Pastaruoju metu viešojoje erdvėje buvo plačiai aptarinėjami Zapyškio bažnyčios tvarkybos darbai ir jos prieigose įgyvendinamas renginiams skirtos aikštės projektas – neįprasti istorinei vietai sprendimai sukėlė diskusijas tarp architektų, paveldosaugos specialistų, išryškino nuomonių įvairovę visuomenėje.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos sudaryta komisija įvertino Kauno teritorinio padalinio administracinius veiksmus išduodant sąlygas projektavimui ir derinant šiuos projektus. Projektai pradėti rengti 2013 m., o sąlygos ir leidimai buvo išduoti dviem objektams su skirtingais sklypais, skirtingais finansavimo šaltiniais ir skirtingu kultūros paveldo tvarkybos reglamentavimu. Baigiamus Zapyškio bažnyčios ir šventoriaus restauravimo ir tvarkybos darbus (finansuota Kultūros ministerijos ir Kauno raj. savivaldybės lėšomis) galima vertinti kaip aukštos kokybės bendro architekto ir restauratorių pastangų rezultatą – unikalus objektas atgijo, nušvito naujomis spalvomis ir ateityje bus intensyviai naudojamas kultūriniams renginiams.
Tuo tarpu, greta vykdomo kito projekto – Zapyškio miestelio senosios dalies buvusios turgaus aikštės pritaikymas turizmui (finansuota savivaldybės ir Žemės ūkio ministerijos lėšomis) – įgyvendinimas sukėlė dideles diskusijas dėl aikštės paviršiui formuoti naudojamos betono dangos, naujų medžiagų dermės su Panemunių kraštovaizdžiu ir gotikine bažnyčia. Savivaldybė pasirinktos dangos tipą teisino numatomais turistų srautais (yra privestas dviračių takas, Nemuno prieplauka ir numatytas laivo maršrutas), renginių gausa ir jų organizavimui būtinų laikinų statinių poreikiu, būtinybe pigiai ir gretai vykdyti dangos priežiūros darbus.
Atlikusi dokumentų ir procedūrų patikrinimą, Komisija konstatavo, kad KPD Kauno teritorinio skyriaus darbuotojai 2013-2014-2017-2019 administracines procedūras atliko teisės aktų nustatyta tvarka, remdamiesi vertingųjų savybių aktais, pateiktų istorinių ir archeologinių tyrimų analize (už architektūrinius sprendimus atsako architektas ir statinio ar teritorijos valdytojas, šiuo atveju – savivaldybės administracija).
Atkreiptinas dėmesys, kad teritorinio padalinio specialistams teiktose projekto vizualizacijose danga atrodė kiek kitaip, nei šiuo metu matoma vykdant darbus – ji buvo gerokai panašesnė į natūralų sukietintą žvyrą, nekontrastavo bažnyčią supančiame kraštovaizdyje. Kadangi projektas dar nebaigtas įgyvendinti, jį baigiant gali būti koreguojama tiek dangos struktūra, tiek spalva, formuojami želdiniai, įterpiami aikštę skaidantys architektūriniai elementai. Tiek projekto organizatoriai, architektai, tiek KPD Kauno skyriaus specialistai sutiko, kad nežiūrint formaliai teisingai atliktų procedūrų, atsižvelgiant į Zapyškio bažnyčios, kaip nacionalinio reikšmingumo lygmens saugomo gotikos paminklo vertę, galėjo būti inicijuota ir platesnė institucijų bei visuomenės diskusija.
„Šį projektą rengė didelį autoritetą, patyrimą ir paveldo eksperto atestatą turintis architektas, derino taip pat kvalifikuota KPD Kauno skyriaus specialistė, manau, nemokšiškumu ar piktavališkumu jų tikrai negalima kaltinti. Užbaigtas projektas gali atrodyti visai kitaip, architektas turi savo argumentus, savotišką filosofiją, tačiau diskutuojant su projektuotojais, savivaldybės ir KPD specialistais, vieningai sutariama, kad nežiūrint išsamios analizės ir ilgo kraštovaizdžio sprendimų ieškojimo, sprendinių pristatymui dėmesio nepakako. Gal todėl nemaža dalis žmonių, besiremdami Facebook ir žiniasklaidoje patalpintomis dar neužbaigtos pertvarkyti senosios miesto dalies (buvusios turgaus aikštės) nuotraukomis, išreiškė pasipiktinimą, – teigė Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras. – Tai pamoka, parodanti, kad nacionalinio reikšmingumo lygmens, ir dar paminklo statusą turinčių objektų projektavimo sprendiniams reikia žymiai platesnių diskusijų nei tik vietos bendruomenėje ar savivaldybėje. Artimiausiu metu Kultūros paveldo departamentas parengs siūlymus teisės aktų pakeitimams, sugriežtinantiems tokių objektų ir jų aplinkoje vykdomų darbų priežiūrą ir praplečiantiems informavimo lauką.“
Pastaruoju metu vykusios dalykinės diskusijos tarp KPD specialistų iš vienos pusės, projektuotojų, vykdytojų ir Kauno rajono savivaldybės vadovų iš kitos, parodė, kad kontrastus mažinančios aikštės dangos ir aplinkos korektūros dar yra galimos ir apie jų įdiegimą projekto vystytojai spręs kito vegetacijos sezono metu. Kompensacinės priemonės – pašiurkštinti betono paviršiai, jų tonavimas (spalva, kiek galima artimesnė natūralioms gamtinėms), intarpai ir želdinių grupės – padėtų sumažinti kontrastą su žalių panemunės pievų kraštovaizdžiu. Svarbiausia sąlyga, kad nuo pagrindinių apžvalgos arterijų Kauno – Šakių kelio, laivų denių Nemuno vandens kelyje dirbtinė danga neturi išsiskirti ir disonuoti su gotikinės bažnyčios aplinka.
…, trūksta stiklo ir geležies.