijampolės apskrityse, žemės ūkyje dirba net kas penktas gyventojas. Panaši žemės ūkyje dirbančių asmenų dalis yra tokiose valstybėse kaip Rumunija, Egiptas, Kirgizija, Turkmėnistanas ar Mongolija. Nedidelis žemės ūkio darbo našumas lemia ir menkas šiame sektoriuje dirbančių asmenų pajamas. Aktyvesnis mažųjų apskričių persiorientavimas į pramoninę gamybą galėtų pastebimai pakelti jų gyventojų pragyvenimo lygį.

Didžiausią potencialą praturtinti šalies regionus turi tos įmonės, kurios geba savo gamybą parduoti užsienio rinkose. Regionuose akivaizdžiai jaučiamas bene pagrindinio ekonomikos Achilo kulno – gyventojų senėjimo, emigracijos ir mažos perkamosios galios – poveikis. Tačiau regionai turi galimybių ištrūkti iš šio užburto rato, pavyzdžiui, pritraukti užsienio rinkose savo gamybą gebančias parduoti įmones. Kad pardavimai užsienyje turi daugiau potencialo nei vidaus rinkoje, rodo ir statistiniai duomenys. Pavyzdžiui, pastarąjį dešimtmetį užsienio paklausa lietuviškoms prekėms ir paslaugoms augo trečdaliu sparčiau nei šalies viduje. Konkurencingų prekių potencialą rodo ir lietuviškų prekių eksportas, per tą patį laikotarpį didėjęs daugiau nei dvigubai sparčiau už šių gaminių paklausą užsienio rinkose.

Iš užsienio rinkose savo gamybą gebančių parduoti ekonominių veiklų itin patraukli alternatyva yra apdirbamoji gamyba. Lietuvos apskrityse, kuriose apdirbamosios gamybos pardavimai užsienio rinkose augo sparčiau, dažniausiai sparčiau didėjo ir BVP vienam gyventojui bei pragyvenimo lygis. Mažosioms apskritims itin palanku būtų pritraukti dideles, užsienio kapitalo valdomas ir technologijoms imlią gamybą gaminančias įmones. Kodėl būtent tokias?

  • Vienas svarbiausių didelių įmonių privalumų – jose mokamas darbo užmokestis dažnu atveju būna didesnis už mažų įmonių mokamą darbo užmokestį. Pavyzdžiui, Lietuvoje mažos įmonės, t. y. tos, kurių darbuotojų skaičius neviršija 50, paprastai moka atlyginimus, kurie yra mažesni nei šalies vidurkis. Atlyginimai įmonėse su didesniu darbuotojų skaičiumi gerokai dažniau viršija visos šalies vidurkį. Tiesa, nors šioje srityje yra atlikta nemažai tyrimų, bendro sutarimo, kas lemia tokį sąryšį, nėra. Tikėtina, kad didesnės įmonės nori ir gali pasiūlyti geresnes darbo sąlygas, ir samdyti geresnius darbuotojus, nes turi tam finansinių galimybių.
  • Svarbiausias užsienio kapitalo privalumas – žinių, įgūdžių ir gerosios verslo praktikos importas. Jo mastas paprastai vertinamas per pritrauktas tiesiogines užsienio investicijas. Atėjusios užsienio įmonės dažnai su savimi atsineša naujų technologijų ir žinių, jas perduoda savo darbuotojams, taip pat skatina verslumą ir didina verslo aplinkos konkurencingumą. Jos dažniausiai priklauso didelėms tarptautinėms įmonių grupėms, tad gerokai lengviau randa savo gamybos pirkėjus užsienio rinkose. Teigiamą tiesioginių užsienio investicijų įtaką darbo užmokesčiui galima įžvelgti ir Lietuvos regionuose. Tose apskrityse, kuriose tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui yra santykinai didesnės, dažniausiai mokamas ir santykinai didesnis darbo užmokestis. Pritraukiant užsienio investicijas, itin svarbus yra ir valdžios sektoriaus vaidmuo (apimant, verslo aplinkos gerinimą ar leidimų naujų gamybos patalpų statybai išdavimą, bet tuo neapsiribojant), ypač mažesnėse ir skurdesnėse Lietuvos savivaldybėse ir apskrityse.
  • Sudėtingesnę, technologijoms imlesnę gamybą gaminančios ir didesnę pridėtinę vertę kuriančios įmonės dažniausiai moka ir didesnį darbo užmokestį. Kadangi apdirbamosios gamybos šakose darbo našumas, o kartu ir darbo užmokestis skiriasi, regiono darbo užmokesčio lygis priklauso ir nuo to, kokios apdirbamosios gamybos šakos regione yra plėtojamos. Apdirbamosios gamybos šakose atlyginimų skirtumai yra reikšmingi. Pavyzdžiui, Lietuvos technologijoms imlesnę gamybą gaminančiose šakose, tokiose kaip kompiuterinių gaminių, chemijos gaminių, farmacinių preparatų gamyba, darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, 2018 m. viršijo 1 000 Eur. O technologijoms mažiau imlią gamybą gaminančiose šakose, pavyzdžiui, drabužių siuvimo ar odos dirbinių gamyboje, jis nesiekė 550 Eur. Kad gamybos struktūra turi įtakos apskričių darbo užmokesčio lygiui regionuose, matoma ir iš statistinių duomenų – tose Lietuvos apskrityse, kuriose gamybos sudėtingumas viršijo šalies vidurkį, darbo užmokestis taip pat buvo didesnis už šalies apdirbamosios gamybos įmonių vidurkį.

