„Valstybė negali užsibrėžti tikslo turėti dviejų universitetų tarp 500 geriausių ir tuomet neskirti jiems piniginės ir kitokios paramos. Be to, nors valdininkams labai patinka reitingai, jie dažnai nesupranta, kaip jie veikia – kiekvieno reitingo metodologija skirtinga“, – pasakoja Zoja Zaitseva (Zoya Zaitseva), vadovaujanti Rytų Europos ir Vidurio Azijos skyriui organizacijoje „Quacquarelli Symonds“ (QS), kurios sudaromi universitetų vertinimai laikomi vienais įtakingiausių pasaulyje. Ekspertė dalyvavo konferencijoje „QS in Conversation“, kuri pirmą kartą vyko Baltijos šalyse – Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Kaune.
Pasak Z. Zaitsevos, pasaulinio QS universitetų reitingo paskirtis yra, pirmiausia, padėti stojantiesiems pasirinkti universitetą: supažindinti juos su pasirinkimo galimybėmis ir užtikrinti, kad jų pasirinkta studijų kryptis atitiktų karjeros siekius. Būtent dėl šios priežasties reitingas remiasi ne tik objektyviais kriterijais, tačiau ir nuomonėmis – darbdavių apklausomis, kuriose jie prašomi įvertinti universitetus.
„Daugybei universitetų atrodo, kad reitingai turėtų remtis bibliometriniais duomenimis, tyrimų apimtimis, dėstymu. Tačiau, mūsų nuomone, universitetai yra pirmiausia skirti studentams – o juos domina karjera. Juk po studijų dauguma palieka akademinę bendruomenę ir išeina į „realų pasaulį“ – todėl jiems reikia žinoti, ką darbdaviai galvoja apie vieną ar kitą instituciją“, – sako QS atstovė.
Ar lėšos konkuravimui užtikrina aukštesnę poziciją?
Kalbėdama apie skirtingų reitingų subtilybes, ekspertė pabrėžia, jog kai kuriais atvejais jų didžiausias bendras reitingas, įvertinantis viso pasaulio universitetus, nėra naudingas, nes neapima visų dominančių kategorijų. Todėl QS siūlo pačius įvairiausius reitingus – absolventų įsidarbinamumo, atskirų specialybių, regioninius, aukštojo mokslo rengimo ir kitus. Kai kuriuos kriterijus, kurie neįtraukti į kitus reitingus, vertina sistema „QS Stars“ – pavyzdžiui, universitetų infrastruktūrą.
„Manau, gerai, kad skirtingi reitingai naudoja skirtingus būdus – antraip visuose būtų tie patys lyderiai. Be to, negali lyginti obuolių su kriaušėmis – pavyzdžiui, Lietuvos ir JAV universitetų arba Lietuvos ir Mongolijos. Vyriausybės ir ministerijos turi suprasti, kokie būdai yra svarbūs jų šaliai, jų tikslams ir strateginiams prioritetams“, – aiškina Z. Zaitseva.
Kaip pavyzdį specialistė pasitelkia atvejį, kai valstybė neskiria daug lėšų varžymuisi tarptautiniame lygmenyje – tuomet, norint pasiekti aukštas vietas, reikėtų susitelkti į reitingus, kuriuose tarptautiškumas mažiau reikšmingas, pavyzdžiui, įsidarbinamumo arba regioninius. Politikų neišmanymas, ką reiškia ar ką matuoja vienas ar kitas reitingas, neretai gali sukelti problemų.
„Rusija norėjo iki 2020-ųjų pasiekti geriausių universitetų šimtuką. Tai – misija neįmanoma. Kai tai buvo paviešinta, aš taip ir pasakiau tuometiniam [švietimo] ministrui D. Livanovui, tačiau jis paaiškino, jog toks buvo „nurodymas iš viršaus“. Vėliau jiems visgi pavyko tą tikslą pataisyti, kad tai gali būti šimtukas ne universitetų, o atskirų specialybių reitinge. Tačiau tai pavyzdys, kaip reitingų nesupratimas paveikia politiką ir šimtus šalies universitetų, o tuomet tenka taisyti mechanizmą, kad jis būtų logiškas“, – pažymi ekspertė.
Reitingų ABC
Pasaulinės organizacijos QS Rytų Europos ir Vidurio Azijos direktorė tikina, jog konkretaus universiteto pažangą naudinga stebėti ne tik lyginant jį su kitais universitetais, bet ir pažvelgus į to paties universiteto rezultatus šiais ir ankstesniais metais. Kita vertus, ji taip pat neslepia, jog bet kokius reitingus reikia vertinti atsargiai, neskubėti daryti didelių išvadų apie universitetų vertę remiantis vien jais. Svarbiausia – suprasti, kas konkrečiai buvo vertinama.
„Žiūrėkite į juos kritiškai – visuomet. Turėkite omenyje, kokie yra vertinimo būdai, domėkitės, kodėl vienas ar kitas universitetas prarado vietas, kas jį aplenkė. Daugeliu atvejų tai bus universitetas iš šalies, kuri daug investavo į švietimą. Pavyzdžiui, Indijos. Apskritai imant, Indijos universitetai nėra laikomi nuostabiais, tačiau šios šalies valdžia labai daug investuoja į technologinius institutus, todėl statistiškai jie atitinka visus reikalavimus – ir kyla aukštyn reitinguose“, – dėsto Z. Zaitseva.
QS atstovė pastebi, jog tarptautinis kontekstas visuomet yra svarbus: reitingai padeda sekti, kaip sekasi universitetams užsienyje. Varžymasis yra sveika – net ir patiems geriausiems universitetams, tokiems kaip Masačusetso technologijos institutas, reikia nuolat judėti į priekį ir tobulėti. „Kaip rašė Levisas Karolis (Lewisas Carrollis) romane „Alisa stebuklų šalyje“, net ir norėdamas stovėti toje pačioje vietoje, turi labai greitai bėgti“, – cituoja ekspertė.
Nors bendras pasaulinis QS universitetų vertinimas yra labai žinomas, tačiau jį lenkia kitas šios organizacijos vertinimas, kuriame vertinamos atskiros studijų kryptys – pastarasis yra žinomesnis tiek pagal peržiūras internete, tiek pagal apklausas. Peržiūrų atotrūkis gana didelis – QS krypčių reitingo skiltis buvo peržiūrėta 22,4 mln. kartų, tuo tarpu bendram reitingui teko 13,2 mln. peržiūrų.
„Studentams vis svarbesnis yra krypčių vertinimas, o būtent studentas ir yra svarbiausias mūsų organizacijai. Mūsų rengta apklausa parodė, jog visuose regionuose, tiek Europoje, tiek JAV, Indijoje, Kinijoje ir kitur, naudingiausiu vertinimu laikomas būtent šis, o ne bendras“, – apibendrina Z. Zaitseva.