Savivaldybėse su pramonės flagmanais – didesni gyventojų atlyginimai. Kad didelės, dažniausiai užsienio kapitalo valdomos, eksportuojančios įmonės gali reikšmingai padidinti vidutinį darbo užmokestį regione, galima įžvelgti ir nagrinėjant Lietuvos savivaldybių duomenis. Iš visų Lietuvos savivaldybių didesnis nei vidutinis šalies darbo užmokestis mokamas tik trijose didmiesčių savivaldybėse – Vilniaus (2018 m. vidutinis neto darbo užmokestis buvo 820 Eur), Klaipėdos (752 Eur) ir Kauno (732 Eur). Tik keliose kitose savivaldybėse mokamas darbo užmokestis yra artimas šalies vidurkiui – tai Trakų (710 Eur), Kėdainių (700 Eur), Kazlų Rūdos (693 Eur), Visagino miesto (691 Eur), Jonavos (685 Eur) ir Mažeikių (678 Eur) savivaldybės. Bene visas šias savivaldybes jungia vienas bruožas – jose yra įsikūrusios didelės eksportuojančios įmonės, kuriose mokami reikšmingai didesnis nei šalies vidurkis darbo užmokestis, pavyzdžiui, Jonavoje – AB Achema, Kazlų Rūdoje – UAB IKEA Industry Lietuva, Kėdainiuose – AB Lifosa, Mažeikiuose – AB ORLEN Lietuva.

Jei regionas sugeba prisivilioti stambų užsienio investuotoją, daugiau galimybių atsiveria ir vietiniam verslui. Savivaldybėje įsikūrus didelei įmonei, dažnu atveju ima kurtis ir kitos įmonės. Dalis jų pradeda tiekti prekes ir teikti paslaugas įsikūrusiai didelei įmonei. Kita dalis savo veiklą orientuoja į vietos gyventojus, kurie gaudami didesnius atlyginimus gali įpirkti daugiau prekių ir paslaugų.

Autorius yra  Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Investuotojų forumas: „Sodros“ reforma sustiprins Lietuvos padėtį kovoje dėl investicijų ir talentų
  2. Tyrimas: pamažu atsigauna investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika
  3. Kinijoje atidaryta nuolatinė Lietuvos prekių paroda „Lietuviškų prekių namai“
  4. J. Valatka. Laisvosios rinkos instituto šešėlis
  5. R. Čekutis. Vis dar neatrasta Indija…
  6. Politikų ir ekspertų siūlymai regioninei politikai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Kažin says:
    3 metai ago

    Pirmiausiai reikalinga tam tikra Lietuvos, šalies teritorijos dalyse esančių centrų vystymo strategija. Dabar naudojama regionų sąvoka, kalbant apie vystymosi netolygumus, paprastai Vilnius nesveikai priešinamas kitai Lietuvos daliai. Tas mažų mažiausiai valstybei yra žalinga geopolitiškai. Juolab, kad Vilnius sukuria arti pusės viso šalies BVP, kad jame faktiškai dirbdami ir gyvendami žmones ar ūkininkai, prekiaudami savo žemės ūkio produkcijomis, užsidirba pragyvenimui iš kitų Lietuvos vietovių. Kiek tų nedeklaruotai gyvenančių Vilniuje – oficiali statistika, matyt, tendencingai, tyli. Manytina, kad jų gali būtų arti trečdalio.
    Esame valstybė be uždarų sienų. Tokiu atveju Lietuvos vystymosi strategijai negali būti nesvarbu, be kita ko, ir lietuvybės išsaugojimas šalies pakraščiuose. Taigi pakraštinių centrų, o ne viduryje esančio Kauno išskirtinis (smetoninis) vystymas, yra strategiškai pirmaeilis – prerogatyva. Tokiais centrais pirmaeileiškai yra vystytini be akivaizdžių Vilniaus ir Klaipėdos dar Šiauliai, Alytus, Utena, Tauragė. Šie pastarieji – priskirtini vienam rangui su Kaunu, Panevėžiu. Vilnius ir Klaipėda privalo turėti išskirtinį rangą – pirmasis kaip Valstybės sostinė, antrasis kaip pagrindinis šalies uostas. Tokia yra būtina lietuvybės gyvavimo išlaikymo savo žemėje strategija Tautai gyvenant be uždarų teritorinių sienų. Taigi, kad nebūtų galimybių piktnaudžiavimams, demagogijoms strateginiuose samprotavimuose įsiveskime apibrėžtą pakraštinių regionų sąvoką. Taip valstybė padėtų pakraščių regionams praturtėti, “neglemždama” ja prisidengus visko vien į Kauną kaip, atseit, regioną…

    Atsakyti
  2. Rimgaudas says:
    3 metai ago

    Atsimenu kaip amerikietis ekonomistas, atvykęs į forumą Vilniuje, išsireiškė: “Ar turite galimybių vystytis?.. Labai dideles turite, kadangi galite pastatyti pas save tokio dydžio miestą kaip Niujorkas…”. Statant “Niujorkus” dykumoje, kaip tai daro Kinija – amerikiečio samprotavimas jai tiktų, tačiau Vilnių plečiant iki “Niujorko” užmačių, mums būtų pražūtingas projektas.
    Gerbiamas Kažin sako teisybę – pavertę Motikiją Lietuvą “Niujorku”, prarastume ir pačią Motikiją.
    Ekonomokos esmė – pelnas. Čia, be ginklų, narkotikų, sekančiu numeriu eina turizmas iš užsienio. Bažnyčiomis, sinagogomis, dvarais ar gamtos rezervatais nieko labai nenustebinsi, bet Lietuvoje turime 3 struktūrines antikos laikų astronomijos observatorijas: ant Birutės kalno Palangoje, ant Stalo kalno Vilniuje, o trečioji, išdėstyta dideliu paveikslu, stovi Užnemunėje. Viską gerai atstačius, sulauktume turistų iš viso pasaulio dėmesio.
    Utenos raj. Tauragnų karjere aptikti 13 – 18 tūkst. m. senumo geležies iš balų rūdos gavimo krosnies likučiai – dar vienas užsienio turistų dėmesio taškas. Nekalbant apie Platelių ežerą, kur seklumos atspindi Zodiako žvaigždynų konfigūracijas.
    Nėra reikalo, tad, ant Lietuvos užversti “Niujorką”, kadangi viską galima pavesti turistinei Makaliaus firmai ir šis vyrukas, patelkęs draugėn finansų ministrą Šapoką, žinos, kaip Lietuvos turizmą apjungti į darnią sistemą – ir pasididžiavimas bus šalimi, ir pinigų užteks biudžete, o ugniagesiai ir su paradine uniforma galės į savo darbo vietas regionuose vaikščioti.

    Atsakyti
  3. Kažin says:
    3 metai ago

    Pasaulio miestėjimas yra neišvengiamas. Lietuva, lietuvybė pasaulyje išliks žinoma tik tapusi miestine. Todėl milijoninis lietuviškas miestas Lietuvai yra būtinas ir kuo skubiau. Juo tapti, akivaizdu, realiai tegali ir būtų tikslinga, kad taptų, šalies sostinė – Vilnius. Be lietuviškumo išlaikymo milijoniniame Vilniuje, pasauliui gyvenant be sienų, yra svarbu, kad lietuviškas gyvenimas virtų ir lietuvių teritorijos pakraščių centruose. Vidurinė šalies dalis šia vystymo prasme nėra svarbi, ji gali likti tokia, kokia savaime išeitų. Beje, čia tikslinga prisiminti, regis, Pilsudskio pasakymas, kad Lenkija yra panaši į riestainį, kai jos stiprybė yra pakraščiuose, o viduryje tuščia…
    Pasaulio ir Lietuvos miestėjimas duotų peno ir turizmui augti, antai, kad ir tos rastos Lietuvoje 13-18 tūkst. metų senumo geležies gavimo iš balų rūdos krosnys, manytina, labiau turėtų dominti vis miestėjantį žmogų. Beje, jei neklystu, rusų mokslininkas V. Ivanovas savo tyrinėjimuose įžvelgė istorinį baltų kalbų ryšį su geležies radimusi, su jos pradinių pavadinimų žodžiais. Čia dar prisiminus nežinia kokio senumo, gal net atsineštinės, legendos „geležinį vilką“ mūsų ryšiai su geležies išgavimu tampa vis apčiuopiamesni…

    Atsakyti
  4. daliniai kroviniai į Švediją says:
    3 metai ago

    Jei eksporto apimtys nėra tokios didelės, gera išeitis yra dalinių krovinių gabenimas. Kuomet logistikos kompanija turi kelis smulkesnius eksportuotojus į artimus vienas kitam taškus ir taip sudarydami pilną krovinį sumažina transortavimo kaštus ir gabenti krovinį tampa ekonomiškai naudinga.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Turkija pasitraukė iš Stambulo konvencijos

Su Turkijos vadovu aptartas NATO šalių saugumas

2023 03 10
Paskola | paskolos.lt nuotr.

Imti paskolas baimintųsi didžioji dalis gyventojų

2023 03 06
Algimantas Matulevičius | asmeninė nuotr.

A. Matulevičius. Karas, sankcijos, bei plepiai…

2023 02 27
Prezidentas dėkojo NATO ir Danijos kariams

Prezidentas dalyvaus EVT susitikime Briuselyje

2023 02 08
Susitikimas Prezidentūroje | R. Dačkaus nuotr.

Prezidentūroje – apie ekonomikos skatinimą

2023 02 02
G. Nausėda vieši Davose | prezidentas.lt nuotr.

Davoso forume – Prezidento susitikimai

2023 01 18
G. Naudėda vieši Davose | prezidentas.lt nuotr.

Prezidento susitikime – apie biotechnologijas

2023 01 17
Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.

Prezidentas išvyksta į Davoso ekonomikos forumą

2023 01 16
Seimo nario L. Kukuraičio susisteminti skaičiavimai, remiantis Statistikos departamento pateiktais duomenimis | L. Kukuraičio asmeninė nuotr.

Žmonių pajamos mažėja, nors valdžia šneka apie išmokų didinimą

2023 01 01
Kūčios | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr

Suvalkijoje kūčiukus verda, o Žemaitijoje neapsieinama be kastinio

2022 12 23
Rodyti daugiau

Naujienos

G. Nausėda vieši Strasbūre | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su EP Pirmininke

2023 03 14
J. Šaulys | LNM archyvo nuotr.
Istorija

Lietuvos nepriklausomybės akto signataro J. Šaulio „Mano dienyno“ pristatymas

2023 03 14
Balsavimas, rinkimai | vrk.lt nuotr
Lietuvoje

34 savivaldybėse prasidėjo išankstinis balsavimas

2023 03 14
LGGRTC kviečia į konferenciją-minėjimą | LGGRTC nuotr.
Istorija

LGGRTC kviečia į konferenciją-minėjimą

2023 03 14
Lietuvos bankas | lb.lt nuotr.
Lietuvoje

Pasiūlytas naujas mokestis bankams

2023 03 14
Nuo kovo 15d. draudžiami kirtimai saugomuose miškuose | vstt.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Nuo kovo 15d. draudžiami kirtimai saugomuose miškuose

2023 03 14
Nuotraukų varžytuvės „Įamžinti kadre, išsaugoti atmintyje“ | Visuomeninės Rasų kapinių draugijos nuotr.
Istorija

Skelbiamos nuotraukų varžytuvės „Įamžinti kadre, išsaugoti atmintyje“

2023 03 14
Aleksandro Stulginskio žvaigždė | lrs.lt nuotr.
Kultūra

A. Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti Č. Juršėnui ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui R. Stefančukui

2023 03 14
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • dėl ko apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Nuoroda apie M. Kundrotas. Rinkimų pamokos ir vizija tautininkams
  • Getas apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo
  • Nepasisekė apie I. Vėgėlė. Šiandien persekiojami drąsūs, rytoj išmuš valanda tiems, kurie tyli ir nesikiša

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prezidentas susitiko su EP Pirmininke
  • Lietuvos nepriklausomybės akto signataro J. Šaulio „Mano dienyno“ pristatymas
  • 34 savivaldybėse prasidėjo išankstinis balsavimas
  • Ryškiausios 2023 metų interjero dizaino kryptys
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Su Turkijos vadovu aptartas NATO šalių saugumas

by Ditė Česėkaitė
2023 03 10
0
Turkija pasitraukė iš Stambulo konvencijos

Prezidentas Gitanas Nausėda Ankaroje susitiko su Turkijos Prezidentu Redžepu Taipu Erdoganu. Dvišaliame Lietuvos ir Turkijos valstybių vadovų susitikime aptarti Baltijos...

Skaityti toliau

Imti paskolas baimintųsi didžioji dalis gyventojų

by Ditė Česėkaitė
2023 03 06
0
Paskola | paskolos.lt nuotr.

Nestabilios ekonomikos laikai, įtempta tarptautinė padėtis dėl karo Ukrainoje nesuteikia aiškumo, kaip mūsų gyvenimas atrodys netolimoje ateityje. Tai atsispindi ir...

Skaityti toliau

A. Matulevičius. Karas, sankcijos, bei plepiai…

by daiva
2023 02 27
1
Algimantas Matulevičius | asmeninė nuotr.

Prieš metus, daug kam netikint, kruvinas psichopatas V.Putinas pradėjo agresiją prieš niekam negrasinusią Ukrainą. Jis ir jo pasiųsta orda žudė...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • dėl ko apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Nuoroda apie M. Kundrotas. Rinkimų pamokos ir vizija tautininkams
  • Getas apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo
  • Nepasisekė apie I. Vėgėlė. Šiandien persekiojami drąsūs, rytoj išmuš valanda tiems, kurie tyli ir nesikiša
  • Getas apie Zelenskis ruošiasi Rusiją pervadinti į Maskoviją
Kitas straipsnis
Plastikiniai indai | vmvt.lt nuotr.

Su maistu besiliečiantys plastikiniai gaminiai nuolat stebimi

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai